Lašinė psoriazė
Lašinė psoriazė yra psoriazės forma, kuriai būdingi staiga atsirandantys smulkūs, lašo formos rausvi ar rausvai violetiniai odos bėrimai. Ji dažniausiai pasireiškia vaikams, paaugliams ir jauniems suaugusiesiems, neretai po gerklės infekcijos. Nors vaizdas ant odos gali kelti nerimą, daugeliu atvejų liga yra valdoma, o laiku parinktas gydymas padeda sumažinti uždegimą ir diskomfortą.
Lašinė psoriazė yra uždegiminė, imuninės sistemos nulemta odos liga. Jos metu imuninė sistema per aktyviai reaguoja ir skatina odos ląsteles daugintis greičiau nei įprastai. Dėl to odoje susiformuoja smulkos, šiek tiek iškilusios, pleiskanojančios dėmelės, primenančios lašelius.
Dažniausiai bėrimai atsiranda ant liemens, nugaros, krūtinės, rankų ir kojų. Veidas, galvos plaukuotoji dalis ar ausų sritis taip pat gali būti pažeidžiami, bet dažniausiai ne taip ryškiai. Skirtingai nei plokštelinė psoriazė, kuri paprastai sudaro didesnes, storesnes plokšteles, lašinė psoriazė dažniau pasireiškia daugybiniais smulkiais bėrimais.
Svarbu suprasti, kad lašinė psoriazė nėra užkrečiama. Ja negalima užsikrėsti prisilietus, naudojantis tais pačiais rankšluosčiais, baseinu ar gyvenant kartu. Tai nėra higienos stokos požymis. Liga susijusi su paveldimu polinkiu, imuninės sistemos reakcija ir aplinkos veiksniais, ypač infekcijomis.
Kai kuriems žmonėms lašinė psoriazė pasireiškia vieną kartą ir per kelias savaites ar mėnesius palaipsniui išnyksta. Kitiems ji gali kartotis arba ilgainiui pereiti į kitą psoriazės formą, dažniausiai plokštelinę psoriazę. Todėl svarbu ne tik gydyti bėrimus, bet ir įvertinti galimus provokuojančius veiksnius.
- Smulkios, apvalios arba lašo formos rausvos dėmelės ant odos.
- Lengvas ar vidutinis pleiskanojimas bėrimų paviršiuje.
- Bėrimai dažniausiai išsidėsto gausiai ir simetriškai ant liemens, rankų bei kojų.
- Oda gali būti sausa, jautri, kartais perštėti ar niežėti.
- Dėmelės paprastai yra mažesnės nei sergant plokšteline psoriaze.
- Bėrimai dažnai atsiranda praėjus 1-3 savaitėms po gerklės skausmo, anginos ar kitos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
- Gali būti buvusi karščiavimo, limfmazgių padidėjimo, bendro silpnumo ar nuovargio istorija.
- Kai kuriems pacientams aptinkami streptokokinės infekcijos požymiai net tada, kai gerklės skausmas jau praėjęs.
- Niežulys, kuris gali sustiprėti po karšto dušo, prakaitavimo ar odos sudirginimo.
- Įtrūkimai ar šerpetojimas, jei oda labai išsausėja.
- Emocinis diskomfortas, gėda dėl matomų bėrimų, nerimas dėl ligos eigos.
- Retesniais atvejais gali atsirasti nagų pokyčių, pavyzdžiui, smulkių duobučių nago plokštelėje.
Lašinė psoriazė atsiranda dėl sudėtingos imuninės sistemos, genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių sąveikos. Pagrindinis mechanizmas yra per stipri uždegiminė reakcija odoje. Imuninės ląstelės išskiria uždegiminius signalus, dėl kurių odos ląstelės ima greičiau augti ir kauptis paviršiuje.
Vienas dažniausių ligą išprovokuojančių veiksnių yra A grupės beta hemolizinis streptokokas, sukeliantis anginą ar faringitą. Būtent todėl lašinė psoriazė dažnai pasireiškia po gerklės infekcijos. Tai nereiškia, kad pati psoriazė yra infekcinė, tačiau infekcija gali pažadinti imuninę reakciją, kuri nukreipiama ir į odą.
Riziką didina šeiminis polinkis sirgti psoriaze ar kitomis autoimuninėmis ligomis. Jei artimi giminaičiai serga psoriaze, tikimybė susirgti yra didesnė, nors liga nebūtinai pasireikš.
Kiti galimi provokuojantys veiksniai: stiprus stresas, odos sužeidimai ar įbrėžimai, peršalimo ligos, kai kurie vaistai, rūkymas, gausesnis alkoholio vartojimas, miego trūkumas ir imuninės sistemos susilpnėjimas. Odos pažeidimo vietose kartais gali atsirasti naujų psoriazės bėrimų; tai vadinama Kebnerio reiškiniu.
Lašinė psoriazė dažniausiai diagnozuojama apžiūrėjus odą ir išklausius ligos istoriją. Gydytojas dermatologas vertina bėrimų formą, dydį, išsidėstymą, pleiskanojimą, klausia, kada bėrimai prasidėjo, ar prieš tai buvo gerklės skausmas, karščiavimas, infekcija, vartoti nauji vaistai ar patirtas didelis stresas.
