Migrena be auros
Migrena be auros yra dažniausia migrenos forma, pasireiškianti pasikartojančiais stipraus galvos skausmo priepuoliais be prieš juos atsirandančių regos, jutimo ar kalbos sutrikimų. Tai nėra „paprastas galvos skausmas“ - priepuolio metu pakinta nervų sistemos jautrumas, todėl žmogų gali varginti pykinimas, šviesos ir garsų netoleravimas, silpnumas. Tinkamai atpažinta Migrena be auros dažniausiai gali būti valdoma: parenkami vaistai priepuoliui nutraukti, profilaktika ir kasdieniai įpročiai, mažinantys priepuolių dažnį.
Migrena be auros yra pirminis galvos skausmo sutrikimas, tai reiškia, kad pats skausmas nėra kitos ligos, pavyzdžiui, naviko, insulto ar infekcijos, tiesioginė pasekmė. Jos esmė - padidėjęs smegenų ir trišakio nervo sistemos jautrumas. Priepuolio metu suaktyvėja vadinamoji trigeminovaskulinė sistema: nervinės skaidulos, susijusios su galvos kraujagyslėmis ir smegenų dangalais, pradeda perduoti skausmo signalus, išsiskiria uždegimą skatinantys neuropeptidai, tarp jų kalcitonino geno susijęs peptidas, dažnai vadinamas CGRP.
Svarbu suprasti, kad Migrena be auros nėra vien kraujagyslių „išsiplėtimo“ problema. Šiuolaikinis požiūris migreną aiškina kaip smegenų tinklų sutrikimą, kuriame dalyvauja skausmo reguliacijos centrai, pagumburis, smegenų kamienas, trišakis nervas ir jutimų apdorojimo sistemos. Dėl to priepuolio metu įprasta šviesa atrodo per ryški, garsai - per stiprūs, kvapai - erzinantys, o fizinis judėjimas sustiprina skausmą.
Žodis „be auros“ reiškia, kad prieš galvos skausmą neatsiranda tipiškų trumpalaikių neurologinių simptomų, būdingų migrenai su aura. Aura dažniausiai pasireiškia mirgėjimu akyse, zigzaginėmis linijomis, regėjimo lauko iškritimais, dilgčiojimu ar laikinais kalbos sunkumais. Sergant Migrena be auros tokių požymių nėra, tačiau pats galvos skausmo priepuolis gali būti labai stiprus ir sutrikdyti kasdienę veiklą.
Tipinis priepuolis trunka nuo 4 iki 72 valandų, jei nėra gydomas arba gydymas neveiksmingas. Skausmas dažnai būna vienoje galvos pusėje, pulsuojantis, vidutinio ar stipraus intensyvumo, sustiprėjantis lipant laiptais, vaikštant ar atliekant įprastus darbus. Vis dėlto migrena gali skaudėti ir abipus, ypač vaikams bei paaugliams, todėl vien skausmo vieta diagnozės nepatvirtina ir neatmeta.
Migrena be auros gali būti epizodinė arba lėtinė. Epizodinė forma reiškia, kad galvos skausmo dienų per mėnesį yra mažiau kaip 15. Lėtinė migrena įtariama, kai galvos skausmas vargina 15 ar daugiau dienų per mėnesį ilgiau kaip 3 mėnesius, o bent dalis tų dienų atitinka migrenos požymius. Kuo anksčiau migrena pradedama gydyti tinkamai, tuo mažesnė rizika, kad ji taps dažna ar lėtinė.
- Galvos skausmas, trunkantis nuo 4 iki 72 valandų.
- Skausmas dažniausiai vienpusis, tačiau gali būti ir abipusis.
- Pulsuojantis, tvinksintis ar „kalantis“ skausmo pobūdis.
- Vidutinio ar stipraus intensyvumo skausmas, trukdantis dirbti, mokytis ar pasirūpinti kasdieniais reikalais.
