Menopauzė
Menopauzė yra natūralus biologinis etapas moters gyvenime, žymintis menstruacijų ciklo pabaigą ir reprodukcinio laikotarpio pabaigą. Tai nėra liga, o pereinamasis laikotarpis, su kuriuo susiduria kiekviena moteris, ir jį lydi įvairūs fiziniai bei emociniai pokyčiai, kurie gali būti sėkmingai valdomi tinkamai prižiūrint sveikatą.
Menopauzė diagnozuojama po to, kai moteris neturi mėnesinių 12 mėnesių iš eilės. Tai įvyksta, kai kiaušidės natūraliai sumažina estrogeno ir progesterono gamybą. Vidutinis amžius, kai moterys patiria menopauzę, yra 51 metai, tačiau ji gali prasidėti ir 40-aisiais ar 50-aisiais gyvenimo metais. Pereinamasis laikotarpis prieš menopauzę, vadinamas perimenopauze, gali trukti 4-8 metus. Menopauzė veikia ne tik reprodukcinę sistemą, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemą, kaulų tankį, odos būklę, nuotaiką ir miego kokybę. Nepaisant galimų simptomų, menopauzė yra normali gyvenimo fazė ir ne visada reikalauja medicininio gydymo - dauguma moterų prisitaiko prie pokyčių.
- Karščio bangos (staigus kūno temperatūros pakilimas, ypač veido, kaklo ir krūtinės srityje)
- Naktinis prakaitavimas, galintis trikdyti miegą
- Nereguliarūs mėnesinių ciklai (trumpesni arba ilgesni, gausesni arba menkesni)
- Makšties sausumas ir diskomfortas lytinių santykių metu
- Sumažėjęs lytinis potraukis
- Miego sutrikimai, nemiga
- Nuotaikų kaita, dirglumas, depresinė nuotaika
- Sąnarių skausmai ir raumenų sustingimas
- Svorio padidėjimas, ypač pilvo srityje
- Kaulų tankio mažėjimas (osteoporozės rizika)
Pagrindinė menopauzės priežastis yra natūralus senėjimo procesas - kiaušidės palaipsniui nustoja gaminti estrogeną ir progesteroną. Ankstyva menopauzė (prieš 40 metų) gali atsirasti dėl genetinių veiksnių, autoimuninių ligų, chemoterapijos ar spindulinio gydymo, taip pat po chirurginio kiaušidžių pašalinimo (ovariektomijos). Tam tikri gyvenimo būdo veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas, gali pagreitinti menopauzės pradžią. Rizikos veiksniai taip pat apima šeimos istoriją (jei mama ar sesuo patyrė ankstyvą menopauzę), kai kurias ligas, pavyzdžiui, epilepsiją ar ŽIV, bei tam tikrus vaistus.
Menopauzė dažniausiai diagnozuojama remiantis simptomais ir amžiumi. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) ir estradiolio lygį - didelis FSH ir mažas estradiolio kiekis rodo menopauzę. Taip pat gali būti atliekamas skydliaukės hormonų tyrimas, nes skydliaukės sutrikimai gali imituoti menopauzės simptomus. Jei moteris yra jaunesnė nei 45 metų ir jaučia menopauzės požymius, rekomenduojama išsamiau ištirti, siekiant atmesti kitas galimas priežastis. Šlapimo tyrimas FSH arba antimulero hormono (AMH) tyrimas taip pat gali padėti įvertinti kiaušidžių atsargą.
Menopauzės gydymas nėra būtinas visoms moterims - daugelis simptomų praeina savaime arba sumažėja per kelis metus. Jei simptomai stipriai veikia gyvenimo kokybę, taikoma hormonų terapija (estrogeno arba estrogeno ir progesterono derinys), kuri efektyviai mažina karščio bangas, makšties sausumą ir apsaugo nuo osteoporozės. Nehormoniniai vaistai, pavyzdžiui, antidepresantai (SSRI) ar gabapentinas, gali padėti valdyti karščio bangas. Makšties sausumui gydyti naudojami drėkinamieji kremai, lubrikantai arba vietiniai estrogenai. Gyvenimo būdo pokyčiai - reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba (pakankamai kalcio ir vitamino D), stresso valdymas, miego higiena - gali žymiai palengvinti simptomus. Kai kurioms moterims padeda augaliniai preparatai, pavyzdžiui, sojos izoflavonai ar juodosios šeivamedžio uogos, tačiau jų veiksmingumas nėra tvirtai įrodytas.
Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei mėnesinių ciklas tampa labai nereguliarus, jei kraujavimas tarp menstruacijų yra gausus arba trunka ilgiau nei 7 dienas, jei karščio bangos ar naktinis prakaitavimas stipriai trukdo kasdienei veiklai ir miegui. Ypatingai svarbu kreiptis, jei po 12 mėnesių be mėnesinių (menopauzė) vėl atsiranda kraujavimas - tai gali rodyti kitas sveikatos problemas. Taip pat rekomenduojama aptarti su gydytoju osteoporozės riziką ir galimybę atlikti kaulų tankio matavimą, ypač jei turite rizikos veiksnių (rūkymas, amžius >65 m., lūžiai šeimoje). Jei simptomai sukelia didelį emocinį diskomfortą ar depresiją, psichologinė pagalba gali būti naudinga.
