Lagoftalmas
Lagoftalmas - tai būklė, kai žmogus negali visiškai užmerkti vienos arba abiejų akių. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti tik kaip vokų judėjimo sutrikimas, iš tikrųjų neužsidengusi akis greitai sausėja, tampa pažeidžiama infekcijoms ir ragenos opoms. Laiku atpažintas ir gydomas lagoftalmas dažniausiai padeda išsaugoti regėjimą ir sumažinti kasdienį diskomfortą.
Lagoftalmas - tai nevisiškas vokų užsimerkimas, dažniausiai susijęs su viršutinio ir apatinio voko nesugebėjimu tinkamai susiglausti. Normaliai mirksint ir miegant vokai pasiskirsto ašarų plėvelę po akies paviršių, apsaugo rageną nuo išsausėjimo, dulkių, mikroorganizmų ir smulkių traumų. Kai akis lieka pravira, ši apsauga susilpnėja.
Svarbiausia lagoftalmo pasekmė - akies paviršiaus išsausėjimas. Labiausiai nukenčia ragena - skaidrus priekinis akies sluoksnis, per kurį šviesa patenka į akį. Jei ragena nuolat nepakankamai drėkinama, gali atsirasti taškiniai epitelio pažeidimai, erozijos, uždegimas, vadinamas ekspozicine keratopatija, o sunkesniais atvejais - ragenos opa, randėjimas ir regėjimo pablogėjimas.
Lagoftalmas gali būti laikinas arba nuolatinis. Kai kuriems žmonėms akis neužsimerkia tik miegant - tai vadinama naktiniu lagoftalmu. Tokiu atveju žmogus gali nepastebėti pačios problemos, bet rytais jausti akių sausumą, perštėjimą, smėlio pojūtį ar neryškų matymą. Kitais atvejais neužsimerkimas matomas ir dieną, ypač po veidinio nervo pažeidimo, vokų operacijų, traumų ar esant išverstam vokui.
Ši būklė gali paveikti vieną akį arba abi akis. Vienpusis lagoftalmas dažnai susijęs su veidinio nervo paralyžiumi, pavyzdžiui, Bello paralyžiumi, po operacijų, infekcijų ar galvos traumų. Abipusis lagoftalmas dažniau siejamas su tam tikromis sisteminėmis ligomis, anatomine vokų sandara, akių išverstumu ar po kosmetinių intervencijų. Vertinant lagoftalmą svarbu ne tik nustatyti, kiek akis lieka pravira, bet ir įvertinti, ar ragena jau pažeista.
- Akies sausumas, perštėjimas, deginimas arba „smėlio“ pojūtis.
- Pojūtis, kad akis nuolat pavargusi, sudirgusi arba jautri aplinkai.
- Paraudusi akis, ypač ryte arba po ilgesnio buvimo vėjyje, kondicionuojamose patalpose.
- Ašarojimas, kuris gali atrodyti paradoksalus - akis sausėja, bet kartu refleksiškai gamina daugiau ašarų.
- Neryškus, svyruojantis matymas, dažnai pagerėjantis pamirksėjus arba įsilašinus dirbtinių ašarų.
- Padidėjęs jautrumas šviesai.
- Matomas nepilnas akies užsimerkimas miegant, mirksint arba bandant stipriai užmerkti akis.
- Rytais jaučiamas stiprus akių sausumas, tarsi akys būtų „prilipusios“ arba subraižytos.
- Pabudus akis gali būti paraudusi, ašarojanti, skausminga.
- Partneris ar šeimos narys pastebi, kad miegant akys lieka pravertos.
- Rytais regėjimas trumpam būna neryškus, vėliau pagerėja.
- Dažnesnis poreikis trinti akis, nors tai gali dar labiau pažeisti rageną.
- Stiprus akies skausmas arba svetimkūnio pojūtis, kuris nepraeina.
- Ryškus šviesos baimės sustiprėjimas.
- Pūlingos arba gausios išskyros iš akies.
- Staigus arba progresuojantis regėjimo pablogėjimas.
- Balta ar pilkšva dėmė ant ragenos, matoma akies paviršiuje.
- Akies paraudimas kartu su skausmu ir regėjimo pokyčiais.
- Vienos veido pusės silpnumas arba nusileidęs burnos kampas.
- Sunku užmerkti akį, pakelti antakį arba šypsotis simetriškai.
- Seilėtekis ar sunkumas aiškiai tarti žodžius.
- Skonio pokyčiai, ausies skausmas ar padidėjęs jautrumas garsui.
- Staiga atsiradęs veido paralyžius, kuris gali būti susijęs su Bello paralyžiumi, insultu ar kita neurologine priežastimi.
Lagoftalmas atsiranda tada, kai vokai dėl nervų, raumenų, randų, anatominių pokyčių ar akies išsikišimo negali pilnai uždengti akies paviršiaus. Priežastys gali būti labai skirtingos, todėl gydytojui svarbu išsiaiškinti, ar problema prasidėjo staiga, ar vystėsi pamažu, ar buvo veido trauma, operacija, infekcija, skydliaukės liga.
