Krupas
Krupas - tai ūminis kvėpavimo takų susirgimas, dažniausiai pasireiškiantis mažiems vaikams ir sukeliantis būdingą „lojantį“ kosulį, užkimimą bei apsunkintą įkvėpimą. Nors garsus kosulys ir švokščiantis kvėpavimas tėvams dažnai kelia didelį nerimą, dauguma atvejų būna lengvi ir praeina per kelias dienas. Vis dėlto svarbu atpažinti požymius, rodančius, kad vaikui reikia skubios medicininės pagalbos.
Krupas yra viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, kuris apima gerklas, balso stygų sritį ir trachėją. Uždegimo metu gleivinė paburksta, todėl oras sunkiau patenka į plaučius, ypač vaikui įkvepiant. Kadangi mažų vaikų kvėpavimo takai yra siauresni nei suaugusiųjų, net nedidelis patinimas gali sukelti gana ryškius simptomus.
Dažniausiai Krupas pasireiškia vaikams nuo 6 mėnesių iki 3 metų, tačiau gali sirgti ir vyresni vaikai. Liga paprastai prasideda kaip įprastas peršalimas: sloga, lengvas karščiavimas, gerklės perštėjimas. Po dienos ar dviejų atsiranda sausas, šiurkštus, „lojantis“ kosulys ir užkimęs balsas.
Tipiška, kad simptomai sustiprėja vakare arba naktį. Vaikas gali pabusti išsigandęs, kosėti, sunkiau kvėpuoti, o įkvepiant gali girdėtis šiurkštus garsas, vadinamas stridoru. Ramybė čia labai svarbi: verkimas ir panika dar labiau siaurina kvėpavimo takus, todėl vaikui gali tapti sunkiau kvėpuoti.
- Sausas, šiurkštus, „lojantis“ kosulys, primenantis ruonio lojimą.
- Užkimęs ar prikimęs balsas.
- Triukšmingas įkvėpimas, ypač vaikui verkiant, judant ar gulint.
- Sloga, nosies užgulimas, gerklės perštėjimas.
- Nedidelis arba vidutinis karščiavimas.
- Simptomų sustiprėjimas naktį.
- Triukšmingas kvėpavimas girdimas net vaikui ilsintis.
- Vaikas kvėpuoja greitai, įsitempęs, įtraukiami tarpšonkauliniai tarpai ar duobutė virš krūtinkaulio.
- Sunku kalbėti, verkti ar gerti dėl dusulio.
- Vaikas tampa labai mieguistas, vangus arba neįprastai neramus.
- Lūpos, veidas ar nagai pamėlsta - tai skubios pagalbos požymis.
- Pirmąsias 1-2 dienas gali vyrauti peršalimo simptomai.
- Vėliau atsiranda būdingas lojantis kosulys ir užkimimas.
- Sunkiausia dažnai būna antrą ar trečią ligos naktį.
- Daugeliui vaikų būklė pagerėja per 3-5 dienas, nors kosulys gali užsitęsti kiek ilgiau.
Krupas dažniausiai yra virusinės kilmės. Dažniausi sukėlėjai - paragripo virusai, tačiau ligą gali sukelti ir kiti kvėpavimo takų virusai, pavyzdžiui, respiracinis sincitinis virusas, gripo virusas, adenovirusai ar koronavirusai. Virusas plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi ar kalba, taip pat per užterštas rankas ir paviršius.
Rizika susirgti didesnė rudens ir žiemos mėnesiais, kai vaikai daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Dažniau serga darželį lankantys vaikai, nes jie artimai bendrauja su bendraamžiais ir lengviau užsikrečia virusais.
Svarbūs rizikos veiksniai:
- amžius nuo 6 mėnesių iki 3 metų;
- ankstesni Krupas epizodai;
- polinkis į alergijas ar jautresni kvėpavimo takai;
- pasyvus rūkymas namuose;
- neišnešiotumas ar lėtinės kvėpavimo takų ligos;
- susilpnėjusi imuninė sistema.
Retesniais atvejais panašius simptomus gali sukelti bakterinė infekcija, svetimkūnis kvėpavimo takuose, alerginė reakcija ar gerklų trauma. Todėl neįprastai staiga prasidėjęs dusulys ar seilėtekis visada turi būti vertinami rimtai.