- Skausmo sustiprėjimas judant, lipant laiptais, pasilenkus ar atliekant įprastą fizinę veiklą.
- Pykinimas, kartais vėmimas.
- Padidėjęs jautrumas šviesai, garsui, kvapams.
- Nuovargis, žiovulys, mieguistumas arba, priešingai, neįprastas aktyvumas.
- Dirglumas, sunkesnis susikaupimas, nuotaikos svyravimai.
- Padidėjęs apetitas arba noras valgyti tam tikrus produktus.
- Kaklo sustingimas ar maudimas.
- Dažnesnis šlapinimasis, troškulys.
- Jautrumas kvapams ar šviesai dar iki prasidedant stipriam skausmui.
- Išsekimas, silpnumas, „tuščios galvos“ jausmas.
- Sunkumas mąstyti, lėtesnė reakcija, dėmesio stoka.
- Galvos jautrumas judesiui ar prisilietimui.
- Lengvas pykinimas arba apetito stoka.
- Pagerėjimas po miego, poilsio tamsioje ir tylioje patalpoje.
- Migrenos skausmas dažniau yra pulsuojantis, o įtampos galvos skausmas - spaudžiantis, tarsi veržtų lankas.
- Migreną dažnai lydi pykinimas ir jautrumas šviesai ar garsui, o įtampos skausmui tai mažiau būdinga.
- Migrenos metu judėjimas dažnai pablogina savijautą, todėl norisi gulėti ramiai.
- Įtampos galvos skausmas paprastai būna silpnesnis ir rečiau visiškai sustabdo įprastą veiklą.
Tikslios vienos priežasties, kodėl išsivysto Migrena be auros, dažniausiai nėra. Tai daugelio veiksnių nulemtas sutrikimas: genetinis polinkis susitinka su nervų sistemos jautrumu, hormonų svyravimais, miego ritmu, stresu ir aplinkos dirgikliais. Jei migrena serga vienas ar abu tėvai, tikimybė ją patirti yra didesnė, tačiau paveldimumas nereiškia, kad liga būtinai bus sunki.
Vienas svarbiausių rizikos veiksnių yra lytis ir hormonai. Moterims Migrena be auros pasitaiko dažniau nei vyrams, ypač vaisinguoju gyvenimo laikotarpiu. Priepuoliai gali padažnėti prieš menstruacijas ar jų metu, kai mažėja estrogenų kiekis. Kai kurioms moterims migrena palengvėja nėštumo metu, kitoms gali kisti nenuspėjamai. Menopauzės laikotarpiu dėl hormonų svyravimų priepuoliai taip pat gali laikinai sustiprėti.
Dažni migrenos provokatoriai nėra tikrosios ligos priežastys, bet jie gali „užvesti“ priepuolį jautrioje nervų sistemoje. Tokie provokatoriai gali būti miego trūkumas arba per ilgas miegas, praleistas maistas, skysčių stoka, stresas, staigus atsipalaidavimas po įtampos, alkoholis, ypač raudonasis vynas, kai kurie kvapai, ryški ar mirganti šviesa, triukšmas, oro pokyčiai. Kai kuriems žmonėms įtakos turi tam tikri maisto produktai, tačiau griežtos universalios „migrenos dietos“ nėra.
Svarbus veiksnys - vaistų nuo skausmo vartojimo dažnumas. Jei nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, paracetamolis, kombinuoti analgetikai ar triptanai vartojami per dažnai, gali išsivystyti vaistų sukeltas galvos skausmas. Tuomet galva ima skaudėti vis dažniau, o vaistai veikia trumpiau. Tai nėra paciento kaltė - stiprų skausmą natūralu bandyti malšinti, tačiau dėl to verta su gydytoju aptarti saugų planą.
Migrenos eigai įtakos turi ir kitos būklės: nerimas, depresija, miego sutrikimai, knarkimas ar miego apnėja, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, kaklo ir pečių raumenų įtampa. Šių būklių gydymas dažnai padeda sumažinti ir migrenos naštą.
