Neurosifilis

Neurosifilis yra gyvybei pavojinga sifilio infekcijos komplikacija, kai bakterijos pažeidžia nervų sistemą. Nors šiuolaikiniai antibiotikai šią ligą dažnai išgydo, pavėluota diagnozė gali sukelti negrįžtamą smegenų ir nugaros smegenų pažeidimą. Svarbu žinoti simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją.

Neurosifilis yra sifilio infekcijos stadija, kai bakterija Treponema pallidum įsiskverbia į centrinę nervų sistemą (smegenis, nugaros smegenis). Tai gali įvykti netrukus po užsikrėtimo arba po daugelio metų, jei sifilis negydomas. Liga pažeidžia nervinį audinį, sukelia uždegimą ir gali lemti įvairius neurologinius sutrikimus - nuo galvos skausmo iki paralyžiaus. Neurosifilis skirstomas į ankstyvąją ir vėlyvąją formas, priklausomai nuo simptomų atsiradimo laiko.

Ankstyvosios stadijos požymiai
  • Galvos skausmas ir sprando rigidiškumas
  • Karščiavimas, nuovargis
  • Regėjimo pokyčiai (neryškus matymas, jautrumas šviesai)
  • Klausos sutrikimai (spengimas ausyse, prastėjanti klausa)
Vėlyvosios stadijos simptomai
  • Koordinacijos sutrikimai (ataxija)
  • Raumenų silpnumas ar paralyžius
  • Psichikos pokyčiai: atminties praradimas, sumišimas, demencija
  • Jautrumo praradimas, ypač kojose
  • Tiesiosios žarnos ir šlapimo pūslės kontrolės praradimas

Neurosifilį sukelia bakterija Treponema pallidum, kuri perduodama lytiniu keliu arba iš motinos vaisiui nėštumo metu. Riziką didina: negydytas ar netinkamai gydytas pirminis ar antrinis sifilis, ŽIV infekcija (silpnina imuninę sistemą), vyriška lytis, amžius virš 35 metų. Taip pat rizika didesnė asmenims, turintiems daug lytinių partnerių ar besinaudojantiems intraveniniais narkotikais.

Gydytojas pirmiausia įvertina neurologinius simptomus ir renka anamnezę dėl galimo sifilio. Diagnozei patvirtinti atliekamas juosmeninis punkcija - smegenų skysčio tyrimas, kuriame ieškoma bakterijų DNR (PGR metodu) arba antikūnų prieš Treponema pallidum (VDRL, FTA-ABS testai). Papildomai naudojami kraujo tyrimai (specifiniai sifilio testai), smegenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), siekiant įvertinti pažeidimo mastą.

Pagrindinis neurosifilio gydymas yra intraveniniai penicilino G preparatai, skiriami 10-14 dienų. Esant alergijai penicilinui, gali būti naudojami kiti antibiotikai (pvz., ceftriaksonas, doksiciklinas), tačiau jie yra mažiau efektyvūs. Gydymą būtina pradėti kuo anksčiau, nes vėlyvi nervų pažeidimai gali būti negrįžtami. Po gydymo reguliariai tikrinami kraujo ir smegenų skysčio rodikliai, kad įsitikintume, jog infekcija išnyko.

Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei: patyrėte bet kokį galvos sužalojimą arba turite neurologinių simptomų (paralyžius, kalbos sutrikimas, atminties praradimas); pastebėjote regėjimo ar klausos pablogėjimą; sergate sifiliu ir atsiranda karščiavimas, stiprus galvos skausmas. Ypač svarbu laiku reaguoti, jei turite ŽIV arba esate nėščia. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių neurologinių pasekmių.

Susiję tyrimai su Neurosifilis

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).