Migrena

Tiksli migrenos priežastis nėra viena ir paprasta. Dažniausiai tai paveldimo polinkio, nervų sistemos jautrumo ir aplinkos veiksnių derinys. Jei migrena serga vienas iš tėvų, tikimybė ja sirgti yra didesnė; jei serga abu tėvai, rizika dar labiau padidėja.

Migrena dažniau pasireiškia moterims, ypač vaisingo amžiaus. Tam įtakos turi hormonų svyravimai - kai kurioms moterims priepuoliai sustiprėja prieš menstruacijas, jų metu, vartojant hormoninę kontracepciją ar perimenopauzės laikotarpiu. Nėštumo metu migrena gali keistis: vienoms moterims sumažėja, kitoms išlieka ar net sustiprėja, todėl vaistus visada svarbu derinti su gydytoju.

Priepuolius gali išprovokuoti įvairūs veiksniai. Dažniausi yra miego trūkumas arba per ilgas miegas, praleistas maistas, dehidratacija, stresas ir atsipalaidavimas po streso, ryški šviesa, mirgėjimas, stiprūs kvapai, triukšmas, alkoholis, ypač raudonasis vynas, oro permainos, intensyvus fizinis krūvis, kai kurie maisto produktai ar priedai. Vis dėlto ne kiekvienam žmogui tinka tas pats sąrašas. Kartais atrodo, kad priepuolį sukėlė šokoladas ar kava, nors iš tikrųjų noras jų vartoti jau buvo ankstyvas migrenos požymis.

Riziką, kad migrena taps dažnesnė ar lėtinė, didina per dažnas skausmą malšinančių vaistų vartojimas, nuolatinis stresas, miego sutrikimai, nutukimas, nerimas, depresija, kitos lėtinės skausmo būklės. Dėl to gydant svarbu ne tik numalšinti konkretų priepuolį, bet ir įvertinti visą žmogaus gyvenimo ritmą.

Migrena dažniausiai nustatoma remiantis pokalbiu su gydytoju, simptomų pobūdžiu ir neurologine apžiūra. Gydytojas klausia, kada prasidėjo galvos skausmai, kiek jie trunka, kaip dažnai kartojasi, kurioje vietoje skauda, ar yra pykinimas, jautrumas šviesai ir garsui, ar skausmą stiprina judėjimas, kokie vaistai padeda.

Labai naudinga prieš vizitą ar tarp vizitų vesti galvos skausmo dienyną. Jame verta žymėti priepuolio datą, trukmę, skausmo stiprumą, galimus provokuojančius veiksnius, menstruacijų laiką, vartotus vaistus ir jų poveikį. Toks dienynas padeda atskirti migreną nuo įtampos tipo galvos skausmo, klasterinio galvos skausmo ar vaistų perteklinio vartojimo sukelto galvos skausmo.

Jei simptomai tipiški, papildomų tyrimų gali neprireikti. Tačiau jeigu galvos skausmas naujas, staigus, neįprastas, progresuoja, atsiranda neurologinių simptomų ar yra kitų nerimą keliančių požymių, gydytojas gali skirti tyrimus. Gali būti atliekami kraujo tyrimai, akių dugno apžiūra, kraujospūdžio įvertinimas, galvos kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija. Kai kuriais atvejais prireikia kraujagyslių tyrimų, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso angiografijos ar kompiuterinės tomografijos angiografijos.

Tyrimų tikslas dažnai yra ne „pamatyti migreną“, nes įprastame vaizde ji gali nepalikti specifinių pakitimų, o atmesti kitas pavojingas priežastis, tokias kaip kraujavimas, navikas, infekcija, kraujagyslių pakitimai ar padidėjęs spaudimas kaukolės viduje.

Migrenos gydymas parenkamas individualiai. Tikslas - greitai ir saugiai sustabdyti priepuolį, sumažinti jų dažnį, atkurti kasdienę veiklą ir išvengti per dažno vaistų vartojimo.

Priepuolio pradžioje svarbu veikti anksti. Kai kuriems žmonėms padeda poilsis tamsiame kambaryje, vanduo, lengvas užkandis, šaltas kompresas ant kaktos ar smilkinių. Vaistai nuo skausmo veiksmingiausi tada, kai išgeriami priepuolio pradžioje, nelaukiant, kol skausmas taps labai stiprus.

