Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas
Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas (OKAS) - tai asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas perdėtas susirūpinimas tvarka, tobulumu, taisyklėmis, detalėmis ir kontrole. Nuo obsesinio-kompulsinio sutrikimo (OKS) jis skiriasi tuo, kad asmuo su OKAS savo elgesį laiko normaliu ir reikalingu, todėl retai kreipiasi pagalbos savo iniciatyva. Tai vienas dažniausiai pasitaikančių asmenybės sutrikimų, galintis reikšmingai paveikti tarpusavio santykius ir profesinę veiklą.
Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas (OKAS) - tai asmenybės sutrikimas, pasižymintis itin dideliu dėmesiu tvarkai, taisyklėms, detalėms ir kontrolei. Asmenys, turintys šį sutrikimą, dažnai būna perfekcionistai, tačiau dėl perdėto susitelkimo į smulkmenas jiems sunku atlikti užduotis iki galo. Jie linkę perdėtai atsiduoti darbui ir produktyvumui, dažnai aukodami laisvalaikį ir santykius. Skirtingai nuo obsesinio-kompulsinio sutrikimo (OKS), OKAS sergantys žmonės savo elgesį laiko teisingu ir nėra linkę kankintis dėl minčių ar ritualų - jie tiesiog laikosi savo standartų kaip vienintelio teisingo būdo.
- Perdėtas susirūpinimas detalėmis, taisyklėmis, sąrašais ir tvarka
- Tobulumo siekimas, trukdantis užbaigti užduotis
- Ypatingas atsidavimas darbui, aukojant poilsį ir tarpusavio santykius
- Rigidiškumas ir užsispyrimas moralės, etikos ir vertybių klausimais
- Nepajėgumas išmesti susidėvėjusių ar nereikalingų daiktų
- Nenoras deleguoti užduotis, tikint, kad tik pats gali atlikti teisingai
- Perdėtas taupumas ir nepalankumas išlaidoms sau bei kitiems
Tikslios obsesinio kompulsinio asmenybės sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau svarbų vaidmenį vaidina genetinis polinkis. Asmenys, kurių artimi giminaičiai serga OKAS, turi didesnę riziką susirgti. Taip pat manoma, kad ankstyvos vaikystės patirtys, pavyzdžiui, pernelyg griežtas auklėjimas ar didelis dėmesys taisyklėms, gali prisidėti prie sutrikimo išsivystymo. Temperamento bruožai, tokie kaip mažas atvirumas naujovei ir didelis sąžiningumas, taip pat yra susiję su šiuo sutrikimu.
Diagnozuodamas obsesinį kompulsinį asmenybės sutrikimą, gydytojas psichiatras atlieka išsamų klinikinį pokalbį, kurio metu vertina asmenybės bruožų modelį ir jų įtaką kasdieniam gyvenimui. Naudojami struktūruoti diagnostiniai interviu, tokie kaip SCID-5-PD, taip pat klausimynai. Svarbu atskirti OKAS nuo obsesinio-kompulsinio sutrikimo (OKS), kuriam būdingi įkyrūs pojūčiai ir kompulsijos, bei nuo kitų asmenybės sutrikimų. Diagnozė nustatoma remiantis Tarptautine ligų klasifikacija (TLK-11) arba DSM-5 kriterijais.
Obsesinio kompulsinio asmenybės sutrikimo gydymas yra sudėtingas, nes pacientai dažnai nemataro problemos ir nesiekia pagalbos. Veiksmingiausia yra psichoterapija, ypač kognityvinė-elgesio terapija (KET), padedanti sumažinti perdėtą perfekcionizmą ir lankstumo stoką. Taip pat gali būti taikoma psichodinaminė terapija, nagrinėjanti giliau slypinčius konfliktus. Vaistai (pvz., antidepresantai) gali padėti gydant gretutinius simptomus, tokius kaip nerimas ar depresija, tačiau jie nėra pagrindinis gydymas. Svarbus ir gyvenimo būdo koregavimas - mokymasis atsipalaiduoti, deleguoti užduotis ir priimti netobulumą.
Nors žmonės su obsesiniu kompulsiniu asmenybės sutrikimu retai kreipiasi pagalbos savo noru, patarti tai padaryti turėtų šie signalai: kai dėl perdėto susitelkimo į taisykles ir darbą kenčia santykiai su artimaisiais arba darbo rezultatai, kai atsiranda ryškus nerimas ar depresija, kai negebėjimas baigti užduočių sukelia didelį stresą. Taip pat verta kreiptis, jei artimieji pastebi, kad žmogaus elgesys tampa nestabilus arba jis jaučiasi visiškai priblokštas. Laiku suteikta pagalba gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įtampą.
