Numulinė egzema
Numulinė egzema yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingi apvalūs, monetą primenantys paraudę, niežtintys ir pleiskanojantys odos plotai. Nors ši būklė nėra užkrečiama, ji gali būti labai varginanti dėl niežulio, odos sausumo, miego sutrikimų ir pasikartojančių paūmėjimų. Laiku atpažinus simptomus ir tinkamai prižiūrint odą, dažniausiai pavyksta sumažinti uždegimą ir išvengti komplikacijų.
Numulinė egzema yra odos uždegimas, kai sutrinka apsauginis odos barjeras ir oda tampa jautresnė dirgikliams, sausumui bei mikroorganizmams. Dėl barjero pažeidimo iš odos greičiau netenkama drėgmės, todėl ji sausėja, skilinėja, parausta ir pradeda niežėti.
Tipiškai pažeidžiama galūnių, ypač blauzdų ir rankų, oda, tačiau bėrimai gali atsirasti ir ant liemens. Plokštelės dažnai būna aiškių ribų, apvalios arba ovalios, paraudusios, šiurkščios, kartais šlapiuojančios ar pasidengusios šašeliais. Paūmėjimų metu niežulys gali būti intensyvus, o kasymas dar labiau pažeidžia odą ir padidina bakterinės infekcijos riziką.
Numulinė egzema dažnai būna pasikartojanti: pagerėjimo laikotarpiai gali keistis su paūmėjimais, ypač šaltuoju metų laiku arba po kontakto su odą sausinančiais veiksniais.
- Apvalios arba ovalios, monetą primenančios paraudusios odos plokštelės.
- Stiprus arba vidutinio stiprumo niežulys, dažnai sustiprėjantis vakare ar naktį.
- Odos sausumas, pleiskanojimas, šiurkštumas.
- Įtrūkimai, deginimo ar perštėjimo pojūtis pažeistose vietose.
- Šlapiavimas, mažos pūslelės ar šašeliai paūmėjimo metu.
- Sustorėjusi, patamsėjusi ar šiurkšti oda dėl nuolatinio kasymo.
- Skausmingi įtrūkimai, ypač ant blauzdų ar rankų.
- Bėrimų plitimas į naujas kūno vietas.
- Antrinės infekcijos požymiai: pūliavimas, didėjantis skausmas, karštis odoje, geltoni šašai.
Tiksli priežastis ne visada aiški, tačiau svarbiausias vaidmuo tenka odos barjero susilpnėjimui ir padidėjusiam odos jautrumui. Numulinė egzema dažniau paūmėja, kai oda išsausėja arba yra nuolat dirginama.
Riziką gali didinti:
- sausa oda, ypač žiemą, kai patalpose oras šildomas ir tampa sausas;
- dažnas prausimasis karštu vandeniu, agresyvūs muilai, dezinfekantai, tirpikliai;
- ankstesnės odos ligos arba polinkis į alergines reakcijas;
- odos mikrotraumos, įbrėžimai, vabzdžių įkandimai;
- bakterijų patekimas į pažeistą odą;
- stresas, miego trūkumas, bendras organizmo išsekimas;
- vyresnis amžius, nes senstant oda natūraliai sausėja;
- kraujotakos sutrikimai kojose, kurie gali bloginti odos gijimą.
Svarbu žinoti, kad Numulinė egzema nėra užkrečiama, todėl ja neužsikrečiama prisilietus prie sergančio žmogaus.
Dažniausiai gydytojas dermatologas Numulinė egzema diagnozuoja apžiūrėjęs odą, įvertinęs bėrimų formą, vietą, trukmę, niežulį ir paūmėjimus provokuojančius veiksnius. Taip pat svarbu aptarti odos priežiūros įpročius, naudojamus kremus, prausiklius, darbo aplinką ir galimus kontaktinius dirgiklius.
Kai simptomai nėra tipiški arba gydymas neveiksmingas, gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- odos nuograndų tyrimas dėl grybelinės infekcijos, nes kai kurios grybelinės ligos gali atrodyti panašiai;
- bakterinės kultūros tyrimas, jei yra pūliavimo, šlapiavimo ar skausmingų šašų;
- alerginiai odos lopo mėginiai, jei įtariamas kontaktinis alergenas;
- odos biopsija, kai reikia atmesti kitas uždegimines ar autoimunines odos ligas.
Tiksli diagnostika padeda parinkti gydymą ir išvengti nereikalingo ar netinkamo vaistų vartojimo.
Gydymo tikslas - atkurti odos barjerą, sumažinti uždegimą ir niežulį, apsaugoti nuo infekcijų bei paūmėjimų. Pagrindas yra nuolatinė odos priežiūra, net kai bėrimai sumažėja.
Dažniausiai rekomenduojama:
- kasdien naudoti riebius, bekvapius emolientus, ypač po prausimosi;
- vengti karšto vandens, šiurkščių kempinių, kvapiklių ir stiprių prausiklių;
- paūmėjimo metu vartoti gydytojo paskirtus vietinius kortikosteroidus;
- kai kuriais atvejais naudoti kalcineurino inhibitorius jautresnėse odos vietose;
- esant stipriam niežuliui, gydytojas gali rekomenduoti antihistamininius vaistus;
- prisidėjus infekcijai, gali prireikti vietinių arba geriamųjų antibiotikų;
- užsitęsus ar dažnai pasikartojant ligai, kartais taikoma fototerapija.
Labai svarbu nekasyti bėrimų, nes kasymas palaiko uždegimą. Nagus verta laikyti trumpus, o nakčiai, jei niežulys stiprus, galima mūvėti minkštas medvilnines pirštines.
Į gydytoją verta kreiptis, jei apvalūs niežtintys bėrimai nepraeina per kelias savaites, kartojasi arba plečiasi, nepaisant drėkinamųjų priemonių. Taip pat konsultacija reikalinga, jei niežulys trikdo miegą, oda skausmingai skilinėja arba bėrimai atsiranda vaikui, nėščiajai ar žmogui, kurio imuninė sistema nusilpusi.
Skubiau kreipkitės, jei pastebite infekcijos požymius: didėjantį paraudimą, patinimą, karštį odoje, pūliavimą, geltonus šašus, stiprėjantį skausmą ar karščiavimą. Tokiais atvejais gali prireikti greito gydymo, kad infekcija neišplistų.
Jeigu anksčiau paskirtas gydymas nepadeda arba bėrimai dažnai atsinaujina, dermatologas gali pakoreguoti gydymo planą ir padėti nustatyti paūmėjimus sukeliančius veiksnius.
