Melazma

Melazma atsiranda ne dėl vienos priežasties. Dažniausiai tai kelių veiksnių derinys, dėl kurio melanocitai tampa per aktyvūs ir gamina per daug pigmento.

Vienas svarbiausių veiksnių yra ultravioletinė spinduliuotė. Saulės UVA ir UVB spinduliai skatina melanino gamybą, todėl net trumpas, bet reguliarus buvimas saulėje gali palaikyti ar bloginti pigmentaciją. Svarbu ir matoma šviesa, ypač mėlynosios šviesos spektras, kuris gali būti reikšmingas tamsesnio fototipo odai. Todėl kai kuriems žmonėms paprastas SPF kremas be spalvinių pigmentų veikia prasčiau nei tonuota apsauga nuo saulės su geležies oksidais.

Hormonai taip pat labai svarbūs. Melazma dažnai vadinama „nėštumo kauke“, nes gali atsirasti nėštumo metu, kai keičiasi estrogenų, progesterono ir melanocitus veikiančių hormonų pusiausvyra. Pigmentaciją gali skatinti hormoniniai kontraceptikai, pakaitinė hormonų terapija ar kiti hormonų svyravimai. Tačiau Melazma nėra vien hormonų problema - daugelis žmonių ją turi net be aiškių hormoninių priežasčių.

Genetinis polinkis turi didelę reikšmę. Jeigu šeimoje yra žmonių, turinčių Melazma ar panašių pigmentacijos sutrikimų, rizika didesnė. Dažniau serga asmenys, kurių oda lengvai įdega ir rečiau nudega - tai III-V odos fototipai, tačiau Melazma gali pasireikšti bet kokio atspalvio odai.

Uždegimas ir odos dirginimas gali pabloginti būklę. Per agresyvūs šveitikliai, netinkamos rūgštys, dirginantys kremai, dažnos procedūros be tinkamos apsaugos, odos nudegimai ar spuogų spaudymas gali paskatinti papildomą pigmentaciją. Kai oda nuolat sudirgusi, melanocitai tampa aktyvesni.

Karštis ir infraraudonieji spinduliai taip pat gali turėti įtakos. Kai kuriems žmonėms Melazma ryškėja ne tik po saulės, bet ir po buvimo pirtyje, prie karštų viryklių, intensyvaus sporto karštyje ar darbo aplinkoje, kurioje nuolat aukšta temperatūra.

Galimi rizikos veiksniai:

• moteriška lytis;
• nėštumas;
• hormoninių kontraceptikų ar hormonų terapijos vartojimas;
• šeiminis polinkis;
• tamsesnis arba lengvai įdegantis odos fototipas;
• dažnas buvimas saulėje be pakankamos apsaugos;
• soliariumas;
• odą dirginančios kosmetikos ar procedūrų naudojimas;
• lėtinis odos uždegimas;
• kai kurie vaistai, didinantys jautrumą šviesai.

Kartais žmogus ieško vienos „kaltos“ priežasties, tačiau Melazma dažniausiai yra lėtinė odos savybė reaguoti į dirgiklius. Todėl veiksmingiausias požiūris - ne tik šviesinti jau atsiradusias dėmes, bet ir mažinti veiksnius, kurie skatina jų sugrįžimą.

Dažniausiai Melazma nustatoma gydytojo dermatologo apžiūros metu. Patyrusiam specialistui būdingas dėmių išsidėstymas, spalva, simetriškumas ir ryšys su saule ar hormoniniais pokyčiais dažnai leidžia diagnozę įtarti iš karto.

Konsultacijos metu gydytojas paprastai klausia:

• kada atsirado pigmentacija;
• ar ji keičiasi pagal metų laiką;
• ar dėmės sustiprėjo nėštumo metu, pradėjus vartoti kontraceptikus ar kitus hormoninius vaistus;
• kokią apsaugą nuo saulės naudojate;
• kokia kosmetika, rūgštys, retinoidai ar procedūros buvo taikytos;
• ar yra niežėjimas, pleiskanojimas, paraudimas, spuogai ar kiti odos simptomai;
• ar šeimoje yra panašių pigmentacijos sutrikimų.

Svarbus tyrimas yra dermatoskopija. Dermatoskopu gydytojas gali įvertinti pigmento pobūdį, kraujagyslių piešinį, odos struktūrą ir atskirti Melazma nuo kai kurių kitų būklių. Tai neskausmingas, greitas tyrimas, atliekamas apžiūros metu.

