Mezotelioma
Mezotelioma yra reta, bet agresyvi vėžio forma, dažniausiai išsivystanti iš krūtinplėvės - plonos membranos, dengiančios plaučius ir krūtinės ląstos vidų. Liga ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl neretai nustatoma vėliau, kai gydymas tampa sudėtingesnis. Svarbiausias žinomas rizikos veiksnys yra ankstesnis kontaktas su asbestu, net jei jis įvyko prieš kelis dešimtmečius.
Mezotelioma - tai piktybinis navikas, kylantis iš mezotelio ląstelių. Mezotelis yra plonas apsauginis audinių sluoksnis, dengiantis kai kuriuos vidaus organus ir kūno ertmes. Dažniausiai mezotelioma pažeidžia krūtinplėvę, todėl vadinama pleuros mezotelioma. Rečiau ji išsivysto pilvaplėvėje, dar rečiau - širdiplėvėje ar sėklidės dangaluose.
Sergant pleuros mezotelioma, navikinės ląstelės plinta krūtinės ląstos viduje, storina krūtinplėvę, gali sukelti skysčio kaupimąsi aplink plautį ir apsunkinti kvėpavimą. Dėl to plautis nebegali normaliai išsiplėsti, atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, kosulys. Pilvaplėvės mezotelioma dažniau pasireiškia pilvo pūtimu, skausmu, skysčių kaupimusi pilvo ertmėje ir svorio kritimu.
Mezotelioma paprastai vystosi lėtai: nuo asbesto poveikio iki ligos pradžios gali praeiti 20-50 metų. Tačiau pradėjusi reikštis ji dažnai progresuoja greitai. Tai nereiškia, kad gydymas neįmanomas - šiuolaikinė medicina gali sulėtinti ligą, sumažinti simptomus ir kai kuriais atvejais prailginti gyvenimą, ypač jei diagnozė nustatoma ankstesnėje stadijoje.
- Palaipsniui stiprėjantis dusulys, ypač fizinio krūvio metu.
- Maudžiantis arba spaudžiantis krūtinės skausmas vienoje pusėje.
- Užsitęsęs sausas kosulys, kuris nepraeina kelias savaites.
- Skysčio kaupimasis aplink plautį, dėl kurio gali atsirasti sunkumo jausmas krūtinėje.
- Nuovargis, silpnumas, sumažėjęs darbingumas.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas ir apetito stoka.
- Kartais - karščiavimas, prakaitavimas naktimis.
- Pilvo didėjimas ar pūtimas dėl skysčio kaupimosi.
- Pilvo skausmas, tempimo ar spaudimo jausmas.
- Pykinimas, sotumo jausmas suvalgius nedaug maisto.
- Tuštinimosi pokyčiai - vidurių užkietėjimas arba viduriavimas.
- Svorio kritimas, bendras silpnumas.
- Dusulys ramybėje.
- Stipresnis krūtinės ar pilvo skausmas.
- Ryškus svorio mažėjimas ir išsekimas.
- Balso prikimimas, rijimo pasunkėjimas arba veido tinimas, jei navikas spaudžia aplinkines struktūras.
- Kraujo atkosėjimas - retesnis, bet svarbus simptomas.
Pagrindinė mezoteliomos priežastis yra asbesto skaidulų patekimas į organizmą. Įkvėptos asbesto dalelės gali nusėsti plaučiuose ir krūtinplėvėje, sukelti ilgalaikį uždegimą, ląstelių pažeidimus ir genetinius pakitimus. Būtent šie pokyčiai ilgainiui gali lemti piktybinio naviko susidarymą.
Didžiausią riziką turi žmonės, kurie anksčiau dirbo statybose, laivų statyboje, šilumos izoliacijos, stogų dangų, vamzdynų, stabdžių sistemų, pramoninės įrangos ar senų pastatų renovacijos srityse. Rizika gali būti padidėjusi ir šeimos nariams, jei asbesto dulkės būdavo parsinešamos ant darbo drabužių ar avalynės.
Svarbu žinoti, kad net trumpesnis, bet intensyvus kontaktas su asbestu gali būti reikšmingas. Rūkymas nėra pagrindinė mezoteliomos priežastis, tačiau rūkant ir kartu turėjus sąlytį su asbestu labai padidėja kitų plaučių ligų, įskaitant plaučių vėžį, rizika.
Retesni rizikos veiksniai gali būti ankstesnė radioterapija krūtinės srityje, tam tikri genetiniai polinkiai, pavyzdžiui, BAP1 geno pakitimai, ir labai reti mineralinių skaidulų poveikiai. Vis dėlto daugeliu atvejų mezotelioma siejama būtent su asbestu.
Mezoteliomos diagnostika prasideda nuo išsamios gydytojo konsultacijos. Labai svarbu pasakyti, ar kada nors dirbote su asbestu, statybinėmis izoliacinėmis medžiagomis, senais pastatais, laivais ar pramonine įranga. Net jei toks kontaktas buvo prieš kelis dešimtmečius, ši informacija gydytojui yra reikšminga.
