Neramių kojų sindromas
Neramių kojų sindromas yra neurologinis jutimų ir judesių sutrikimas, kai žmogų vargina stiprus, sunkiai suvaldomas noras judinti kojas, ypač ramybės metu. Dažniausiai simptomai sustiprėja vakare ar naktį, todėl sutrinka miegas, atsiranda nuovargis, dirglumas ir prastesnė gyvenimo kokybė. Nors ši būklė gali būti labai varginanti, ją dažnai galima palengvinti nustačius priežastis ir parinkus tinkamą gydymą.
Neramių kojų sindromas - tai lėtinė nervų sistemos būklė, susijusi su pakitusiu dopamino, svarbios smegenų cheminės medžiagos, reguliuojančios judesius, veikimu. Žmogus jaučia nemalonius pojūčius kojose - maudimą, dilgčiojimą, tempimą, „skruzdėlių bėgiojimą“ ar vidinę įtampą. Šie pojūčiai dažniausiai sumažėja pajudinus kojas, vaikštant, tempiant raumenis ar masažuojant.
Neramių kojų sindromas dažniausiai pažeidžia blauzdas, tačiau pojūčiai gali apimti šlaunis, pėdas, rečiau - rankas ar kitas kūno dalis. Būdinga tai, kad simptomai atsiranda arba sustiprėja ilsintis: sėdint, gulint, keliaujant automobiliu ar lėktuvu, žiūrint televizorių, bandant užmigti.
Daliai žmonių kartu pasireiškia periodiniai galūnių judesiai miego metu - nevalingi kojų trūkčiojimai, kurie gali kartotis kas keliasdešimt sekundžių. Pats žmogus jų dažnai nepastebi, tačiau miegas tampa paviršutiniškas, ryte jaučiamas nuovargis.
- Nenugalimas noras judinti kojas, dažniausiai lydimas nemalonių pojūčių.
- Simptomų sustiprėjimas ramybės metu - gulint arba sėdint.
- Aiškus palengvėjimas pajudėjus, pavaikščiojus, patempus ar pamasažavus kojas.
- Ryškesni simptomai vakare ir naktį, palyginti su dienos metu.
- Sunku užmigti arba dažni prabudimai naktį.
- Dienos mieguistumas, energijos stoka, prastesnė koncentracija.
- Dirglumas, nerimas, prastesnė nuotaika dėl ilgalaikio miego trūkumo.
- Partnerio pastebimi kojų trūkčiojimai miego metu.
- Dilgčiojimas, deginimas, kutenimas ar „elektros“ pojūtis kojose.
- Tempimas, spaudimas, maudimas blauzdose ar pėdose.
- Gilus vidinis diskomfortas, kurį sunku tiksliai nusakyti.
- Pojūčiai dažniausiai nėra tikras raumenų mėšlungis, nors kartais gali būti panašūs.
Neramių kojų sindromas gali būti pirminis, kai aiškios priežasties nerandama, arba antrinis, kai jį sukelia kita būklė. Pirminė forma dažnai turi genetinį polinkį - jei šeimoje yra sergančiųjų, rizika padidėja. Simptomai gali prasidėti bet kuriame amžiuje, tačiau dažnėja vyresniame amžiuje.
Svarbus veiksnys yra geležies apykaita. Net jei hemoglobino kiekis normalus, mažos feritino atsargos gali būti susijusios su simptomais, nes geležis reikalinga dopamino veiklai nervų sistemoje.
Neramių kojų sindromas dažniau pasitaiko sergant lėtine inkstų liga, cukriniu diabetu, periferine neuropatija, Parkinsono liga, reumatoidiniu artritu. Jis gali sustiprėti nėštumo metu, ypač trečią trimestrą, ir dažnai palengvėja po gimdymo.
Simptomus gali provokuoti ar sunkinti kai kurie vaistai: tam tikri antidepresantai, antihistamininiai vaistai, kai kurie vaistai nuo pykinimo ar psichikos sutrikimų. Įtakos turi ir gyvenimo būdas - miego stoka, alkoholis, nikotinas, kofeinas, mažas fizinis aktyvumas arba, priešingai, labai intensyvus krūvis vėlai vakare.
Neramių kojų sindromas dažniausiai nustatomas pagal paciento pasakojimą ir būdingus diagnostinius kriterijus. Gydytojas klausia, kada atsiranda simptomai, kas juos palengvina, ar jie stipresni vakare, ar trikdo miegą, ar yra panašių atvejų šeimoje.
Svarbu atskirti šią būklę nuo kojų mėšlungio, venų ligų, sąnarių skausmo, periferinės neuropatijos, nerimo sutrikimų ar vaistų sukelto neramumo. Apžiūros metu gali būti įvertinama kojų kraujotaka, jutimai, refleksai, raumenų jėga.
Dažnai atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, feritinas, geležies rodikliai, inkstų funkcijos tyrimai, gliukozė, vitamino B12, folio rūgšties, skydliaukės hormonų tyrimai pagal situaciją. Jei įtariama neuropatija, gali būti atliekama elektroneuromiografija.
Miego tyrimas - polisomnografija - nėra būtinas kiekvienam, tačiau gali būti rekomenduojamas, jei įtariami periodiniai galūnių judesiai miego metu, miego apnėja ar neaiški nemigos priežastis.
Gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo, jų dažnio ir nustatytų priežasčių. Jei simptomai lengvi, dažnai padeda gyvenimo būdo korekcija: reguliarus miego režimas, saikingas fizinis aktyvumas, kojų tempimo pratimai, šilta vonia, masažas, kofeino, alkoholio ir nikotino ribojimas, ypač vakare.
Jei nustatomas geležies trūkumas arba mažos feritino atsargos, gydytojas gali skirti geležies preparatų. Juos svarbu vartoti pagal nurodymus, nes per didelis geležies kiekis taip pat gali būti žalingas.
Kai simptomai vidutiniai ar sunkūs, gali būti skiriami vaistai. Dažniausiai naudojami vaistai, veikiantys nervų sistemos dirglumą, pavyzdžiui, gabapentinas ar pregabalinas, ypač jei yra skausmingų pojūčių ar sutrikęs miegas. Kai kuriais atvejais skiriami dopaminerginiai vaistai, tačiau jie turi būti vartojami atsargiai, nes ilgainiui gali sukelti simptomų sustiprėjimą ar ankstesnį jų atsiradimą dienos metu.
Taip pat svarbu peržiūrėti vartojamus vaistus, gydyti gretutines ligas, koreguoti miego sutrikimus. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai gydymo planas parenkamas individualiai.
Į gydytoją verta kreiptis, jei nemalonūs pojūčiai kojose kartojasi dažnai, trukdo užmigti, pažadina naktį arba dėl jų dieną jaučiatės pavargę. Taip pat svarbu pasitarti, jei simptomai atsirado staiga, greitai stiprėja, apima ne tik kojas, bet ir rankas, arba prasidėjo pradėjus vartoti naujus vaistus.
Skubiau kreipkitės, jei kartu atsiranda kojos patinimas, paraudimas, stiprus vienos kojos skausmas, dusulys, krūtinės skausmas, staigus silpnumas, tirpimas ar judesių sutrikimas. Tokie požymiai nėra tipiški Neramių kojų sindromui ir gali rodyti kitas, neatidėliotino įvertinimo reikalaujančias būkles.
Jei laukiatės, sergate inkstų liga, diabetu ar neurologine liga, simptomų nereikėtų laikyti vien nuovargio pasekme - tinkamas ištyrimas gali padėti greičiau rasti priežastį ir saugiai palengvinti savijautą.
