Kokliusas
Kokliusas - tai labai užkrečiama bakterinė kvėpavimo takų infekcija, sukelianti užsitęsusį, priepuolinį kosulį, kuris gali trukti kelias savaites ar net mėnesius. Nors daugeliui vyresnių vaikų ir suaugusiųjų liga praeina be sunkių pasekmių, kūdikiams, nėščiosioms ir silpnesnio imuniteto žmonėms kokliusas gali būti pavojingas. Laiku atpažinti ligą svarbu ne tik dėl gydymo, bet ir dėl infekcijos plitimo stabdymo.
Kokliusas yra ūmi infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Bordetella pertussis. Ji plinta oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint ar artimai bendraujant su sergančiu žmogumi. Užsikrėsti galima labai lengvai, ypač šeimoje, darželyje, mokykloje ar kitose uždarose patalpose, kur žmonės ilgiau būna arti vieni kitų.
Patekusi į kvėpavimo takus bakterija prisitvirtina prie nosiaryklės, gerklų, trachėjos ir bronchų gleivinės. Ji gamina toksinus, kurie pažeidžia blakstienėles - smulkius kvėpavimo takų gleivinės „šepetėlius“, padedančius pašalinti gleives, dulkes ir mikroorganizmus. Kai šis apsauginis mechanizmas sutrinka, kvėpavimo takai tampa sudirgę, kaupiasi gleivės, o kosulys tampa stiprus, spazminis ir sunkiai kontroliuojamas.
Kokliusas dažnai vadinamas „šimto dienų kosuliu“, nes kosulio priepuoliai gali tęstis labai ilgai, net tada, kai bakterijos organizme jau nebėra arba jų labai sumažėja. Tai susiję su ilgalaikiu kvėpavimo takų sudirginimu ir nervinių refleksų jautrumu.
Didžiausią pavojų kokliusas kelia kūdikiams, ypač jaunesniems nei 6 mėnesių. Šio amžiaus vaikai dar gali būti negavę viso skiepų kurso, jų kvėpavimo takai siauresni, o kosulio refleksas ir kvėpavimo reguliacija nėra visiškai subrendę. Kūdikiams kokliusas kartais pasireiškia ne būdingu kosuliu, o kvėpavimo pauzėmis, pamėlynavimu, prastu valgymu ar vangumu.
Persirgus kokliusu imunitetas susidaro, tačiau jis nėra visam gyvenimui. Skiepai taip pat labai sumažina sunkios ligos riziką, bet ilgainiui apsauga silpnėja, todėl kai kuriais atvejais rekomenduojamos sustiprinamosios vakcinos dozės.
- Sloga, nosies užgulimas, čiaudulys.
- Nedidelis gerklės perštėjimas ar kutenimas.
- Lengvas, sausas kosulys, kuris iš pradžių primena įprastą peršalimą.
- Nedidelis karščiavimas arba normali kūno temperatūra.
- Bendras nuovargis, irzlumas, apetito sumažėjimas.
- Šis etapas paprastai trunka 1-2 savaites ir būtent tada žmogus dažniausiai yra labiausiai užkrečiamas.
- Staigūs, pasikartojantys kosulio priepuoliai, kai žmogus kelis kartus iš eilės kosėja neįkvėpdamas.
- Po kosulio priepuolio gali pasigirsti gilus, švilpiantis įkvėpimas, primenantis „užkūkčiojimą“.
- Kosulio priepuoliai dažnai sustiprėja naktį.
- Po priepuolio gali būti vėmimas, gleivių atkosėjimas ar stiprus išsekimas.
- Kosint gali parausti arba pamėlti veidas, atsirasti ašarojimas, prakaitavimas.
- Tarp priepuolių žmogus kartais jaučiasi palyginti neblogai, todėl liga gali būti klaidingai nuvertinama.
- Kosulys gali būti silpnas arba jo gali beveik nebūti.
