Mazginė eritema
Mazginė eritema yra uždegiminė odos ir poodinio riebalinio audinio reakcija, dažniausiai pasireiškianti skausmingais, rausvai violetiniais mazgais blauzdose. Nors išvaizda gali gąsdinti, ši būklė dažnai praeina be randų, tačiau svarbu išsiaiškinti, kas ją sukėlė. Kartais mazginė eritema būna pirmasis infekcijos, uždegiminės žarnyno ligos, sarkoidozės ar vaistų reakcijos požymis.
Mazginė eritema yra poodinio riebalinio audinio uždegimas, mediciniškai vadinamas panikulitu. Uždegimas dažniausiai apima smulkias jungiamojo audinio pertvaras tarp riebalinių ląstelių, todėl odoje susidaro kieti, skausmingi mazgai. Dažniausia vieta - priekinis blauzdų paviršius, tačiau pakitimai gali atsirasti ir šlaunyse, dilbiuose ar kitose kūno vietose.
Šie mazgai nėra pūliniai ir paprastai nesupūliuoja. Iš pradžių jie būna ryškiai raudoni ir jautrūs, vėliau keičia spalvą panašiai kaip mėlynė - tampa violetiniai, gelsvai žalsvi, kol išnyksta. Daugeliu atvejų oda sugyja be randų.
Mazginė eritema laikoma ne atskira infekcija, o organizmo imuninės sistemos reakcija į tam tikrą dirgiklį. Kartais priežastis nustatoma greitai, tačiau nemažai atvejų lieka idiopatiniai, tai yra be aiškiai nustatomos priežasties.
- Skausmingi, kieti, apvalūs ar ovalūs mazgai po oda, dažniausiai abiejose blauzdose.
- Odos paraudimas virš mazgų, vėliau pereinantis į melsvą, gelsvą ar rusvą atspalvį.
- Jautrumas prisilietus, einant ar stovint.
- Mazgai paprastai neatsiveria, nekraujuoja ir nepalieka randų.
- Karščiavimas arba subfebrili temperatūra.
- Nuovargis, bendras silpnumas.
- Sąnarių skausmai, ypač čiurnų ar kelių srityje.
- Gerklės skausmas, kosulys, viduriavimas ar pilvo skausmai, jei yra pagrindinė liga.
- Mazgai dažniausiai atsiranda staiga ir gali didėti kelias dienas.
- Dauguma atvejų pagerėja per 3-6 savaites.
- Kai kuriems žmonėms mazginė eritema gali kartotis, ypač jei išlieka ją sukelianti priežastis.
Mazginė eritema atsiranda tada, kai imuninė sistema sureaguoja į infekciją, vaistą, kitą ligą ar hormoninius pokyčius. Dažna priežastis vaikams ir jauniems suaugusiesiems yra streptokokinė gerklės infekcija. Taip pat ją gali sukelti tuberkuliozė, kai kurios virusinės ar bakterinės infekcijos, rečiau - grybelinės ligos.
Svarbios neinfekcinės priežastys yra sarkoidozė, uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas, Behčeto liga, nėštumas. Mazginė eritema gali būti susijusi su vaistais, pavyzdžiui, kai kuriais antibiotikais, sulfonamidais, geriamaisiais kontraceptikais ar kitais hormoniniais preparatais.
Rizika didesnė moterims, jauniems suaugusiesiems, žmonėms, neseniai sirgusiems infekcija, vartojantiems naujus vaistus arba turintiems lėtinių uždegiminių ligų. Vis dėlto net ir atlikus tyrimus priežastis ne visada randama.
Gydytojas dažnai įtaria mazginę eritemą pagal būdingą išvaizdą, mazgų vietą ir skausmingumą. Apžiūros metu svarbu aptarti neseniai buvusias infekcijas, gerklės skausmą, kosulį, karščiavimą, virškinimo sutrikimus, nėštumą ir vartojamus vaistus.
Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis, kartais kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai. Įtariant streptokokinę infekciją gali būti atliekamas gerklės pasėlis arba antistreptolizino O tyrimas. Jei reikia atmesti tuberkuliozę ar sarkoidozę, skiriama krūtinės ląstos rentgenograma, tuberkulino mėginys arba interferono gama tyrimas.
Jei yra viduriavimas, kraujas išmatose ar pilvo skausmai, gali prireikti išmatų tyrimų, kalprotektino, gastroenterologo konsultacijos ar endoskopinių tyrimų. Odos biopsija atliekama tada, kai pakitimai netipiški, ilgai nepraeina arba reikia atmesti kitas ligas.
Gydymas priklauso nuo priežasties. Jei nustatoma infekcija, skiriamas tinkamas gydymas, pavyzdžiui, antibiotikai streptokokinei infekcijai. Jei mazginę eritemą galėjo sukelti vaistas, gydytojas įvertina, ar jį reikia nutraukti ar pakeisti kitu.
Simptomams mažinti dažnai padeda poilsis, kojų pakėlimas, vėsūs kompresai, elastinės kompresinės kojinės, jei jos toleruojamos. Skausmui ir uždegimui mažinti gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas, tačiau jie netinka visiems, ypač sergant skrandžio opalige, inkstų ligomis ar vartojant kraują skystinančius vaistus.
Sunkesniais ar užsitęsusiais atvejais gydytojas gali svarstyti kitus vaistus, pavyzdžiui, kalio jodidą, kolchiciną ar kortikosteroidus. Kortikosteroidai vartojami atsargiai ir paprastai tik tada, kai atmesta aktyvi infekcija. Savarankiškai jų pradėti nereikėtų.
Į gydytoją verta kreiptis, jei atsirado skausmingų mazgų blauzdose, ypač jei kartu yra karščiavimas, sąnarių skausmai, gerklės skausmas, kosulys, viduriavimas ar neaiškus svorio kritimas. Konsultacija taip pat reikalinga, jei bėrimas nepraeina per kelias savaites, kartojasi arba atsirado pradėjus vartoti naują vaistą.
Skubiau kreipkitės, jei mazgai labai greitai plinta, oda tampa juoda ar atsiveria žaizdos, stipriai tinsta viena koja, atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, kraujas išmatose, aukšta temperatūra ar ryškus bendras silpnumas. Šie požymiai gali rodyti kitą ar rimtesnę būklę, kurią reikia įvertinti nedelsiant.
