Kūno dismorfinis sutrikimas
Kūno dismorfinis sutrikimas (KDS) - tai psichikos sveikatos būklė, kai žmogus nuolatos susirūpinęs įsivaizduojamais arba nežymiais savo išvaizdos trūkumais. Šis sutrikimas gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą, santykius ir savivertę, todėl labai svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis pagalbos.
Kūno dismorfinis sutrikimas - tai obsesinis-kompulsinis spektro sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu rūpesčiu dėl vienos ar kelių kūno dalių, kurios, anot paciento, atrodo nepriimtinai arba bjauriai, nors kitiems šie trūkumai yra nematomi arba labai menki. Dažniausiai fiksuojama oda, plaukai, nosis, svoris ar raumenų masė. Šis sutrikimas sukelia didelį emocinį kančią, verčia nuolat tikrinti savo veidą, ieškoti patvirtinimo, vengti socialinių situacijų ar net atlikti nereikalingas grožio procedūras.
- Nuolatinis savo išvaizdos tikrinimas veidrodyje arba visiškas veidrodžių vengimas
- Dažnas lyginimasis su kitais žmonėmis
- Pernelyg didelis dėmesys vienai kūno vietai - pavyzdžiui, odos dėmėms, raukšlėms, nosies formai
- Įkyrūs klausimai aplinkiniams: „Ar aš atrodau normaliai?“ arba nuolatinis savęs fotografavimas
- Vengimas socialinių situacijų, darbo ar mokyklos dėl baimės būti pastebėtam
- Kompulsinis odos lietimas, gnybimas, spaudimas, kad „pagerintų“ išvaizdą
- Gėdos, kaltės ar bjaurėjimosi savimi jausmas
- Mintys apie savo išvaizdos trūkumus užima daugiau nei 1 valandą per dieną
- Padidėjęs nerimas, depresija, socialinė izoliacija
- Kartais kyla minčių apie savižudybę - būtina skubi pagalba
Tiksli kūno dismorfinio sutrikimo priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad jį lemia biologinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Rizikos veiksniai apima: genetinis polinkis (giminaičiai, sergantys KDS ar obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu), vaikystėje patirtos patyčios ar priekabiavimas dėl išvaizdos, didelis dėmesys grožiui šeimoje ar visuomenėje, perfekcionizmas ir žema savivertė. Taip pat pastebima, kad smegenų sričių, atsakingų už vaizdinį suvokimą ir emocijas, veiklos sutrikimai gali prisidėti prie iškraipyto kūno įvaizdžio.
Diagnozę nustato psichiatrė ar psichologas, atlikęs išsamų pokalbį ir įvertinęs simptomų trukmę (paprastai ne trumpiau 6 mėnesius) bei poveikį kasdieniam gyvenimui. Naudojami specializuoti klausimynai, pavyzdžiui, „Kūno dismorfinio sutrikimo skalė“. Kartais, siekiant atmesti kitas ligas (pvz., odos uždegimus, valgymo sutrikimus ar kūno dismorfinį sutrikimą dėl medikamentų), gali būti atliekami papildomi tyrimai - kraujo tyrimai ar vaizdiniai galvos smegenų tyrimai (MRT).
Veiksmingiausias gydymas apima psichoterapiją ir medikamentus. Kognityvinė-elgesio terapija (KET) padeda keisti iškraipytą mąstymą apie savo kūną ir mažinti kompulsinį elgesį. Dažnai skiriami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) - jie mažina įkyrias mintis ir nerimą. Sunkesniais atvejais gali būti taikoma hospitalizacija, ypač jei yra savižudiškų minčių. Labai svarbu gydymą pradėti kuo anksčiau, kad būtų išvengta lėtinės eigos ir komplikacijų.
Jei pastebite, kad mintys apie savo išvaizdą užima daugiau nei valandą per dieną, trukdo darbui, mokslams ar santykiams, arba verčia vengti socialinių situacijų - verta kreiptis į šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą. Ypatingai skubiai reikia reaguoti, jei kyla minčių apie savižudybę, savęs žalojimą arba jei dėl savo išvaizdos pradedate vengti išeiti iš namų. Nedelskite - pagalba yra veiksminga, o ankstyvas gydymas žymiai pagerina gyvenimo kokybę.
