Lordozė
Lordozė - tai natūralus stuburo išlinkimas į priekį kaklo ir juosmens srityje, tačiau per didelis arba pakitęs šis išlinkimas gali sukelti skausmą, laikysenos pokyčius ir judėjimo apribojimus. Dažniausiai žmonės ją pastebi dėl išryškėjusio juosmens linkio, atsikišusio pilvo ar nuovargio nugaroje. Laiku įvertinta lordozė dažnai sėkmingai koreguojama mankšta, laikysenos įpročių keitimu ir tinkamu gydymu.
Lordozė yra stuburo linkis į priekį. Tam tikras lordozės laipsnis yra normalus: kaklinė ir juosmeninė stuburo dalys natūraliai turi būti šiek tiek išlinkusios, nes tai padeda paskirstyti kūno svorį, amortizuoti judesius ir išlaikyti pusiausvyrą.
Problema atsiranda tada, kai linkis tampa per didelis, per mažas arba kai jis susiformuoja netinkamoje padėtyje. Dažniausiai kalbama apie juosmens lordozę - būklę, kai apatinė nugaros dalis pernelyg išsiriečia į priekį. Tokiu atveju dubuo gali pakrypti, pilvas vizualiai labiau atsikišti, o sėdmenys atrodyti ryškiau išsikišę.
Lordozė pati savaime ne visada reiškia ligą. Kai kuriems žmonėms stuburo išlinkimas yra individuali kūno sandaros ypatybė ir nesukelia jokių nusiskundimų. Vis dėlto, jei dėl pakitusio linkio įsitempia raumenys, spaudžiami tarpslanksteliniai diskai, dirginamos nervų šaknelės ar blogėja judesių mechanika, gali atsirasti skausmas, sustingimas ir kiti simptomai.
Ši būklė gali būti susijusi su raumenų disbalansu: vienos raumenų grupės, pavyzdžiui, klubų lenkiamieji ar juosmens tiesiamieji raumenys, būna per daug įsitempusios, o kitos - pilvo, sėdmenų ar giliųjų nugaros raumenų - per silpnos. Dėl to stuburas ilgainiui prisitaiko prie netaisyklingos padėties.
- Padidėjęs juosmens išlinkimas, matomas stovint šonu.
- Atsikišęs pilvas ir labiau išryškėję sėdmenys, nors kūno svoris gali būti normalus.
- Apatinės nugaros dalies skausmas, ypač ilgiau stovint ar sėdint.
- Nugaros nuovargis po fizinio krūvio arba dienos pabaigoje.
- Sustingimas juosmens srityje rytais arba po ilgo nejudėjimo.
- Sunkumas išlaikyti taisyklingą laikyseną be sąmoningų pastangų.
- Skausmo plitimas į sėdmenį, šlaunį ar koją.
- Dilgčiojimas, tirpimas arba „skruzdėlių bėgiojimo“ pojūtis kojose.
- Kojos silpnumas, sunkumas lipti laiptais ar ilgiau vaikščioti.
- Skausmas, sustiprėjantis lenkiantis, keliant daiktus ar ilgai sėdint.
- Pastebimai pakitusi laikysena augimo laikotarpiu.
- Nelygus pečių, dubens ar liemens laikymas.
- Skundai dėl nugaros skausmo po sporto ar ilgo sėdėjimo mokykloje.
- Greitas nuovargis atliekant fizinius pratimus.
Lordozė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, o dažnai ją lemia keli veiksniai vienu metu. Viena dažniausių priežasčių - ilgalaikė netaisyklinga laikysena. Ilgas sėdėjimas, darbas prie kompiuterio, mažas fizinis aktyvumas ir įprotis stovėti perkėlus svorį ant vienos kojos gali pamažu keisti dubens ir stuburo padėtį.
Svarbus vaidmuo tenka raumenų pusiausvyrai. Jei pilvo ir sėdmenų raumenys silpni, o klubų lenkiamieji ir juosmens raumenys įsitempę, dubuo linkęs pasvirti į priekį. Tai padidina juosmens linkį ir sudaro sąlygas lordozei ryškėti.
Riziką didina antsvoris, ypač kai didesnė kūno masė kaupiasi pilvo srityje. Papildomas svoris keičia kūno svorio centrą ir didina apkrovą juosmeniui. Nėštumo metu lordozė taip pat gali laikinai sustiprėti, nes augantis pilvas keičia laikyseną, o raiščiai tampa elastingesni.
Kai kuriais atvejais lordozė susijusi su kitomis stuburo ar kaulų ligomis. Ją gali skatinti spondilolistezė, kai vienas slankstelis pasislenka kito atžvilgiu, tarpslankstelinių diskų pakitimai, klubų sąnarių problemos, osteoporozė, įgimtos stuburo formavimosi ydos ar po traumų atsiradę pakitimai.