Krupas dažniausiai diagnozuojamas pagal simptomus ir gydytojo apžiūrą. Gydytojas įvertina kosulio pobūdį, kvėpavimo garsus, vaiko bendrą būklę, temperatūrą, deguonies kiekį kraujyje pulsoksimetru, apžiūri gerklę ir klausosi plaučių.
Daugeliu atvejų papildomų tyrimų nereikia, nes liga atpažįstama kliniškai. Tyrimai gali būti skiriami tada, kai simptomai netipiniai, būklė sunki arba reikia atmesti kitas priežastis.
Gali būti atliekami:
- kraujo tyrimai, jei įtariama bakterinė infekcija ar stiprus uždegimas;
- virusų testai iš nosiaryklės, kai svarbu nustatyti gripo, respiracinio sincitinio viruso ar kitą infekciją;
- krūtinės ar kaklo rentgenograma, jei įtariamas svetimkūnis, pneumonija ar kita kvėpavimo takų liga;
- deguonies saturacijos stebėjimas, ypač jei vaikas dūsta arba yra vangus.
Svarbu, kad vaikas apžiūros metu būtų kuo ramesnis. Stiprus verkimas gali sustiprinti stridorą, todėl gydytojas dažnai pirmiausia stebi vaiką iš šalies, o tik tada atlieka detalesnę apžiūrą.
Krupas gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Lengvais atvejais dažnai pakanka priežiūros namuose: ramybės, pakankamo skysčių kiekio, karščiavimo mažinimo ir stebėjimo. Vaiką verta laikyti pusiau sėdimoje padėtyje, kalbėti ramiai, neprovokuoti verkimo. Jei vaikas karščiuoja ar jaučia diskomfortą, galima duoti paracetamolio ar ibuprofeno pagal amžių ir svorį.
Nerekomenduojama savarankiškai duoti kosulį slopinančių vaistų mažiems vaikams, ypač be gydytojo patarimo. Antibiotikai paprastai nepadeda, nes Krupas dažniausiai yra virusinis.
Vidutinio ar sunkesnio Krupas atvejais gydytojas gali skirti kortikosteroidų, dažniausiai deksametazono. Šis vaistas mažina kvėpavimo takų paburkimą ir dažnai pagerina būklę per kelias valandas. Jei vaikas dūsta ar stridoras girdimas ramybės metu, ligoninėje gali būti skiriamas adrenalino inhaliavimas per purkštuvą, deguonis ir stebėjimas.
Namuose svarbiausia stebėti kvėpavimą. Jei po pagerėjimo simptomai vėl stiprėja, ypač naktį, reikia kreiptis į gydytoją. Vaikas turėtų ilsėtis, gerti mažais gurkšniais, o kambario oras neturėtų būti sausas ar prirūkytas.
Profilaktikai svarbi rankų higiena, sergančių vaikų izoliavimas, patalpų vėdinimas, skiepai nuo gripo ir kitos pagal amžių rekomenduojamos vakcinos. Nors skiepai neapsaugo nuo visų Krupas sukeliančių virusų, jie sumažina sunkių kvėpavimo takų infekcijų riziką.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei vaikui pirmą kartą atsirado lojantis kosulys, jei simptomai stiprėja arba jei tėvams kyla abejonių dėl kvėpavimo. Mažiems vaikams būklė gali keistis greitai, todėl geriau pasitarti anksčiau, nei laukti.
Skubiai kvieskite greitąją pagalbą arba vykite į priėmimo skyrių, jei:
- vaikui sunku kvėpuoti ramybės metu;
- girdimas nuolatinis triukšmingas įkvėpimas;
- matyti tarpšonkaulinių tarpų, kaklo ar duobutės virš krūtinkaulio įtraukimas;
- lūpos, liežuvis ar veidas pamėlsta;
- vaikas labai vangus, mieguistas, sutrikęs arba sunkiai pažadinamas;
- vaikas negali nuryti seilių, seilėjasi, sėdi palinkęs į priekį;
- dusulys prasidėjo staiga, ypač valgant ar žaidžiant smulkiais daiktais;
- karščiavimas labai aukštas arba vaiko būklė atrodo neįprastai sunki.
Jei Krupas kartojasi dažnai, verta aptarti tai su šeimos gydytoju ar vaikų ligų gydytoju. Kartais reikia įvertinti alergijas, refliuksą, adenoidus ar kitas kvėpavimo takų ypatybes.
