Narcisistinis asmenybės sutrikimas
Narcisistinis asmenybės sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingas perdėtas savo svarbos jausmas, gilus susižavėjimas savimi ir empatijos trūkumas kitiems. Nors kiekvienas iš mūsų kartais gali pasijusti ypatingas, šis sutrikimas yra daug gilesnis ir paveikia žmogaus santykius, darbą bei kasdienį gyvenimą. Jis nėra tiesiog „per didelis ego“ - tai sudėtingas psichologinis mechanizmas, dažnai slepiantis gilų nesaugumą.
Narcisistinis asmenybės sutrikimas (NPS) yra asmenybės sutrikimas, kai žmogus turi išpūstą savo svarbos jausmą, nuolatinį poreikį būti žavimam ir stokoja gebėjimo atpažinti ar rūpintis kitų žmonių jausmais. Už šio išorinio pasitikėjimo fasado dažnai slypi trapi savivertė, kuri lengvai subyra susidūrus su menkiausia kritika. Šis sutrikimas paveikia ne tik patį žmogų, bet ir jo aplinką - artimuosius, kolegas, draugus. Žmonės su NPS gali turėti sunkumų palaikydami ilgalaikius santykius, nes dažnai išnaudoja kitus savo tikslams pasiekti ir sunkiai pripažįsta klaidas.
- Perdėtas savo svarbos jausmas - žmogus mano esąs ypatingas ir vertas išskirtinio dėmesio
- Nuolatinis fantazavimas apie didžiulę sėkmę, galią, genialumą ar tobulą meilę
- Įsitikinimas, kad jis gali būti suprastas tik tokių pat „ypatingų“ žmonių
- Reikalauja perdėto susižavėjimo ir dėmesio
- Jaučiasi turintis teisę į ypatingą elgesį ir besąlygišką paklusnumą
- Išnaudoja kitus savo tikslams pasiekti - be sąžinės graužaties
- Pavydi kitiems ir tiki, kad kiti jam pavydi
- Stokoja empatijos - nesugeba atpažinti ar dalytis kitų žmonių jausmais
- Dažnai elgiasi arogantiškai, išdidžiai ir niekinamai
- Sunkiai priima kritiką - net menkiausia pastaba gali sukelti pyktį ar gėdą
Tiksli narcisistinio asmenybės sutrikimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad ją lemia genų, aplinkos ir psichologinių veiksnių derinys. Vaikystės patirtys vaidina svarbų vaidmenį - pernelyg didelis lepinimas ir garbinimas arba, priešingai, šaltumas, nepriežiūra ir smurtas gali prisidėti prie sutrikimo išsivystymo. Paveldimumas taip pat gali turėti įtakos, nes tam tikri asmenybės bruožai (pvz., aukštas jautrumas kritikai) yra genetiškai perduodami. Riziką didina ir kultūriniai veiksniai - visuomenė, kuri pernelyg akcentuoja individualią sėkmę ir išvaizdą.
Diagnozę nustato psichikos sveikatos specialistas (psichiatras ar klinikinis psichologas) remdamasis išsamiu klinikiniu pokalbiu ir vertinimo skalėmis. Pagrindiniai kriterijai atitinka TLK-11 arba DSM-5 klasifikacijas. Gydytojas vertins ilgalaikį elgesio modelį, simptomų poveikį kasdieniam gyvenimui ir santykiams, taip pat bandys atmesti kitas galimas priežastis, pvz., bipolinį sutrikimą ar priklausomybes. Labai svarbu, kad pats žmogus pripažintų problemas - dažnai į gydytoją kreipiasi ne pacientas, o jo artimieji, pastebėję žalingą elgesį.
Narcisistinio asmenybės sutrikimo gydymas yra sudėtingas, nes daugelis žmonių su šiuo sutrikimu nesuvokia, kad jiems reikia pagalbos. Pagrindinis gydymo metodas - psichoterapija, tokia kaip kognityvinė-elgesio terapija, psichodinaminė terapija ar schema terapija. Ji padeda suprasti elgesio modelius, ugdyti empatiją ir sveikesnius santykius. Vaistai (antidepresantai, nuotaikos stabilizatoriai) gali būti skiriami gretutiniams simptomams, pavyzdžiui, depresijai ar nerimui, gydyti. Svarbu pabrėžti, kad gydymas reikalauja ilgo laiko ir paciento motyvacijos.
Jeigu pastebite, kad jūsų ar artimo žmogaus elgesys nuolat kenkia santykiams, darbui ar bendrai gyvenimo kokybei - verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Raudonos vėliavos: kai dėl perdėto savęs sureikšminimo kyla konfliktų su aplinkiniais, kai negalima priimti jokios kritikos, kai kiti žmonės jaučiasi išnaudojami ar emociškai žalojami. Ypač svarbu kreiptis, jeigu atsiranda minčių apie savižudybę, stiprus pyktis ar polinkis smurtauti. Ankstyva pagalba gali padėti išvengti gilesnių socialinių ir emocinių pasekmių.