Lengvesniems ar vidutinio stiprumo priepuoliams gali būti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba paracetamolis, jei jie žmogui tinka ir nėra kontraindikacijų. Kai migrena stipresnė, gydytojas gali skirti triptanų - vaistų, veikiančių migrenos mechanizmus. Pykinimui ar vėmimui mažinti kartais skiriami vaistai nuo pykinimo, kurie taip pat padeda geriau pasisavinti kitus vaistus.

Jei priepuoliai dažni, labai stiprūs, ilgai trunkantys arba įprastas gydymas neveiksmingas, svarstomas profilaktinis gydymas. Jis vartojamas ne priepuoliui nutraukti, o nervų sistemos jautrumui mažinti. Profilaktikai gali būti skiriami beta adrenoblokatoriai, kai kurie vaistai nuo epilepsijos, antidepresantai, kraujospūdį veikiantys vaistai, botulino toksino injekcijos lėtinės migrenos atvejais, taip pat naujesni vaistai, veikiantys su kalcitonino genu susijusį peptidą arba jo receptorius. Konkretus pasirinkimas priklauso nuo žmogaus amžiaus, gretutinių ligų, nėštumo planų, kitų vartojamų vaistų ir šalutinio poveikio rizikos.

Ne mažiau svarbios nemedikamentinės priemonės. Padeda reguliarus miegas, pastovus valgymo ritmas, pakankamas skysčių kiekis, saikingas fizinis aktyvumas, streso valdymas, atsipalaidavimo pratimai, kvėpavimo technikos, kognityvinė elgesio terapija, kaklo ir pečių įtampos mažinimas, jei ji prisideda prie skausmo. Verta stebėti provokuojančius veiksnius, bet nereikėtų pernelyg griežtai riboti gyvenimo be aiškaus pagrindo - tikslas yra ne baimė, o geresnis ligos valdymas.

Svarbi taisyklė: skausmą malšinančių vaistų nereikėtų vartoti per dažnai. Jei jų prireikia daugiau kaip 10-15 dienų per mėnesį, priklausomai nuo vaisto rūšies, gali išsivystyti vaistų perteklinio vartojimo sukeltas galvos skausmas. Tokiu atveju būtina pasitarti su gydytoju dėl saugesnės strategijos.

Į gydytoją verta kreiptis, jei galvos skausmai kartojasi, trukdo darbui ar mokslams, tenka dažnai vartoti vaistus, priepuoliai stiprėja arba atsiranda naujų simptomų. Net jei žmogus „jau žino“, kad tai migrena, periodinė gydytojo peržiūra padeda įvertinti, ar gydymas vis dar tinkamas.

Skubios pagalbos reikia, jei galvos skausmas prasideda staiga ir yra pats stipriausias gyvenime, tarsi „smūgis į galvą“. Nedelskite, jei kartu atsiranda rankos ar kojos silpnumas, veido perkreipimas, kalbos sutrikimas, sąmonės sutrikimas, traukuliai, dvejinimasis akyse, aukšta temperatūra, sprando sustingimas, bėrimas, stiprus galvos skausmas po traumos.

Taip pat būtina skubiai įvertinti galvos skausmą, jei jis pirmą kartą atsiranda po 50 metų, jei stiprėja kasdien, pažadina iš miego, atsiranda nėštumo ar pogimdyminiu laikotarpiu, sergant vėžiu, imuninę sistemą slopinančiomis ligomis ar vartojant kraują skystinančius vaistus.

Jeigu aura trunka ilgiau nei valandą, simptomai nepraeina visiškai arba jie neįprasti jums, reikėtų kreiptis nedelsiant. Tokie požymiai gali būti panašūs į insultą, todėl saugiau juos įvertinti skubiai.

Migrena gali būti varginanti, bet ji nėra būklė, su kuria reikia susitaikyti tyliai. Jei priepuoliai kartojasi, gydytojas gali padėti rasti tinkamą gydymo planą ir sumažinti ligos poveikį kasdieniam gyvenimui.