Migrena be auros dažniausiai nustatoma pagal pokalbį su gydytoju ir neurologinę apžiūrą. Nėra vieno kraujo tyrimo ar nuotraukos, kuri „parodytų migreną“. Gydytojui svarbiausia suprasti, kaip prasideda skausmas, kiek jis trunka, kur skauda, ar skausmas pulsuojantis, ar jį blogina fizinė veikla, ar būna pykinimas, šviesos ir garsų netoleravimas, kiek dienų per mėnesį skauda galvą ir kokie vaistai vartojami.
Diagnozuojant remiamasi tarptautiniais galvos skausmų klasifikacijos kriterijais. Migrena be auros įtariama, kai yra pasikartojantys priepuoliai, trunkantys 4-72 valandas, o skausmas turi bent kelis migrenai būdingus požymius: vienpusis, pulsuojantis, vidutinio ar stipraus intensyvumo, pablogėjantis nuo įprasto judėjimo. Kartu dažnai būna pykinimas arba vėmimas, jautrumas šviesai ir garsui.
Labai padeda galvos skausmo dienoraštis. Jame verta žymėti skausmo dienas, stiprumą, trukmę, galimus provokatorius, menstruacijų ciklą, miegą, vartotus vaistus ir jų poveikį. Po kelių savaičių toks dienoraštis dažnai parodo aiškesnį vaizdą nei bandymas viską prisiminti vizito metu.
Jei simptomai tipiški, neurologinė apžiūra normali, o galvos skausmo pobūdis nesikeičia, papildomų vaizdinių tyrimų dažnai nereikia. Tačiau gydytojas gali skirti galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografiją arba kompiuterinę tomografiją, jei yra neįprastų požymių: staiga atsiradęs labai stiprus skausmas, naujas skausmas vyresniame amžiuje, neurologiniai simptomai, karščiavimas, traukuliai, galvos trauma, onkologinės ligos istorija ar imuninės sistemos nusilpimas.
Kraujo tyrimai migrenos nepatvirtina, bet gali būti naudingi, jei reikia atmesti kitas būkles, pavyzdžiui, uždegimą, anemiją, skydliaukės sutrikimus, infekciją ar medžiagų apykaitos pokyčius. Kartais vertinamas kraujospūdis, regėjimas, akių dugnas, žandikaulio sąnario ar kaklo būklė, nes šie veiksniai gali prisidėti prie galvos skausmų arba juos imituoti.
Migrena be auros gydoma dviem kryptimis: priepuolio nutraukimu ir priepuolių profilaktika. Geras gydymo planas paprastai būna individualus, nes tai, kas puikiai padeda vienam žmogui, kitam gali būti nepakankama arba netikti dėl gretutinių ligų.
Priepuolio pradžioje svarbu vaistus išgerti kuo anksčiau, kol skausmas dar nepasiekė didžiausio stiprumo. Lengvesniems ar vidutinio stiprumo priepuoliams gali būti vartojamas paracetamolis arba nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, naproksenas, diklofenakas ar acetilsalicilo rūgštis, jei nėra kontraindikacijų. Kai pykina, gydytojas gali skirti vaistų nuo pykinimo; jie ne tik palengvina savijautą, bet ir padeda geriau įsisavinti nuskausminamuosius.
Jei įprasti vaistai nepadeda, dažnai skiriami triptanai. Tai specifiniai migrenos priepuoliui gydyti skirti vaistai, veikiantys serotonino receptorius ir slopinantys skausmo signalų perdavimą trigeminovaskulinėje sistemoje. Triptanai tinka ne visiems, ypač žmonėms, sergantiems tam tikromis širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl juos turi parinkti gydytojas. Kai kuriose šalyse taikomi ir naujesni vaistai, pavyzdžiui, gepantai ar ditanai, kurie gali būti pasirinkimas, kai triptanai neveiksmingi arba netinkami.
