Kondilomos
Kondilomos - tai žmogaus papilomos viruso sukeltos odos arba gleivinių išaugos, dažniausiai atsirandančios lytinių organų, išangės ar tarpvietės srityje. Nors jos dažniausiai nėra pavojingos gyvybei, kondilomos gali kelti diskomfortą, nerimą, trukdyti lytiniam gyvenimui ir kartotis. Laiku kreipiantis į gydytoją galima patvirtinti diagnozę, parinkti saugų gydymą ir sumažinti viruso perdavimo riziką.
Kondilomos yra gerybinės odos ar gleivinės išaugos, kurias sukelia žmogaus papilomos virusas, dažnai vadinamas ŽPV. Dažniausiai jos siejamos su 6 ir 11 ŽPV tipais - tai vadinamieji mažos onkologinės rizikos tipai. Jie paprastai nesukelia gimdos kaklelio, išangės ar kitų vėžių, tačiau gali sukelti matomas, kartais greitai plintančias karpas intymiose vietose.
Kondilomos gali būti pavienės arba daugybinės. Jos gali atrodyti kaip mažos, minkštos, odos spalvos, rausvos ar pilkšvos išaugos. Kartais jos primena žiedinį kopūstą, kartais būna plokščios ir sunkiau pastebimos. Dažniausios vietos - varpos galvutė, apyvarpė, kapšelis, vulva, makšties prieangis, gimdos kaklelis, tarpvietė, kirkšnys ir sritis aplink išangę. Kondilomos gali atsirasti ir burnoje ar gerklėje, tačiau tai retesnė situacija, paprastai susijusi su oraliniu kontaktu.
Svarbu suprasti, kad kondilomos yra ne vien kosmetinė problema. Jos rodo ŽPV infekciją, kuri perduodama artimo odos ir gleivinių kontakto metu. Virusas gali būti organizme ilgą laiką be jokių požymių, todėl žmogus ne visada žino, kada užsikrėtė ir nuo ko. Tai nėra priežastis kaltinti save ar partnerį - ŽPV yra viena dažniausių lytiniu keliu plintančių infekcijų pasaulyje.
Daliai žmonių imuninė sistema virusą nuslopina, todėl kondilomos gali sumažėti ar išnykti savaime. Vis dėlto dažnai jos išlieka, didėja, plinta arba kartojasi po gydymo, todėl medicininė apžiūra yra naudinga ir dėl gydymo, ir dėl kitų lytiniu keliu plintančių infekcijų įvertinimo.
- Minkštos, odos spalvos, rausvos, balkšvos ar pilkšvos išaugos lytinių organų, tarpvietės ar išangės srityje.
- Pavienės karputės arba jų sankaupos, kartais primenančios žiedinį kopūstą.
- Nelygus, šiurkštesnis ar mazguotas odos ar gleivinės paviršius.
- Išaugos, kurios gali didėti, daugėti arba susilieti į didesnius plotus.
- Niežėjimas, perštėjimas ar dirginimas intymioje srityje.
- Nemalonus pojūtis lytinių santykių metu.
- Kraujavimas po lytinių santykių, po skutimosi ar dėl trinties, jei kondilomos traumuojamos.
- Drėgmės, nemalonaus kvapo ar išskyrų pojūtis, ypač jei išaugos gausios arba sudirgusios.
- Kondilomos gali būti labai mažos ir pastebimos tik gydytojo apžiūros metu.
- Makšties, gimdos kaklelio ar išangės viduje esančių kondilomų žmogus dažnai nejaučia.
- ŽPV infekcija gali būti be matomų išaugų, tačiau virusas vis tiek gali būti perduodamas artimo kontakto metu.
Pagrindinė kondilomų priežastis yra žmogaus papilomos viruso infekcija. Virusas patenka per smulkius odos ar gleivinės pažeidimus ir dauginasi paviršiniuose ląstelių sluoksniuose. Nuo užsikrėtimo iki matomų kondilomų atsiradimo gali praeiti kelios savaitės, keli mėnesiai ar net daugiau nei metai.
Dažniausias perdavimo kelias - vaginaliniai, analiniai arba oraliniai lytiniai santykiai, taip pat intymus odos kontaktas be penetracijos. Prezervatyvai sumažina riziką, bet neapsaugo visiškai, nes virusas gali būti ant odos sričių, kurių prezervatyvas neuždengia.
Riziką susirgti didina:
- lytiniai santykiai su nauju ar keliais partneriais;
- ankstyva lytinio gyvenimo pradžia;
- persirgtos ar esamos kitos lytiniu keliu plintančios infekcijos;
- nusilpusi imuninė sistema, pavyzdžiui, dėl ŽIV infekcijos, imunitetą slopinančių vaistų ar po organų transplantacijos;
- rūkymas, nes jis silpnina vietinį gleivinių imunitetą;
- odos mikrotraumos skutimosi, depiliacijos ar intensyvios trinties metu.
Kondilomos nėra nešvaros ar prastos higienos pasekmė. Higiena svarbi bendrai odos sveikatai, tačiau ji neapsaugo nuo ŽPV taip pat patikimai kaip skiepai, atsakingas lytinis elgesys ir reguliarūs profilaktiniai patikrinimai. Vakcinacija nuo ŽPV gali apsaugoti nuo dažniausių kondilomas sukeliančių viruso tipų, ypač jei paskiepijama prieš pradedant lytinį gyvenimą, tačiau naudos gali turėti ir dalis jau lytiškai aktyvių žmonių.