Viena dažniausių priežasčių - veidinio nervo pažeidimas. Veidinis nervas valdo dalį veido raumenų, taip pat žiedinį akies raumenį, kuris padeda užmerkti akį. Jei nervas nusilpsta arba paralyžiuojamas, vokai nebesusiglaudžia. Tai gali nutikti sergant Bello paralyžiumi, po ausies ar paausinės seilių liaukos operacijų, po galvos traumos, insulto, juostinės pūslelinės, navikų ar kitų neurologinių ligų.
Kita priežasčių grupė - vokų ir aplinkinių audinių pokyčiai. Po nudegimų, traumų, odos ligų ar operacijų gali susidaryti randai, kurie traukia voką ir neleidžia jam normaliai judėti. Lagoftalmas kartais atsiranda po blefaroplastikos ar kitų kosmetinių vokų procedūrų, ypač jei pašalinta per daug odos arba sutrinka voko padėtis.
Svarbi priežastis yra akies išsikišimas, vadinamas egzoftalmu. Jis dažnai siejamas su skydliaukės akių liga, kuri gali pasireikšti sergant Greivso liga. Kai akis stumiama į priekį, vokams tampa sunkiau ją pilnai uždengti. Panašus mechanizmas galimas esant akiduobės navikams, uždegimui, kraujavimui po traumos ar kitoms akiduobės ligoms.
Riziką didina amžius, nes su metais vokų audiniai gali prarasti elastingumą, susilpnėja raumenys, dažnėja vokų padėties sutrikimai. Taip pat svarbios neurologinės ligos, cukrinis diabetas, buvusios galvos, ausies, akiduobės ar veido operacijos, ankstesnės akies traumos, autoimuninės ligos ir ilgalaikės odos ligos, sukeliančios randėjimą.
Kai kuriems žmonėms naktinis lagoftalmas gali būti susijęs su individualia vokų anatomija, miego ypatumais ar lengvu veido raumenų tonuso sutrikimu. Net jei dieną akis užsimerkia normaliai, naktį sumažėjęs raumenų tonusas gali lemti, kad vokai lieka šiek tiek praviri.
Lagoftalmo diagnostika prasideda nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia, kada atsirado simptomai, ar jie vienoje, ar abiejose akyse, ar buvo trauma, operacija, veido paralyžius, skydliaukės liga, infekcija. Labai svarbu pasakyti, jei rytais akys būna ypač sausos arba artimieji pastebi, kad miegate pravertomis akimis.
Apžiūros metu gydytojas įvertina, kiek milimetrų akis lieka pravira, kai pacientas švelniai užsimerkia ir kai bando užmerkti stipriai. Vertinama vokų padėtis, mirksėjimo dažnis, voko prisiglaudimas prie akies, apatinio voko laisvumas, ar nėra voko išvirtimo arba įvirtimo, randų, odos trūkumo. Taip pat tikrinama veido raumenų funkcija: antakių pakėlimas, akių užmerkimas, šypsena, burnos kampų simetrija.
Akies paviršiaus būklė dažniausiai vertinama plyšine lempa - tai specialus oftalmologinis mikroskopas. Gydytojas gali naudoti fluoresceino dažą, kuris parodo ragenos epitelio pažeidimus, išsausėjusias zonas, erozijas ar opas. Tai neskausmingas tyrimas, padedantis greitai suprasti, ar lagoftalmas jau kenkia ragenai.
Dažnai atliekamas ašarų plėvelės vertinimas. Gali būti matuojamas ašarų plėvelės suirimo laikas, atliekamas Širmerio mėginys, įvertinamas akių sausumo laipsnis. Šie tyrimai padeda parinkti tinkamą drėkinamąjį gydymą ir stebėti, ar jis pakankamai apsaugo akį.
Jei įtariama neurologinė priežastis, gali prireikti neurologo konsultacijos, veidinio nervo funkcijos vertinimo, kartais - galvos ar smilkinkaulio magnetinio rezonanso tomografijos arba kompiuterinės tomografijos. Jei įtariama skydliaukės akių liga, tiriami skydliaukės hormonai, antikūnai, gali būti atliekama akiduobių kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija. Po traumų ar navikų įtarimo vaizdiniai tyrimai padeda įvertinti akiduobę, kaulus, minkštuosius audinius ir galimas spaudimo priežastis.
Lagoftalmo gydymo tikslas - apsaugoti akies paviršių, sumažinti simptomus ir, jei įmanoma, pašalinti priežastį. Gydymas parenkamas pagal tai, ar būklė laikina, ar nuolatinė, kiek akis lieka pravira, ar jau yra ragenos pažeidimas, kokia bendra paciento sveikata.
