Latentinis sifilis
Latentinis sifilis - tai sifilio infekcijos stadija, kai liga yra užslėpta ir nesukelia jokių išorinių simptomų, nors bakterijos vis dar yra organizme. Ši būklė gali trukti metus ar net ilgiau, o be gydymo pavirsti į vėlyvą sifilį, galintį pažeisti širdį, kraujagysles, nervų sistemą ar kitus organus. Dėl to latentinis sifilis yra klastingas - jį galima nustatyti tik atlikus kraujo tyrimus.
Latentinis sifilis yra sifilio ligos eigos laikotarpis, kai Treponema pallidum bakterijos išlieka organizme, bet nėra jokių matomų požymių (pvz., opų, bėrimų ar karščiavimo). Ši stadija skirstoma į ankstyvąjį latentinį sifilį (trunka iki 1 metų nuo užsikrėtimo) ir vėlyvąjį latentinį sifilį (ilgiau nei 1 metus). Ankstyvuoju periodu rizika perduoti infekciją kitiems dar išlieka, tačiau vėlyvajame užkrečiamumas sumažėja. Be tinkamo gydymo latentinis sifilis gali progresuoti į tretinį (vėlyvąjį) sifilį, kuris sukelia rimtus organų pažeidimus.
- Nėra jokių išorinių simptomų - opos, bėrimai, karščiavimas ar limfmazgių padidėjimas nebūdingi.
- Liga gali būti atrasta tik atsitiktinai, atlikus kraujo tyrimą dėl kitų priežasčių.
- Nespecifiniai simptomai: nuovargis, silpnumas, galvos skausmai.
- Ilgainiui gali pažeisti širdį (aortos aneurizma), kraujagysles ar nervų sistemą (nervinis sifilis).
- Galimi regėjimo, klausos, pusiausvyros sutrikimai.
Latentinį sifilį sukelia bakterija Treponema pallidum, kuri perduodama lytiniu keliu arba nuo motinos vaisiui nėštumo metu. Rizikos veiksniai: nesaugūs lytiniai santykiai, keli lytiniai partneriai, vyriška lytis, ankstesnis sifilis (ypač jei negydytas ar gydytas nevisiškai). Infekcija gali išlikti organizme ir po pirminės ar antrinės sifilio stadijos, kuri nebuvo tinkamai gydyta.
Latentinis sifilis diagnozuojamas kraujo tyrimais - serologiniais testais, tokiais kaip RPR (rapid plasma reagin) ar VDRL (venereal disease research laboratory) testai, bei patvirtinamaisiais treponeminiais tyrimais (TPHA, FTA-ABS). Diagnozė remiasi teigiamais serologiniais rezultatais, nesant aktyvių simptomų. Gydytojas taip pat vertina ligos istoriją, ar pacientas sirgė sifiliu anksčiau, ar buvo gydytas. Jei įtariamas vėlyvasis latentinis sifilis, gali būti atliekami nervų sistemos tyrimai (juosmeninė punkcija) arba širdies ir kraujagyslių vaizdiniai tyrimai (echokardiografija, MRT).
Latentinis sifilis gydomas antibiotikais - pirmo pasirinkimo vaistu yra benzatinas benzilpenicilinas (injekcijos į raumenis). Ankstyvojo latentinio sifilio atveju paprastai skiriama viena injekcija, o vėlyvojo - trys injekcijos kas savaitę. Esant alergijai penicilinui, gali būti vartojami kiti antibiotikai (pvz., doksiciklinas ar ceftriaksonas), tačiau jie mažiau veiksmingi. Gydymo metu būtina stebėti serologinių tyrimų mažėjimą. Svarbu, kad ir lytiniai partneriai būtų ištirti ir gydyti, jei reikia.
Kreiptis į gydytoją reikia, jei: žinote, kad turėjote nesaugių lytinių santykių su rizikingu partneriu; esate sirgę sifiliu ir negydėtės arba gydėtės nevisiškai; jaučiate nespecifinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai, nuovargis, regėjimo ar klausos pokyčiai; moterims - planuojant nėštumą, nes latentinis sifilis gali būti perduotas vaisiui. Nors simptomų nėra, latentinis sifilis gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl profilaktiniai tyrimai yra labai svarbūs.
