Makšties vėžys
Makšties vėžys yra reta, bet rimta onkologinė liga, pažeidžianti makšties gleivinę. Anksti nustačius šią ligą, gydymo sėkmės tikimybė yra didelė, todėl svarbu žinoti pirmuosius požymius ir reguliariai tikrintis pas ginekologą.
Makšties vėžys - tai piktybinis navikas, išsivystantis iš makšties sienelės ląstelių. Dažniausiai tai būna plokščialąstelinis vėžys, rečiau - adenokarcinoma. Liga gali plisti į gretimus organus (gimdos kaklelį, šlapimo pūslę, tiesiąją žarną) ir limfmazgius. Pagrindinis rizikos veiksnys yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, ypač 16 ir 18 tipai.
- Nenormalus kraujavimas iš makšties (tarp mėnesinių, po lytinių santykių ar po menopauzės)
- Vandeningos arba kruvinos išskyros be aiškios priežasties
- Skausmas ar diskomfortas apatinėje pilvo dalyje
- Stiprus skausmas dubens srityje, plintantis į nugarą
- Pasunkėjęs šlapinimasis arba kraujas šlapime
- Pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar kraujas išmatose
- Nepaaiškinamas svorio kritimas ir nuovargis
Pagrindinė makšties vėžio priežastis yra ilgalaikė didelės rizikos ŽPV infekcija. Kiti rizikos veiksniai: rūkymas, silpna imuninė sistema (po transplantacijos, sergant ŽIV), lėtinis makšties dirginimas (pvz., dėl prolapso gydymo pesaru), ankstyva lytinio aktyvumo pradžia ir daug lytinių partnerių. Amžius taip pat svarbus - dauguma atvejų nustatoma vyresnėms nei 60 metų moterims.
Įtarus makšties vėžį, gydytojas atlieka ginekologinį tyrimą su veidrodėliais ir ima citologinį tepinėlį (PAP testą). Jei randama pakitimų, atliekama kolposkopija (padidintas makšties ir gimdos kaklelio apžiūrėjimas) bei biopsija - pažeistos vietos audinio mėginio paėmimas histologiniam tyrimui. Norint įvertinti ligos išplitimą, gali prireikti MRT, kompiuterinės tomografijos (KT) arba PET-KT tyrimų.
Gydymas priklauso nuo vėžio stadijos, naviko dydžio ir pacienės bendros sveikatos būklės. Ankstyvose stadijose dažniausiai taikoma chirurgija (naviko pašalinimas, dalinė ar visiška makšties rezekcija, kartais ir gimdos pašalinimas). Lokaliai pažengusiam vėžiui skiriama radioterapija (spindulinis gydymas) kartu su chemoterapija. Pažengusiais atvejais gali būti taikoma sisteminė chemoterapija arba tikslinė terapija. Po gydymo svarbi reabilitacija ir reguliari stebėsena.
Nedelsdama kreipkitės į ginekologą, jei pastebite bet kokį neaiškų kraujavimą iš makšties (ypač po menopauzės), nuolatines vandeningas ar pūlingas išskyras, skausmą lytinių santykių metu arba nuolatinį spaudimo jausmą dubenyje. Šie simptomai nebūtinai rodo vėžį, tačiau juos būtina išsiaiškinti kuo greičiau. Reguliarios patikros (PAP testas, ŽPV testas) padeda nustatyti pakitimus dar iki vėžio išsivystymo.
