Migrena su aura
Migrena su aura yra migrenos forma, kai prieš galvos skausmą arba jo metu atsiranda laikini regos, jutimo, kalbos ar kiti neurologiniai simptomai. Nors aura dažniausiai praeina be pasekmių, jos požymiai gali išgąsdinti, nes kartais primena insultą ar kitą ūmią neurologinę būklę. Tinkamai atpažinta ir gydoma migrena su aura dažnai tampa gerokai lengviau kontroliuojama.
Migrena su aura yra pasikartojantis neurologinis sutrikimas, kuriam būdingi migreniniai galvos skausmo priepuoliai ir laikini neurologiniai simptomai, vadinami aura. Aura paprastai vystosi palaipsniui per kelias minutes ir dažniausiai trunka nuo 5 iki 60 minučių. Po jos gali prasidėti pulsuojantis, dažnai vienpusis galvos skausmas, tačiau kai kuriems žmonėms aura pasireiškia ir be ryškaus skausmo.
Svarbu suprasti, kad migrena su aura nėra tik stiprus galvos skausmas. Tai nervų sistemos jautrumo ir smegenų veiklos pokyčių liga. Manoma, kad auros metu per galvos smegenų žievę plinta trumpalaikė nervinių ląstelių aktyvumo banga, po kurios seka laikinas jų slopinimas. Šis reiškinys vadinamas žievine plintančia depresija. Dėl to žmogus gali matyti mirgėjimą, zigzagus, aklą dėmę, jausti tirpimą, dilgčiojimą ar trumpam sunkiau rasti žodžius.
Vėliau gali įsijungti vadinamoji trišakio nervo ir kraujagyslių sistema. Ji susijusi su skausmo signalų perdavimu galvos srityje, uždegiminių medžiagų išsiskyrimu ir padidėjusiu jautrumu šviesai, garsui, kvapams ar judesiui. Dėl šios priežasties migrenos priepuolio metu žmogui dažnai norisi ramios, tamsios, tylios aplinkos.
Migrena su aura dažniausiai nepažeidžia smegenų struktūros ir daugumai žmonių nesukelia ilgalaikių neurologinių pasekmių. Vis dėlto naujai atsiradusi aura, neįprastai ilga aura, pirmas priepuolis vyresniame amžiuje ar simptomai, primenantys insultą, visada turi būti įvertinti gydytojo. Tai ypač svarbu, nes ne kiekvienas regėjimo sutrikimas ar tirpimas yra migrena.
- Regos sutrikimai: mirgėjimas, žybsniai, zigzago linijos, švytintys lankai, banguojantis vaizdas, akla dėmė regėjimo lauke.
- Jutimo simptomai: dilgčiojimas, tirpimas ar skruzdėlyčių bėgiojimo jausmas, dažniausiai prasidedantis plaštakoje, veide ar aplink lūpas ir palaipsniui plintantis.
- Kalbos sutrikimai: sunku surasti tinkamą žodį, kalba tampa lėtesnė, painesnė, žmogui sunku aiškiai išreikšti mintį.
- Rečiau pasitaikantys simptomai: galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas, ūžesys ausyse, dvejinimasis akyse, trumpalaikis silpnumo pojūtis.
- Aura dažniausiai atsiranda palaipsniui, vienas simptomas gali pereiti į kitą, o visa eiga trunka ribotą laiką.
- Pulsuojantis ar tvinksintis galvos skausmas, dažnai vienoje galvos pusėje, bet gali apimti ir abi puses.
- Skausmas stiprėja judant, lipant laiptais, pasilenkiant ar atliekant įprastą fizinę veiklą.
- Pykinimas, kartais vėmimas.
- Padidėjęs jautrumas šviesai, garsams, kvapams, prisilietimui.
- Sunkiau susikaupti, norisi atsigulti, būti tyloje ir tamsoje.
- Kelios valandos ar diena prieš priepuolį gali atsirasti nuovargis, žiovulys, dirglumas, nuotaikos kaita, alkis tam tikram maistui, kaklo sustingimas.
- Po priepuolio dažnas žmogus jaučiasi išsekęs, lyg po sunkios ligos ar bemiegės nakties.
- Gali išlikti maudžiantis galvos jautrumas, sunkumas mąstyti, mieguistumas arba, priešingai, palengvėjimo ir energijos antplūdis.
- Migrenos aura dažniausiai stiprėja palaipsniui, o insulto simptomai paprastai prasideda staiga.
- Auros metu dažnai būna teigiamų pojūčių, pavyzdžiui, žybsnių ar dilgčiojimo, o insulto metu dažniau netenkama funkcijos: staiga nusilpsta ranka, sutrinka kalba, iškrenta regėjimo laukas.
- Vis dėlto pagal pojūčius vienam žmogui saugiai atskirti šių būklių ne visada įmanoma, todėl staigius ar neįprastus simptomus reikia vertinti skubiai.
Tiksli priežastis, kodėl vieniems žmonėms išsivysto migrena su aura, o kitiems ne, nėra vienintelė. Tai dažniausiai yra genetinio polinkio, smegenų jautrumo, hormoninių pokyčių, aplinkos veiksnių ir gyvenimo ritmo sąveika.