Kai kuriais atvejais naudojama Vudo lempa. Tai ultravioletinės šviesos šaltinis, padedantis įvertinti, ar pigmentas labiau paviršinis, ar gilesnis. Paviršinis pigmentas dažnai išryškėja labiau, o gilesnis gali būti mažiau matomas. Vis dėlto Vudo lempos rezultatus reikia vertinti atsargiai, ypač tamsesnei odai - tai pagalbinis, o ne vienintelis diagnostikos metodas.

Odos biopsija Melazma atveju reikalinga retai. Ji gali būti svarstoma, jei dėmė atrodo netipiškai, greitai keičiasi, yra įtarimų dėl kitos ligos arba reikia atmesti ikivėžinius ar vėžinius odos pakitimus. Biopsijos metu paimamas mažas odos gabalėlis ir tiriamas mikroskopu.

Kraujo tyrimai paprastai nėra būtini visiems. Jie gali būti skiriami, jeigu gydytojas įtaria hormoninius sutrikimus, skydliaukės ligą, vaistų poveikį ar kitą sisteminę priežastį. Pavyzdžiui, kartais vertinami skydliaukės hormonai, lytinių hormonų pusiausvyra ar kiti rodikliai, tačiau tai daroma individualiai.

Diagnozuojant svarbu atskirti Melazma nuo kitų pigmentacijos priežasčių:

• použdegiminės hiperpigmentacijos po spuogų, nudegimų ar procedūrų;
• saulinių dėmių, dar vadinamų lentigo;
• strazdanų;
• vaistų sukeltos pigmentacijos;
• aktininės keratozės;
• apgamų ar melanomos;
• ochronozės, kuri gali atsirasti netinkamai ir ilgai vartojant hidrochinoną;
• lichen planus pigmentosus ir kitų retesnių odos ligų.

Tiksli diagnozė yra svarbi, nes skirtingos pigmentacijos rūšys gydomos skirtingai. Netinkamai parinktos priemonės gali ne tik nepadėti, bet ir sudirginti odą bei dar labiau sustiprinti pigmentaciją.

Melazma gydymas paprastai yra ilgalaikis. Tikslas - ne tik pašviesinti jau esančias dėmes, bet ir sumažinti jų atsinaujinimo riziką. Svarbu nusiteikti, kad rezultatai atsiranda palaipsniui: dažnai pirmieji pokyčiai matomi po 8-12 savaičių, o stabilesniam pagerėjimui reikia kelių mėnesių.

Pagrindas - kasdienė apsauga nuo saulės. Be jos net brangiausi kremai ar procedūros dažniausiai duoda trumpalaikį rezultatą. Rekomenduojama:

• naudoti plataus spektro apsaugą nuo saulės su SPF 30-50 ar didesniu;
• tepti pakankamą kiekį ir atnaujinti kas 2-3 valandas būnant lauke;
• rinktis tonuotą apsaugą nuo saulės su geležies oksidais, ypač jei pigmentacija linkusi ryškėti nuo matomos šviesos;
• dėvėti plačiabrylę skrybėlę, akinius nuo saulės, ieškoti pavėsio;
• vengti soliariumo;
• nepamiršti apsaugos ir debesuotomis dienomis, nes UVA spinduliai prasiskverbia pro debesis ir langus.

Vietiniai vaistai ir veikliosios medžiagos parenkami pagal odos tipą, pigmentacijos gylį, jautrumą ir nėštumo ar žindymo faktą. Dažniausiai naudojamos priemonės:

• hidrochinonas - viena veiksmingiausių pigmentą mažinančių medžiagų, dažnai skiriama ribotam laikui ir gydytojo priežiūroje;
• tretinoinas ar kiti retinoidai - padeda atsinaujinti odai ir gerina kitų medžiagų poveikį, tačiau netinka nėštumo metu;
• azelaino rūgštis - gali mažinti pigmentaciją ir dažnai tinka jautresnei, į aknę ar rožinę linkusiai odai;
• kojinė rūgštis, arbutinas, niacinamidas, vitaminas C, saldymedžio ekstraktas - gali būti pagalbinės šviesinančios priemonės;
• cisteaminas - kai kuriais atvejais naudojamas pigmentacijos mažinimui;
• traneksamo rūgštis vietiškai - gali būti naudinga daliai pacientų.

Kai kuriose šalyse gydytojai skiria vadinamąjį trigubą derinį, kuriame yra hidrochinonas, retinoidas ir silpnas kortikosteroidas. Jis gali būti veiksmingas, tačiau netinkamai ar per ilgai vartojamas gali sukelti odos suplonėjimą, kraujagyslių išryškėjimą, spuogus ar pigmentacijos pablogėjimą. Todėl tokias priemones reikia naudoti tik pagal gydytojo nurodymus.