Labai svarbu vengti per dažno vaistų vartojimo. Paprastai rekomenduojama, kad paprasti analgetikai nebūtų vartojami daugiau kaip 15 dienų per mėnesį, o triptanai, kombinuoti nuskausminamieji ar opioidiniai vaistai - daugiau kaip 10 dienų per mėnesį. Tiksli riba priklauso nuo situacijos, todėl geriausia ją aptarti su gydytoju.
Profilaktinis gydymas svarstomas, jei priepuoliai dažni, labai stiprūs, blogai pasiduoda gydymui, sukelia daug nedarbingų dienų arba žmogus per dažnai vartoja vaistus nuo skausmo. Profilaktikai gali būti skiriami beta adrenoblokatoriai, pavyzdžiui, propranololis ar metoprololis, vaistai nuo epilepsijos, tokie kaip topiramatas, kai kurie antidepresantai, pavyzdžiui, amitriptilinas, taip pat kandesartanas. Esant dažnai ar lėtinei migrenai, gali būti taikomi monokloniniai antikūnai prieš CGRP arba jo receptorių. Lėtinei migrenai kai kuriais atvejais naudojamos botulino toksino injekcijos.
Ne mažiau svarbi nemedikamentinė dalis. Migrenai dažnai padeda reguliarus miego režimas, pakankamas skysčių vartojimas, nepraleidžiami valgiai, saikingas kofeino kiekis, nuoseklus fizinis aktyvumas ir streso valdymas. Nereikia siekti tobulo gyvenimo ritmo - tai neįmanoma. Tikslas yra sumažinti didelius svyravimus, nes migrenai ypač nepatinka staigūs pokyčiai.
Kai kuriems žmonėms naudinga kineziterapija, ypač jei kartu yra kaklo ir pečių įtampa, ergonomikos koregavimas, atsipalaidavimo pratimai, kvėpavimo technikos, kognityvinė elgesio terapija, biologinio grįžtamojo ryšio metodai. Papildai, tokie kaip magnis, riboflavinas ar kofermentas Q10, kai kuriems pacientams gali padėti, tačiau juos verta rinktis pasitarus su gydytoju, ypač nėštumo metu, vartojant kitus vaistus ar sergant lėtinėmis ligomis.
Į gydytoją verta kreiptis, jei galvos skausmai kartojasi, trukdo darbui, mokslams, miegui ar šeimos gyvenimui, net jei atrodo, kad „galima pakentėti“. Migrena be auros yra gydoma, ir nereikia laukti, kol priepuoliai taps dažni ar pradėsite nuolat nešiotis nuskausminamuosius.
Skubios pagalbos reikia, jei galvos skausmas prasidėjo staiga ir yra pats stipriausias gyvenime, tarsi „perkūno trenksmas“. Taip pat nedelskite, jei kartu atsirado veido, rankos ar kojos silpnumas, tirpimas, kalbos sutrikimas, sąmonės aptemimas, traukuliai, dvejinimasis akyse, stiprus galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimas. Tokie požymiai gali rodyti ne migreną, o kitą pavojingą būklę.
Būtina skubiai įvertinti ir galvos skausmą su karščiavimu, sprando sustingimu, bėrimu, stipriu mieguistumu, po galvos traumos, nėštumo metu ar netrukus po gimdymo. Gydytojo konsultacija reikalinga, jei naujas galvos skausmas atsirado vyresniam nei 50 metų žmogui, jei sergate onkologine liga, turite nusilpusią imuninę sistemą arba skausmas aiškiai keičia pobūdį.
Planuotai pas neurologą ar šeimos gydytoją kreipkitės, jei vaistų nuo skausmo reikia dažniau nei kelias dienas per savaitę, jei priepuoliai kartojasi 4 ar daugiau dienų per mėnesį, jei vaistai nebeveikia, sukelia šalutinį poveikį arba nesate tikri, ar diagnozė teisinga. Kuo aiškesnis planas, tuo mažiau baimės sukelia kitas priepuolis.