Pirmasis žingsnis dažniausiai yra intensyvus akies drėkinimas. Dieną skiriamos dirbtinės ašaros be konservantų, kartais - tirštesni geliai. Naktį dažnai rekomenduojamas drėkinamasis akių tepalas, nes jis ilgiau išlieka ant akies paviršiaus. Jei žmogus miega pravertomis akimis, gali būti naudojamas specialus akių uždengimas, drėgmę palaikančios akių kaukės arba atsargus vokų užklijavimas medicinine juostele pagal gydytojo nurodymus.
Svarbu saugoti akis nuo vėjo, dulkių, kondicionieriaus ir sausų patalpų oro. Padeda akiniai nuo saulės, apsauginiai akiniai, oro drėkintuvas, reguliarus pertraukų darymas dirbant kompiuteriu. Reikėtų vengti trinti akis, nes išsausėjusi ragena lengviau pažeidžiama.
Jei lagoftalmas susijęs su veidinio nervo paralyžiumi, gydymas priklauso nuo priežasties. Bello paralyžiaus atvejais ankstyvai gali būti skiriami kortikosteroidai, kartais antivirusiniai vaistai, tačiau akies apsauga būtina nuo pirmųjų dienų. Jei nervo funkcija atsistato, lagoftalmas gali sumažėti ar išnykti. Jei pažeidimas ilgalaikis, reikalingas ilgalaikis akių paviršiaus saugojimas ir kartais chirurginis gydymas.
Chirurginės priemonės taikomos, kai konservatyvaus gydymo nepakanka arba yra didelė ragenos pažeidimo rizika. Viena iš galimybių - viršutinio voko pasunkinimas aukso arba platinos svareliu, kad vokas lengviau nusileistų užsimerkiant. Kai kuriais atvejais atliekama vokų padėties korekcija, apatinio voko patempimas, randų atlaisvinimas, odos persodinimas ar laikinas arba dalinis vokų susiuvimas, vadinamas tarsorafija. Šios procedūros parenkamos individualiai, siekiant apsaugoti rageną ir kuo labiau išsaugoti akies funkciją bei išvaizdą.
Jei priežastis yra skydliaukės akių liga, svarbu gydyti ir pačią skydliaukės būklę, nerūkyti, stebėti akių būklę pas oftalmologą. Kai kuriems pacientams prireikia priešuždegiminio gydymo, biologinės terapijos, spindulinio gydymo ar akiduobės dekompresijos operacijos. Jei lagoftalmą sukėlė randai po traumų ar nudegimų, gali būti reikalinga rekonstrukcinė vokų chirurgija.
Infekcijos, ragenos opos ar sunkios ekspozicinės keratopatijos atvejais gydymas turi būti skubus. Gali būti skiriami antibiotikų lašai ar tepalai, intensyvus drėkinimas, gydomieji kontaktiniai lęšiai, amniono membranos aplikacija ar kitos rageną saugančios priemonės. Tokiais atvejais savarankiškai gydytis nereikėtų.
Į gydytoją verta kreiptis visada, jei pastebite, kad akis neužsimerkia iki galo, ypač jei kartu jaučiate sausumą, skausmą, paraudimą ar regėjimo pokyčius. Net nedidelis plyšelis tarp vokų miego metu ilgainiui gali pažeisti rageną, todėl geriau būklę įvertinti anksti.
Skubiai kreipkitės į akių gydytoją arba skubios pagalbos skyrių, jei atsirado stiprus akies skausmas, staigus regėjimo pablogėjimas, ryškus šviesos baimės sustiprėjimas, pūlingos išskyros, balta dėmė ant ragenos arba akis tapo labai raudona ir skausminga. Tai gali būti ragenos opa ar infekcija, kurią reikia gydyti nedelsiant.
Nedelsdami ieškokite skubios medicinos pagalbos, jei staiga nusilpo viena veido pusė, nusileido burnos kampas, tapo sunku kalbėti, atsirado rankos ar kojos silpnumas, galvos svaigimas, dvejinimasis akyse ar stiprus neįprastas galvos skausmas. Tokie simptomai gali rodyti insultą ar kitą ūmią neurologinę būklę.
Jei lagoftalmas atsirado po operacijos, traumos, veido paralyžiaus, infekcijos ar skydliaukės ligos paūmėjimo, reikėtų kreiptis artimiausiomis dienomis, net jei simptomai dar nėra labai stiprūs. Ankstyva akių apsauga dažnai lemia, ar pavyks išvengti ragenos pažeidimo.
Kol laukiate konsultacijos, galite naudoti dirbtines ašaras be konservantų, saugoti akį nuo vėjo ir sausos aplinkos, naktį naudoti drėkinamąjį tepalą, jei jį toleruojate. Tačiau jei yra skausmas, regėjimo pablogėjimas ar įtariama infekcija, vien drėkinimo nepakanka - būtina gydytojo apžiūra.