Paveldimumas turi didelę reikšmę. Jei migrena pasireiškia vienam ar abiem tėvams, tikimybė ja sirgti didesnė. Tai nereiškia, kad liga būtinai bus sunki, tačiau nervų sistema gali būti jautresnė miego trūkumui, stresui, hormonų svyravimams ar tam tikriems dirgikliams.
Dažni migrenos su aura priepuolius provokuojantys veiksniai:
- nereguliarus miegas, per mažai arba per daug miego;
- praleisti valgiai, ilgi tarpai be maisto, dehidratacija;
- emocinis stresas, taip pat atsipalaidavimas po ilgo įtampos laikotarpio;
- ryški ar mirganti šviesa, ekranai, stiprūs kvapai, triukšmas;
- alkoholis, ypač raudonasis vynas, kai kuriems žmonėms ir kiti alkoholiniai gėrimai;
- hormonų svyravimai, pavyzdžiui, prieš menstruacijas, jų metu, nėštumo ar perimenopauzės laikotarpiu;
- staigūs orų, slėgio ar kelionės ritmo pokyčiai;
- per didelis kofeino kiekis arba staigus jo nutraukimas;
- kai kurie maisto produktai individualiai jautriems žmonėms, pavyzdžiui, brandinti sūriai, perdirbta mėsa, produktai su tam tikrais priedais.
Migrena su aura dažniau nustatoma moterims. Ji gali prasidėti paauglystėje ar jauname suaugusio žmogaus amžiuje, tačiau pirmą kartą atsiradusi po 40-50 metų turi būti įvertinta atidžiau.
Atskirai verta paminėti kraujagyslių riziką. Migrena su aura siejama su šiek tiek didesne išeminio insulto rizika, ypač moterims, kurios rūko arba vartoja estrogenų turinčius kombinuotus hormoninius kontraceptikus. Absoliuti rizika daugeliui jaunų žmonių išlieka maža, tačiau šis ryšys svarbus renkantis kontracepciją, vertinant rūkymo žalą ir kontroliuojant kraujospūdį, cholesterolį bei kitus rizikos veiksnius.
Migrena su aura dažniausiai diagnozuojama pagal išsamų pokalbį, simptomų eigą ir neurologinę apžiūrą. Gydytojui labai svarbu žinoti, kaip prasideda aura, kiek ji trunka, ar simptomai plinta palaipsniui, kokie pojūčiai pasireiškia, ar po jų atsiranda galvos skausmas, pykinimas, jautrumas šviesai ir garsui.
Diagnozei padeda galvos skausmo dienynas. Jame verta žymėti:
- priepuolio datą ir trukmę;
- auros pobūdį ir trukmę;
- skausmo vietą, stiprumą, pobūdį;
- galimus provokuojančius veiksnius;
- vartotus vaistus ir jų poveikį;
- menstruacijų ciklą, jei tai aktualu;
- miego, streso, fizinio krūvio, maisto ir skysčių ypatumus.
Neurologinės apžiūros metu vertinami refleksai, jėga, jutimai, koordinacija, kalba, eisena, akių judesiai ir kiti požymiai. Jei apžiūra normali, o simptomai tipiški, papildomų tyrimų gali neprireikti.
Tyrimai skiriami tada, kai priepuoliai netipiški, simptomai nauji, kinta jų pobūdis arba yra įspėjamųjų požymių. Gali būti atliekama:
- galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija, ypač jei reikia tiksliau įvertinti smegenų struktūras;
- kompiuterinė tomografija, dažniau skubiose situacijose, kai reikia greitai atmesti kraujavimą ar kitą ūmią būklę;
- kraujo tyrimai, jei įtariama infekcija, uždegimas, mažakraujystė, skydliaukės sutrikimai, elektrolitų pokyčiai ar kitos priežastys;
- akių gydytojo apžiūra, jei vyrauja regėjimo simptomai ar įtariamos akies ligos;
- kraujagyslių tyrimai, pavyzdžiui, ultragarsinis kaklo kraujagyslių tyrimas ar angiografiniai tyrimai, jei reikia atmesti kraujotakos sutrikimus.
Kartais migrena su aura turi būti atskirta nuo praeinančio smegenų išemijos priepuolio, epilepsijos, regos nervo ar tinklainės ligų, vestibulinių sutrikimų, nerimo priepuolių, vaistų poveikio ar kitų neurologinių ligų. Dėl to svarbu ne tik nustatyti migreną, bet ir įsitikinti, kad nėra pavojingesnės būklės.
Migrenos su aura gydymas paprastai susideda iš trijų dalių: priepuolio gydymo, profilaktikos ir provokuojančių veiksnių valdymo. Tikslas nėra tiesiog ištverti skausmą. Tikslas - sutrumpinti priepuolius, sumažinti jų stiprumą, atkurti kasdienį funkcionavimą ir išvengti per dažno vaistų vartojimo.