Kadangi lašinė psoriazė dažnai susijusi su streptokokine infekcija, gali būti atliekamas gerklės tepinėlis streptokokui nustatyti. Taip pat kartais skiriami kraujo tyrimai, pavyzdžiui, antistreptolizino O titras arba kiti uždegimo rodikliai. Šie tyrimai padeda įvertinti, ar neseniai buvo streptokokinė infekcija.
Kai bėrimų vaizdas nevisiškai tipiškas, gydytojas gali atlikti odos biopsiją. Tai nedidelio odos gabalėlio paėmimas vietinėje nejautroje ir ištyrimas mikroskopu. Biopsija padeda atskirti lašinę psoriazę nuo kitų ligų, pavyzdžiui, rožinės dedervinės, seborėjinio dermatito, grybelinės infekcijos, atopinio dermatito, vaistų sukelto bėrimo ar antrinio sifilio.
Paprastai magnetinio rezonanso tomografija ar kompiuterinė tomografija lašinei psoriazei diagnozuoti nereikalingos. Šie tyrimai svarstomi tik tada, jei yra neįprastų simptomų ar įtariamos kitos ligos. Jei pacientas skundžiasi sąnarių skausmu, rytiniu sąstingiu ar tinimu, gydytojas gali papildomai vertinti dėl psoriazinio artrito.
Gydymas parenkamas pagal bėrimų išplitimą, simptomų stiprumą, paciento amžių, gretutines ligas ir tai, ar yra aktyvi infekcija. Lengvesniais atvejais pakanka vietinio gydymo ir odos priežiūros, o išplitus ligai gali prireikti fototerapijos ar sisteminių vaistų.
Pagrindas yra švelni odos priežiūra. Rekomenduojama kasdien naudoti emolientus, tai yra drėkinamuosius ir odos barjerą atkuriančius kremus ar tepalus. Jie mažina sausumą, pleiskanojimą, niežulį ir padeda odai geriau toleruoti kitus vaistus. Prausimuisi geriau rinktis švelnias, bekvapes priemones, vengti karšto vandens ir stipraus odos trynimo.
Vietiškai gali būti skiriami kortikosteroidų kremai ar tepalai, kurie mažina uždegimą ir paraudimą. Kartais naudojami vitamino D analogai, keratolitinės priemonės nuo pleiskanojimo ar kombinuoti preparatai. Vaistus reikia vartoti taip, kaip nurodė gydytojas, nes per ilgas ar netinkamas stiprių steroidų naudojimas gali suploninti odą.
Jei lašinė psoriazė išplitusi, veiksminga gali būti fototerapija siauro spektro ultravioletiniais B spinduliais. Tai medicininė procedūra, atliekama kontroliuojamomis dozėmis, todėl jos nereikėtų painioti su soliariumu. Fototerapija dažnai padeda sumažinti bėrimų kiekį ir uždegimą.
Jei nustatoma aktyvi streptokokinė infekcija, gydytojas gali skirti antibiotikų. Antibiotikai gydo infekciją, tačiau ne visada greitai panaikina odos bėrimus, nes psoriazinis uždegimas gali tęstis ir infekcijai praėjus. Pasikartojančių streptokokinių anginų atvejais kartais svarstoma otorinolaringologo konsultacija.
Sunkiais ar užsitęsusiais atvejais gali būti svarstomi sisteminiai vaistai, veikiantys imuninį uždegimą. Sprendimas dėl jų priimamas individualiai dermatologo, įvertinus naudą ir galimą riziką. Gyvensenos priemonės taip pat svarbios: pakankamas miegas, streso valdymas, nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas, sveika mityba ir infekcijų gydymas laiku.
Į gydytoją verta kreiptis, jei staiga atsirado daug smulkių pleiskanojančių bėrimų, ypač po gerklės skausmo ar karščiavimo. Dermatologo konsultacija padeda patvirtinti diagnozę, atmesti kitas odos ligas ir parinkti saugų gydymą.
Skubiau kreipkitės, jei bėrimai greitai plinta, oda labai paraudusi, skausminga, šlapiuoja, atsiranda pūliavimas ar karščiavimas. Tai gali rodyti infekciją ar kitą būklę, kuriai reikia greitesnio gydymo.
Nedelskite, jei kartu atsiranda sąnarių skausmas, tinimas, rytinis sąstingis, stiprus nuovargis ar nagų pokyčiai. Tokie požymiai gali būti susiję su psoriaziniu artritu.
Vaikams, nėščiosioms, žmonėms su nusilpusia imunine sistema ar sergantiems sunkiomis gretutinėmis ligomis gydymo nereikėtų pradėti savarankiškai. Taip pat svarbu pasitarti su gydytoju, jei bėrimai kelia didelį psichologinį stresą, trukdo miegoti, mokytis, dirbti ar bendrauti. Oda yra matoma kūno dalis, todėl emocinė savijauta yra tokia pat svarbi kaip ir fiziniai simptomai.