Vaikams ir paaugliams lordozė gali išryškėti spartaus augimo metu. Kartais ji būna susijusi su laikysenos įpročiais, sporto krūvio disbalansu arba retesnėmis neurologinėmis ir raumenų ligomis. Vyresniame amžiuje stuburo linkiai gali kisti dėl degeneracinių pakitimų, raumenų silpnėjimo ir sumažėjusio judrumo.
Lordozės vertinimas prasideda nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas paklausia, kada atsirado laikysenos pokyčiai ar skausmas, kas simptomus sustiprina, ar skausmas plinta į kojas, ar buvo traumų, operacijų, kitų stuburo ligų.
Apžiūros metu vertinama laikysena stovint ir einant, dubens padėtis, pečių ir klubų simetrija, stuburo judrumas. Gydytojas gali paprašyti pasilenkti į priekį, atsilošti, pasisukti į šonus. Taip pat tikrinama raumenų jėga, refleksai, jutimai kojose, jei įtariamas nervų dirginimas.
Dažnai atliekamas paprastas funkcinis įvertinimas: stebima, kaip žmogus pritupia, keliasi nuo kėdės, aktyvina pilvo ir sėdmenų raumenis. Kineziterapeutas gali įvertinti raumenų sutrumpėjimą, silpnumą ir judesių kontrolę.
Jeigu lordozė ryški, progresuoja arba yra skausmas, gali būti skiriami vaizdiniai tyrimai. Rentgenograma padeda įvertinti stuburo linkio kampą, slankstelių padėtį, spondilolistezę ar kitus kaulinius pakitimus. Magnetinio rezonanso tomografija atliekama, kai įtariama tarpslankstelinio disko išvarža, nervų šaknelių spaudimas, uždegiminiai ar minkštųjų audinių pakitimai. Kompiuterinė tomografija gali būti naudinga detaliau vertinant kaulines struktūras, ypač po traumų ar planuojant operacinį gydymą.
Kraujo tyrimai lordozei diagnozuoti paprastai nereikalingi, tačiau jie gali būti skiriami, jei gydytojas įtaria uždegiminę, infekcinę ar sisteminę ligą.
Lordozės gydymas priklauso nuo jos priežasties, simptomų stiprumo ir to, ar yra nervų pažeidimo požymių. Daugeliu atvejų pirmiausia taikomas konservatyvus gydymas - be operacijos.
Svarbiausia gydymo dalis dažnai yra kineziterapija. Pratimai parenkami individualiai: stiprinami gilieji pilvo, sėdmenų, nugaros stabilizavimo raumenys, gerinama dubens kontrolė, tempiami sutrumpėję klubų lenkiamieji ir juosmens raumenys. Reguliariai atliekama mankšta padeda ne tik sumažinti skausmą, bet ir pakeisti netaisyklingus judėjimo įpročius.
Jei vargina skausmas, gydytojas gali rekomenduoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, trumpalaikį skausmą malšinančių vaistų vartojimą, vietinius gelius ar šilumos procedūras. Vaistus svarbu vartoti atsakingai, ypač jei yra skrandžio, inkstų, širdies ir kraujagyslių ligų.
Naudingi ir gyvenimo būdo pakeitimai. Rekomenduojama dažniau keisti kūno padėtį, daryti pertraukas sėdint, susitvarkyti darbo vietą, pasirinkti tinkamą kėdę ir monitoriaus aukštį. Antsvorio mažinimas sumažina juosmens apkrovą. Miegui verta rinktis patogų, ne per minkštą čiužinį.
Įtvarai ar korsetai taikomi tik tam tikrais atvejais, dažniau vaikams, paaugliams arba po traumų, ir tik gydytojui rekomendavus. Ilgalaikis nepagrįstas korseto nešiojimas gali silpninti raumenis.
Operacinis gydymas reikalingas retai. Jis svarstomas, kai lordozė susijusi su reikšmingu slankstelių pasislinkimu, stipriu nervų spaudimu, progresuojančiu neurologiniu deficitu arba kai ilgalaikis konservatyvus gydymas nepadeda, o gyvenimo kokybė smarkiai pablogėjusi.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebite ryškiai didėjantį juosmens išlinkimą, laikysenos pokyčius arba nugaros skausmą, kuris nepraeina per kelias savaites. Taip pat svarbu pasikonsultuoti, jei skausmas kartojasi, riboja darbą, sportą ar kasdienę veiklą.
Skubiau kreipkitės į medikus, jei skausmas plinta į koją, atsiranda tirpimas, dilgčiojimas, raumenų silpnumas, sunku vaikščioti ar stovėti. Neatidėliotina pagalba būtina, jei sutrinka šlapinimasis ar tuštinimasis, nutirpsta tarpvietės sritis, atsiranda staigus kojų silpnumas - tai gali būti rimto nervų spaudimo požymiai.
Vaiką ar paauglį reikėtų parodyti gydytojui, jei laikysenos pokyčiai greitai progresuoja, nugaros skausmas stiprėja, atsiranda eisenos pakitimų arba skausmas pažadina naktį. Ankstyvas įvertinimas padeda išvengti didesnių problemų ateityje.