Pirmiausia gali būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, kuri gali parodyti skystį aplink plautį, krūtinplėvės sustorėjimą ar kitus pakitimus. Tikslesniam įvertinimui dažniausiai skiriama kompiuterinė tomografija. Ji padeda pamatyti naviko išplitimą krūtinės ar pilvo ertmėje, limfmazgius ir aplinkinius organus.
Magnetinio rezonanso tomografija gali būti naudinga vertinant, ar navikas įauga į diafragmą, krūtinės sieną ar kitus audinius. Pozitronų emisijos tomografija kartu su kompiuterine tomografija gali padėti nustatyti ligos išplitimą ir atskirti aktyvų navikinį procesą nuo kai kurių kitų pakitimų.
Jei yra skysčio pleuros ar pilvo ertmėje, gydytojas gali atlikti punkciją ir ištirti skystį. Tačiau vien skysčio tyrimo dažnai nepakanka. Diagnozei patvirtinti paprastai reikalinga biopsija - audinio mėginys, paimamas torakoskopijos, laparoskopijos, adatinės biopsijos ar kitos procedūros metu. Audinį tiria patologas, atliekami imunohistocheminiai tyrimai, kurie padeda atskirti mezoteliomą nuo kitų vėžio formų.
Taip pat atliekami kraujo tyrimai bendrai sveikatos būklei įvertinti, inkstų ir kepenų funkcijai patikrinti prieš gydymą. Kai kuriais atvejais vertinami naviko žymenys, tačiau jie vieni diagnozės nepatvirtina.
Mezoteliomos gydymas priklauso nuo ligos tipo, stadijos, naviko išplitimo, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir plaučių bei širdies funkcijos. Gydymo planą dažniausiai sudaro daugiadalykė komanda: onkologas chemoterapeutas, krūtinės chirurgas, pulmonologas, radiologas, patologas, skausmo gydymo ir paliatyviosios pagalbos specialistai.
Jei liga nustatoma anksti ir pacientas pakankamai stiprus, gali būti svarstomas chirurginis gydymas. Operacijos tikslas - pašalinti kuo daugiau navikinio audinio. Kai kuriais atvejais atliekama pleurektomija ir dekortikacija, kai pašalinama pažeista krūtinplėvė ir naviko masė, stengiantis išsaugoti plautį. Rečiau taikomos labai didelės apimties operacijos, kai pašalinama daugiau audinių, tačiau jos tinka tik atrinktiems pacientams.
Chemoterapija yra vienas pagrindinių gydymo būdų. Dažnai naudojami platinos preparatai kartu su pemetreksedu. Kai kuriems pacientams gali būti skiriama imunoterapija, padedanti imuninei sistemai atpažinti ir naikinti navikines ląsteles. Sprendimas dėl imunoterapijos priklauso nuo ligos savybių, bendros būklės ir gydymo prieinamumo.
Radioterapija gali būti taikoma skausmui mažinti, naviko augimui kontroliuoti tam tikroje srityje arba po procedūrų, jei yra specifinių indikacijų. Ji nėra pagrindinis visos ligos gydymas, tačiau gali būti labai naudinga simptomams palengvinti.
Ne mažiau svarbi palaikomoji pagalba: skysčio išleidimas iš pleuros ertmės, pleurodezė, kvėpavimo palengvinimas, skausmo kontrolė, mitybos pagalba, psichologinė parama. Gydymo tikslas ne visada yra visiškas ligos išgydymas, bet beveik visada galima siekti geresnės savijautos, mažesnio dusulio, geresnio miego ir daugiau kasdienės veiklos galimybių.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kelias savaites nepraeina dusulys, krūtinės skausmas, sausas kosulys, nepaaiškinamas nuovargis ar svorio kritimas, ypač jei praeityje galėjote turėti kontaktą su asbestu. Nereikėtų laukti, kol simptomai taps labai stiprūs - ankstesnis ištyrimas suteikia daugiau gydymo galimybių.
Skubios pagalbos reikia, jei staiga labai pasunkėja kvėpavimas, atsiranda stiprus krūtinės skausmas, atkosėjate kraujo, alpstate, stipriai tinsta veidas ar kaklas, arba pilvas greitai didėja ir tampa skausmingas. Tokie simptomai nebūtinai reiškia mezoteliomą, tačiau gali rodyti rimtą būklę, kurią būtina įvertinti nedelsiant.
Jei jums jau diagnozuota mezotelioma, kreipkitės į gydymo komandą, jei blogėja dusulys, didėja skausmas, atsiranda karščiavimas, stiprus silpnumas, nauji neurologiniai simptomai, nebegalite valgyti ar gerti, arba vaistai nebepadeda kontroliuoti simptomų.