Kondilomos dažniausiai nustatomos gydytojo apžiūros metu. Įvertinama išaugų išvaizda, vieta, skaičius, dydis, paciento simptomai ir lytinės sveikatos istorija. Apžiūrą gali atlikti šeimos gydytojas, dermatovenerologas, ginekologas, urologas arba proktologas - priklausomai nuo to, kur yra išaugos.
Moterims gali būti atliekama ginekologinė apžiūra su makšties skėtikliu, kad būtų įvertintas makšties prieangis, makštis ir gimdos kaklelis. Jei reikia, atliekama kolposkopija - gimdos kaklelio ir makšties gleivinės apžiūra padidinamuoju prietaisu. Vyrams apžiūrima varpa, apyvarpė, kapšelis, kirkšnys ir tarpvietė. Jei kondilomos yra aplink išangę arba įtariama, kad jų gali būti išangės kanale, gali būti atliekama anoskopija.
Laboratoriniai tyrimai ne visada būtini. ŽPV tyrimas dažniau naudojamas gimdos kaklelio vėžio patikros programose ir vertinant didelės rizikos ŽPV tipus, o ne tipinėms išorinėms kondilomoms patvirtinti. Jei išaugos atrodo neįprastai, greitai auga, kraujuoja, yra pigmentuotos, skausmingos arba gydymas neveiksmingas, gydytojas gali rekomenduoti biopsiją - mažo audinio gabalėlio paėmimą mikroskopiniam tyrimui.
Dažnai kartu rekomenduojama pasitikrinti dėl kitų lytiniu keliu plintančių infekcijų: chlamidiozės, gonorėjos, sifilio, ŽIV, hepatito B ar C, atsižvelgiant į riziką ir simptomus. Tai svarbu ne dėl to, kad kondilomos būtinai reiškia kitą infekciją, bet todėl, kad perdavimo keliai gali būti panašūs.
Kondilomų gydymo tikslas - pašalinti matomas išaugas, sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas pašalina kondilomas, tačiau ne visada visiškai pašalina ŽPV iš organizmo, todėl atkryčiai galimi. Dažniausiai jie pasireiškia per pirmuosius kelis mėnesius po gydymo.
Gydymo būdas parenkamas pagal kondilomų vietą, dydį, skaičių, nėštumą, imuninės sistemos būklę ir paciento pageidavimus. Gali būti taikomi vietiniai vaistai, kuriuos skiria gydytojas. Kai kurie preparatai naudojami namuose pagal tikslų režimą, kiti tepami tik gydymo įstaigoje. Svarbu nenaudoti įprastų vaistinėse parduodamų priemonių paprastoms karpoms gydyti, nes intymios srities gleivinė yra jautri ir galima nudeginti audinius.
Procedūrinis gydymas gali apimti krioterapiją, kai kondilomos šaldomos skystu azotu, elektrokoaguliaciją, lazerinį šalinimą arba chirurginį pašalinimą. Šie metodai ypač naudingi, kai kondilomos didelės, gausios, kraujuoja, trukdo šlapintis, tuštintis ar lytiniams santykiams. Kartais reikia kelių procedūrų.
Nėštumo metu gydymo pasirinkimas ribojamas, todėl būtina pasitarti su ginekologu. Daugeliu atvejų kondilomos vaisiui tiesiogiai nepavojingos, tačiau didelės išaugos gali trukdyti gimdymui arba kraujuoti. Savarankiškai gydytis nėštumo metu negalima.
Gydymo laikotarpiu patariama vengti lytinių santykių, jei išaugos dirginamos, kraujuoja ar po procedūros gyja žaizdelės. Vėliau prezervatyvai sumažina perdavimo riziką. Taip pat verta aptarti ŽPV vakcinaciją, metimą rūkyti ir reguliarų gimdos kaklelio patikrinimą pagal amžių bei nacionalines rekomendacijas.
Į gydytoją verta kreiptis pastebėjus bet kokias naujas išaugas lytinių organų, tarpvietės, kirkšnių ar išangės srityje. Net jei jos neskausmingos, svarbu patvirtinti, kad tai tikrai kondilomos, o ne kita būklė, pavyzdžiui, molluscum contagiosum, odos polipai, hemorojus, sifilio požymiai ar retesni navikiniai pakitimai.
Skubiau kreipkitės, jei:
- išaugos greitai didėja, kraujuoja, opėja ar stipriai skauda;
- atsiranda pūlingų išskyrų, karščiavimas ar ryškus patinimas;
- sunku šlapintis ar tuštintis;
- kondilomos yra išangės kanale, makštyje ar ant gimdos kaklelio;
- esate nėščia arba planuojate nėštumą;
- turite nusilpusį imunitetą;
- partneriui nustatyta lytiniu keliu plintanti infekcija;
- nesate tikri dėl diagnozės arba bandytas gydymas nepadėjo.
Kondilomos yra dažna ir gydoma būklė. Gydytojo tikslas nėra teisti - jo tikslas yra padėti saugiai išspręsti problemą, sumažinti atkryčių riziką ir pasirūpinti bendra lytine sveikata.