Priepuolio metu svarbu vaistus vartoti kuo anksčiau, kai prasideda galvos skausmas arba kai gydytojas pataria pagal individualų planą. Kai kuriems žmonėms auros metu išgertas vaistas dar neveikia taip gerai, kaip skausmo pradžioje, todėl taktika gali būti derinama individualiai.
Dažniausiai vartojamos priemonės:
- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, naproksenas ar kiti gydytojo rekomenduoti vaistai;
- paracetamolis, ypač kai nesteroidiniai vaistai netinka;
- triptanai, skirti migrenos priepuoliui nutraukti, jei nėra kontraindikacijų;
- vaistai nuo pykinimo, kurie gali padėti ir geriau pasisavinti kitus vaistus;
- kai kuriose šalyse ar situacijose gali būti skiriami gepantai ar ditanai, ypač jei triptanai netinka.
Triptanai netinka visiems. Jų paprastai vengiama žmonėms, sergantiems tam tikromis širdies ir kraujagyslių ligomis, po insulto ar esant nekontroliuojamam aukštam kraujospūdžiui. Todėl savarankiškai pradėti stipresnių receptinių vaistų nereikėtų.
Jei priepuoliai dažni, ilgi, labai stiprūs, blogai reaguoja į įprastus vaistus arba smarkiai trikdo gyvenimą, svarstomas profilaktinis gydymas. Jis vartojamas ne priepuoliui numalšinti, o siekiant sumažinti priepuolių dažnį ir stiprumą. Profilaktikai gali būti skiriama:
- beta adrenoblokatoriai, pavyzdžiui, propranololis ar metoprololis;
- vaistai nuo epilepsijos, pavyzdžiui, topiramatas; valproatas kai kurioms moterims netinka dėl didelės rizikos nėštumo metu;
- antidepresantai, pavyzdžiui, amitriptilinas ar venlafaksinas, kai yra tinkamų indikacijų;
- kandesartanas ar kiti vaistai pagal gydytojo sprendimą;
- monokloniniai antikūnai prieš su kalcitonino genu susijusį peptidą arba jo receptorių;
- botulino toksino injekcijos lėtinės migrenos atvejais, kai galvos skausmo dienų yra labai daug.
Gyvensenos priemonės dažnai atrodo paprastos, bet migrenai jos gali būti labai veiksmingos. Rekomenduojama:
- laikytis pastovaus miego režimo;
- nepraleisti valgymų ir gerti pakankamai skysčių;
- reguliariai judėti, bet krūvį didinti palaipsniui;
- riboti alkoholį ir stebėti individualius maisto dirgiklius;
- mažinti ekranų mirgėjimą, daryti pertraukas, pritaikyti apšvietimą;
- mokytis streso valdymo, kvėpavimo, atsipalaidavimo ar sąmoningumo technikų;
- vengti per dažno nuskausminamųjų vartojimo, nes tai gali sukelti vaistų perteklinio vartojimo galvos skausmą.
Moterims, sergančioms migrena su aura, svarbu aptarti kontracepciją su gydytoju. Estrogenų turintys kombinuoti kontraceptikai kai kuriais atvejais gali būti nerekomenduojami, ypač jei moteris rūko, turi aukštą kraujospūdį, krešėjimo sutrikimų ar kitų insulto rizikos veiksnių. Dažnai galima rasti saugesnių alternatyvų.
Į gydytoją verta kreiptis, jei migrena su aura pasireiškia pirmą kartą, jei priepuoliai dažnėja, keičiasi jų pobūdis arba įprasti vaistai nebepadeda. Net jei simptomai panašūs į anksčiau buvusius, gydytojo konsultacija padeda patikslinti diagnozę, parinkti tinkamą gydymo planą ir sumažinti nereikalingą nerimą.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei:
- galvos skausmas prasidėjo staiga ir yra pats stipriausias gyvenime;
- atsirado staigus veido, rankos ar kojos silpnumas, ypač vienoje kūno pusėje;
- sutriko kalba, sąmonė, orientacija, atsirado traukuliai;
- regėjimo sutrikimas staigus, neįprastas arba nepraeina;
- aura trunka ilgiau nei 60 minučių arba simptomai nepanašūs į ankstesnius priepuolius;
- galvos skausmas prasidėjo po galvos traumos;
- kartu yra karščiavimas, sprando sustingimas, bėrimas, stiprus mieguistumas;
- naujas galvos skausmas atsirado nėštumo metu ar po gimdymo;
- pirmas tokio tipo galvos skausmas prasidėjo vyresniame nei 50 metų amžiuje;
- galvos skausmas stiprėja kasdien, pažadina iš miego arba ryškiai sustiprėja kosint, įsitempiant, pasilenkiant.
Jeigu turite diagnozuotą migreną su aura, bet priepuoliai kartojasi dažniau nei kelis kartus per mėnesį, verta nelaukti. Kuo anksčiau parenkama profilaktika ir saugus priepuolio gydymas, tuo mažesnė rizika, kad migrena taps lėtinė ar kad nuskausminamieji bus vartojami per dažnai.
