Niežai
Niežai yra užkrečiama odos liga, kurią sukelia žmogaus niežinė erkė. Nors ši būklė gali kelti daug diskomforto ir gėdos jausmą, svarbu žinoti: niežai nėra prastos higienos požymis, o tinkamai gydant jie visiškai išgydomi.
Niežai - tai parazitinė odos infekcija, kurią sukelia mikroskopinė erkė Sarcoptes scabiei var. hominis. Patelė įsiskverbia į paviršinį odos sluoksnį, ten išrausia labai plonus takelius ir deda kiaušinėlius. Organizmas į erkę, jos išskyras ir kiaušinėlius reaguoja alerginio tipo uždegimu, todėl atsiranda stiprus niežėjimas, bėrimas ir odos sudirginimas.
Dažniausiai pažeidžiamos vietos, kur oda plonesnė arba kur yra daugiau odos raukšlių: tarpupirščiai, riešai, alkūnės, pažastys, juosmuo, sėdmenys, lytinių organų sritis. Kūdikiams ir mažiems vaikams niežai gali pažeisti ir galvos odą, veidą, delnus bei padus.
Liga plinta artimo, ilgiau trunkančio odos kontakto metu - pavyzdžiui, gyvenant kartu, miegant vienoje lovoje, prižiūrint sergantį žmogų ar lytinių santykių metu. Trumpas pasisveikinimas rankos paspaudimu paprastai nėra pakankamas užsikrėsti, tačiau rizika didėja, jei kontaktas dažnas ir artimas. Be žmogaus kūno erkės dažniausiai išgyvena tik 2-3 dienas, todėl užsikrėsti per daiktus įmanoma, bet rečiau.
- Labai stiprus niežėjimas, ypač vakare ir naktį, kai kūnas sušyla lovoje.
- Smulkūs rausvi spuogeliai, pūslelės ar mazgeliai ant odos.
- Ploni pilkšvi ar balkšvi takeliai odoje, dažniausiai tarp pirštų, ant riešų ar plaštakų.
- Nukasytos, paraudusios, sudirgusios odos vietos.
- Šašeliai, įtrūkimai ar pūlinukai, jei prisideda bakterinė infekcija.
- Tarpupirščiai ir plaštakos.
- Riešai, alkūnės, pažastys.
- Pilvo apačia, juosmuo, sėdmenys.
- Lytinių organų sritis, ypač vyrams.
- Kūdikiams - delnai, padai, galvos oda ir veidas.
- Plutiniai, arba norvegiški, niežai - reta, bet labai užkrečiama forma, kai oda sustorėja, pleiskanoja, atsiranda storų plutų. Ji dažniau pasitaiko žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi.
- Po gydymo išliekantis niežėjimas - net sunaikinus erkes, niežulys gali tęstis 2-4 savaites dėl užsitęsusios imuninės reakcijos.
Niežai atsiranda užsikrėtus niežine erke nuo kito žmogaus. Pirmą kartą užsikrėtus simptomai dažniausiai pasireiškia po 2-6 savaičių, nes organizmui reikia laiko sureaguoti. Jei žmogus jau yra sirgęs niežais, pakartotinio užsikrėtimo požymiai gali atsirasti daug greičiau - per kelias dienas.
Riziką didina artimas gyvenimas ar buvimas kolektyvuose: šeimose, bendrabučiuose, globos įstaigose, slaugos ligoninėse, vaikų darželiuose, kalėjimuose. Taip pat svarbūs lytiniai kontaktai, dalijimasis lova, rankšluosčiais ar drabužiais su sergančiu žmogumi.
Niežai nėra susiję su nešvara. Jais gali susirgti bet kokio amžiaus, socialinės padėties ar higienos įpročių žmogus. Vis dėlto, jei liga neatpažįstama laiku, ji lengvai išplinta tarp artimųjų. Didesnė sunkių formų rizika būdinga senyviems žmonėms, kūdikiams, imunosupresinius vaistus vartojantiems pacientams, sergantiesiems ŽIV infekcija, onkologinėmis ar kitomis imunitetą silpninančiomis ligomis.
