Lūpų vėžys
Lūpų vėžys yra piktybinis navikas, dažniausiai atsirandantis ant apatinės lūpos. Nors ir nėra dažnas, jis gali būti pavojingas, jei laiku nenustatomas ir negydomas. Svarbiausia žinoti pagrindinius požymius ir rizikos veiksnius, kad būtų galima kuo anksčiau kreiptis pagalbos.
Lūpų vėžys - tai piktybinis ląstelių augimas lūpų audiniuose. Dažniausiai tai plokščiųjų ląstelių karcinoma, rečiau - bazalinių ląstelių karcinoma. Liga dažniau pažeidžia apatinę lūpą, ypač vyresnio amžiaus žmones, kurie ilgą laiką buvo veikiami saulės spindulių. Lūpų vėžys gali plisti į gretimus audinius, tokius kaip oda, raumenys ir limfmazgiai, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra itin svarbūs.
- Negyjanti opa arba žaizda ant lūpos, trunkanti ilgiau nei dvi savaites.
- Gumbas arba sustorėjimas lūpos audinyje.
- Skausmas arba tirpimas lūpos srityje.
- Kraujavimas iš lūpos be aiškios priežasties.
- Sunkumas atidaryti burną (trismus).
- Padidėję limfmazgiai po smakru ar kakle.
- Svorio kritimas ir nuovargis.
Pagrindinė lūpų vėžio priežastis yra ilgalaikis saulės ultravioletinių (UV) spindulių poveikis. Riziką didina rūkymas, ypač pypkės, ir alkoholio vartojimas. Taip pat svarbūs veiksniai yra susilpnėjusi imuninė sistema, žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, amžius (dažniau serga vyresni nei 60 metų žmonės) ir lytis (vyrams pasitaiko dažniau).
Diagnozė pradedama nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas apžiūri lūpą ir apčiuopia kaklo limfmazgius. Įtarus vėžį, atliekama biopsija - paimamas mažas audinio gabalėlis histologiniam tyrimui. Norint įvertinti ligos išplitimą, gali būti skiriami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Gydymo metodas priklauso nuo vėžio stadijos ir plitimo. Ankstyvose stadijose dažnai atliekama chirurginė naviko rezekcija. Spindulinė terapija (radioterapija) taip pat gali būti efektyvi, ypač jei vėžys yra mažas. Pažengusiais atvejais gali prireikti chemoterapijos, tikslinės terapijos arba imunoterapijos. Po gydymo kartais reikalinga reabilitacija, siekiant atkurti lūpos funkciją ir išvaizdą.
Nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją ar odontologą, jei pastebėjote bet kokį neįprastą pakitimą ant lūpos - ypač opą, kuri negyja ilgiau nei dvi savaites, gumbą, skausmą ar kraujavimą. Taip pat verta pasitikrinti, jei jaučiate tirpimą, sunkumą ryjant ar padidėjusius limfmazgius kakle. Kuo anksčiau nustatomas lūpų vėžys, tuo didesnė tikimybė sėkmingai pasveikti.