Traneksamo rūgštis tabletėmis kai kuriems žmonėms gali sumažinti Melazma, tačiau ji netinka visiems. Prieš skiriant būtina įvertinti trombozių riziką, kraujo krešėjimo sutrikimus, vartojamus vaistus, rūkymą, migreną su aura, hormoninę kontracepciją ir kitas aplinkybes. Savarankiškai jos vartoti negalima.

Procedūros gali padėti, bet turi būti atliekamos atsargiai. Cheminiai šveitimai su glikolio, pieno, salicilo, trichloracto ar kitomis rūgštimis gali šviesinti pigmentaciją, tačiau per stiprus poveikis gali sukelti uždegimą ir dar tamsesnes dėmes. Lazeriai ir intensyvi pulsinė šviesa kai kuriais atvejais naudingi, bet Melazma yra viena iš tų būklių, kur agresyvus lazerinis gydymas gali pabloginti situaciją. Todėl procedūras turėtų atlikti specialistas, turintis patirties gydant pigmentaciją.

Odos barjero priežiūra yra ne mažiau svarbi. Rekomenduojama naudoti švelnų prausiklį, drėkinamąjį kremą, vengti dažnų mechaninių šveitiklių, stipriai dirginančių rūgščių ir kelių aktyvių medžiagų vienu metu. Jei oda paraudusi, degina ar pleiskanoja, pirmiausia reikia ją nuraminti - dirginama oda pigmentuoja lengviau.

Nėštumo ir žindymo metu gydymo pasirinkimas ribotas. Dažniausiai pagrindinis dėmesys skiriamas saugiai apsaugai nuo saulės, švelniai odos priežiūrai, azelaino rūgščiai ar kitoms gydytojo patvirtintoms priemonėms. Retinoidai ir dalis stipresnių šviesinančių preparatų šiuo laikotarpiu netinka.

Svarbu vengti savarankiško stiprių balinamųjų kremų pirkimo iš nepatikimų šaltinių. Kai kuriuose produktuose gali būti nelegaliai didelės hidrochinono koncentracijos, stiprių steroidų ar net sunkiųjų metalų. Tokios priemonės gali laikinai pašviesinti odą, bet ilgainiui sukelti rimtų pažeidimų.

Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai gydymo planas yra individualus: įvertinamas odos fototipas, jautrumas, gyvenimo būdas, nėštumo planai, vartojami vaistai ir paciento lūkesčiai. Melazma dažnai nepraeina „kartą ir visiems laikams“, bet ją galima gerai kontroliuoti.

Į dermatologą verta kreiptis, jei ant veido ar kūno atsirado naujų pigmentinių dėmių ir nesate tikri, kas tai yra. Nors Melazma dažniausiai nepavojinga, ne kiekviena tamsi dėmė yra Melazma, todėl tiksli diagnozė svarbi.

Kreipkitės į gydytoją planine tvarka, jeigu:

• pigmentacija plinta arba ryškėja nepaisant apsaugos nuo saulės;
• dėmės atsirado nėštumo metu ir kelia nerimą;
• pigmentacija prasidėjo pradėjus vartoti hormoninius vaistus ar kitus naujus preparatus;
• naudojote šviesinančias priemones, bet oda sudirgo, paraudo ar pradėjo pleiskanoti;
• pigmentacija stipriai veikia savijautą, pasitikėjimą savimi ar socialinį gyvenimą;
• planuojate cheminius šveitimus, lazerį ar kitas procedūras.

Skubiau pasitarkite su gydytoju, jei pastebite „raudonas vėliavas“:

• dėmė greitai didėja, keičia formą ar spalvą;
• pigmentinis pakitimas tampa labai netaisyklingas, asimetriškas;
• atsiranda kraujavimas, šašas, žaizdelė, kuri negyja;
• dėmę skauda, stipriai niežti ar ji pradeda šlapiuoti;
• atsiranda vienas ryškiai kitoks pigmentinis darinys, nepanašus į kitus;
• turite asmeninę ar šeiminę melanomos istoriją.

Taip pat verta kreiptis, jei pigmentacija atsirado kartu su kitais simptomais - nepaaiškinamu svorio kritimu, nuovargiu, mėnesinių sutrikimais, plaukuotumo pokyčiais, skydliaukės simptomais ar staigiais hormoniniais pokyčiais. Tokiais atvejais gydytojas gali įvertinti, ar nereikia papildomų tyrimų.

Melazma gydymas reikalauja kantrybės, tačiau nereikia likti vieniems su šia problema. Dermatologas gali padėti atskirti saugias priemones nuo rizikingų, sudaryti realų planą ir parinkti būdą, kuris tinka būtent jūsų odai.