Gydytojas niežus dažniausiai įtaria pagal būdingus nusiskundimus: naktinį niežėjimą, bėrimo vietas ir tai, ar panašiais simptomais skundžiasi kiti šeimos nariai ar artimi kontaktai. Apžiūros metu ieškoma niežinių takelių, spuogelių, pūslelių, nukasymų ir antrinės infekcijos požymių.
Diagnozei patikslinti gali būti atliekama dermatoskopija - odos apžiūra specialiu didinamuoju prietaisu. Kartais gydytojas paima odos nuograndų iš įtartinos vietos ir mikroskopu ieško erkių, kiaušinėlių ar jų liekanų. Neigiamas tyrimo atsakymas ne visada paneigia ligą, nes erkių gali būti mažai ir jos ne visada patenka į mėginį.
Kai kuriais atvejais svarbu atskirti niežus nuo kitų odos ligų: atopinio dermatito, alerginio kontaktinio dermatito, dilgėlinės, vabzdžių įkandimų, grybelinių infekcijų, impetigos ar psoriazės. Jei bėrimas kartojasi, yra neaiškus arba gydymas nepadeda, verta kreiptis į dermatologą.
Niežai gydomi vaistais, kurie naikina erkes ir jų kiaušinėlius. Dažniausiai skiriamas permetrino kremas, tepamas ant viso kūno nuo kaklo žemyn, o kūdikiams ir mažiems vaikams - taip pat ant galvos odos, kaktos, smilkinių, kaklo, vengiant akių ir burnos. Vaistas paprastai paliekamas 8-12 valandų, dažniausiai per naktį, po to nuplaunamas. Dažnai gydymą reikia pakartoti po 7 dienų.
Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti geriamą ivermektiną, ypač esant plitusiems, plutiniams niežams, protrūkiams kolektyvuose arba kai vietinis gydymas neįmanomas. Nėštumo, žindymo, kūdikių ar mažų vaikų atvejais vaistą turi parinkti gydytojas.
Labai svarbu vienu metu gydyti visus artimus kontaktus, net jei jie dar nejaučia simptomų. Kitaip liga gali nuolat sugrįžti. Tą pačią dieną reikėtų išskalbti patalynę, rankšluosčius ir drabužius, kurie buvo naudoti per paskutines 3 dienas, ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje arba išdžiovinti karštoje džiovyklėje. Daiktus, kurių negalima skalbti, galima sandariai užrišti maiše 3-7 dienoms.
Niežėjimui mažinti gydytojas gali rekomenduoti antihistamininius vaistus, raminamuosius odos kremus ar trumpą silpnų kortikosteroidų kursą. Jei oda supūliuoja, atsiranda skausmingų šašų ar pūlingų židinių, gali prireikti gydyti bakterinę infekciją.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsirado stiprus naktinis niežėjimas, bėrimas tarp pirštų, ant riešų, juosmens ar lytinių organų srityje, arba jei panašiai niežti keliems šeimos nariams. Taip pat svarbu pasikonsultuoti prieš pradedant gydymą kūdikiams, nėščiosioms, žindančioms moterims, senyviems žmonėms ir pacientams, kurių imunitetas nusilpęs.
Skubiau kreipkitės, jei oda tampa labai paraudusi, karšta, skausminga, atsiranda pūlių, karščiavimas, plintantis patinimas ar raudonos juostos nuo bėrimo vietos - tai gali rodyti bakterinę infekciją. Medicininės pagalbos taip pat reikia, jei įtariami plutiniai niežai: oda storai pleiskanoja, susidaro plutos, pažeidimai gausūs, o žmogus gyvena kolektyve ar yra silpnos sveikatos.
Jei po tinkamo gydymo niežulys mažėja lėtai, tai gali būti normalu. Tačiau jei po 2-4 savaičių simptomai nemažėja, atsiranda naujų bėrimų ar vėl suserga artimieji, būtina pakartotinė gydytojo apžiūra - gali būti, kad įvyko pakartotinis užsikrėtimas arba gydymas buvo atliktas ne visiems kontaktams.
