Nėščiųjų cholestazė

Nėščiųjų cholestazė, dar vadinama intrahepatine nėštumo cholestaze, yra kepenų liga, kuri dažniausiai pasireiškia trečiąjį nėštumo trimestrą. Ji sutrikdo tulžies išsiskyrimą, sukeldama tulžies rūgščių kaupimąsi kraujyje ir stiprų odos niežėjimą. Ši būklė yra laikina, tačiau reikalauja atidžios priežiūros, nes gali kelti pavojų tiek motinai, tiek vaisiui.

Nėščiųjų cholestazė yra funkcinis kepenų sutrikimas, būdingas vėlyvajam nėštumui. Normaliai kepenys gamina tulžį, kuri padeda virškinti riebalus ir pasišalina per tulžies latakus. Šios ligos metu tulžies nutekėjimas sulėtėja arba visiškai sustoja, todėl tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir patenka į kraują. Tai sukelia uždegimines reakcijas ir pažeidžia kepenų ląsteles. Nors liga dažniausiai praeina po gimdymo, ji gali padidinti priešlaikinio gimdymo, vaisiaus streso ir kitų komplikacijų riziką.

Pagrindiniai simptomai
  • Stiprus niežulys (ypač delnuose ir pėdose), kuris dažniau pasireiškia naktį
  • Geltonas odos spalvos atspalvis (gelta)
  • Tamsus šlapimas, panašus į arbatą
  • Šviesios, molio spalvos išmatos
Kiti galimi požymiai
  • Nuovargis ir bendras silpnumas
  • Sumažėjęs apetitas
  • Kartais pykinimas ar pilvo skausmas viršutinėje dešinėje dalyje

Tiksli priežastis nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad pagrindinį vaidmenį atlieka hormoniniai pokyčiai nėštumo metu - ypač padidėjęs estrogenų ir progesterono kiekis, kuris gali slopinti tulžies išsiskyrimą. Polinkį ligai didina genetiniai veiksniai - ji dažniau pasitaiko tam tikrose šeimose ir etninėse grupėse (pavyzdžiui, skandinavų ar čiliečių). Taip pat rizika didesnė, jei moteris anksčiau yra sirgusi kepenų ligomis, turi tulžies akmenų arba vartoja hormoninius kontraceptikus. Daugiavaisis nėštumas taip pat gali padidinti tikimybę susirgti.

Gydytojas pirma įvertina simptomus, ypač odos niežėjimą. Diagnozei patvirtinti atliekami kraujo tyrimai: matuojamas tulžies rūgščių kiekis kraujyje (jei didesnis nei 10 µmol/l, tai rodo cholestazę), taip pat kepenų fermentų (ALT, AST) ir bilirubino lygis. Kartais reikia ištirti kepenų funkciją ir, jei tyrimai neaiškūs, atlikti kepenų ultragarsą, kad būtų atmesti kiti sutrikimai, pavyzdžiui, tulžies akmenys. Svarbu cholestazę atskirti nuo kitų nėštumo metu pasireiškiančių odos ligų.

Pagrindinis gydymo tikslas - sumažinti niežulį ir apsaugoti vaisių. Dažniausiai skiriama ursodeoksicholio rūgštis (ursodeoksicholatas) - vaistas, kuris padeda pagerinti tulžies tekėjimą ir sumažinti tulžies rūgščių kaupimąsi. Tai saugu nėštumo metu. Siekiant sumažinti vitaminų A, D, E, K trūkumo riziką, gali būti skiriami papildai, ypač vitaminas K, kuris svarbus kraujo krešėjimui. Esant labai stipriems simptomams arba padidėjusiai vaisiaus rizikai, gali būti svarstoma ankstyva gimdymo indukcija (paprastai po 36-osios nėštumo savaitės). Po gimdymo simptomai paprastai išnyksta per kelias dienas.

Kreipkitės į gydytoją, jei nėštumo metu atsiranda nuolatinis ar stiprėjantis odos niežulys, ypač be jokio matomo bėrimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei niežulys stiprėja naktį, plinta ant delnų ir pėdų, o kartu stebimas tamsus šlapimas ar šviesios išmatos. Akušeris ar šeimos gydytojas gali atlikti pirminį tyrimą; jei įtariama cholestazė, būtinas tolesnis kraujo tyrimas. Jei niežulys yra labai intensyvus ir trikdo miegą ar kasdienę veiklą, neatidėliokite vizito. Ankstyva diagnostika ir gydymas padeda išvengti komplikacijų.