- Gali pasireikšti kvėpavimo pauzės, vadinamos apnėja.
- Pamėlynavusios lūpos ar oda, ypač kosulio ar kvėpavimo pauzės metu.
- Sunkus maitinimasis, springimas, dažnas atpylimas ar vėmimas.
- Neįprastas mieguistumas, vangumas, dirglumas.
- Dehidratacijos požymiai: mažiau šlapių sauskelnių, sausa burna, įdubęs momenėlis.
- Užsitęsęs sausas kosulys, trunkantis ilgiau nei 2-3 savaites.
- Kosulys gali būti be klasikinio „užkūkčiojimo“, todėl liga dažnai neatpažįstama.
- Kosulio priepuoliai gali trukdyti miegui, darbui, mokslams.
- Po kosulio gali skaudėti krūtinę, pilvo raumenis, galvą.
- Kartais pasitaiko šonkaulių skausmas ar net šonkaulio lūžis dėl stipraus kosulio.
- Plaučių uždegimas - viena dažniausių ir pavojingiausių komplikacijų kūdikiams.
- Vidurinės ausies uždegimas.
- Svorio kritimas dėl vėmimo ir prasto maitinimosi.
- Traukuliai, ypač esant deguonies trūkumui ar aukštai temperatūrai.
- Smegenų pažeidimas dėl ilgalaikio deguonies trūkumo - reta, bet labai sunki komplikacija.
- Kraujosruvos akyse ar odoje dėl stipraus kosulio.
- Išvaržų paūmėjimas, šlapimo nelaikymas ar alpimas suaugusiesiems.
Kokliusas atsiranda užsikrėtus Bordetella pertussis bakterija. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus - tiek tas, kuriam liga jau aiški, tiek tas, kuriam dar tik prasideda peršalimą primenantys simptomai. Bakterijos plinta su smulkiais lašeliais, kurie patenka į aplinką kosint, čiaudint, kalbant ar būnant arti kito žmogaus.
Užkrečiamumas yra didelis. Jei namuose vienas žmogus serga kokliusu, neskiepyti ar imuniteto neturintys šeimos nariai turi labai didelę riziką užsikrėsti. Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka 7-10 dienų, tačiau gali svyruoti maždaug nuo 5 iki 21 dienos.
Svarbiausi rizikos veiksniai:
• Neskiepijimas arba nepilnas skiepijimo kursas. Kūdikiai ir vaikai, negavę rekomenduojamų vakcinos dozių, serga dažniau ir sunkiau.
• Susilpnėjusi apsauga po skiepų ar persirgimo. Imunitetas laikui bėgant silpnėja, todėl paaugliai ir suaugusieji gali susirgti lengvesne forma ir nejučia užkrėsti kūdikius.
• Artimas kontaktas su sergančiuoju. Didžiausia rizika kyla šeimoje, vaikų kolektyvuose, gydymo įstaigose, bendrabučiuose.
• Kūdikių amžius. Ypač pažeidžiami jaunesni nei 6 mėnesių kūdikiai, nes jų imuninė sistema dar nesubrendusi, o skiepų apsauga gali būti nepakankama.
• Nėštumas ir naujagimio aplinka. Jei būsima mama ar artimieji neturi pakankamos apsaugos, naujagimis gali užsikrėsti pirmosiomis gyvenimo savaitėmis.
• Lėtinės kvėpavimo takų ligos. Astma, lėtinės plaučių ligos ar kitos būklės gali apsunkinti ligos eigą.
Svarbu suprasti, kad kokliusu gali susirgti ir skiepytas žmogus, tačiau skiepai dažniausiai padeda išvengti sunkios ligos, hospitalizacijos ir pavojingų komplikacijų. Skiepytų žmonių simptomai dažnai būna švelnesni, todėl užsitęsęs kosulys vis tiek turėtų būti vertinamas atsakingai, ypač jei aplinkoje yra kūdikių.
Kokliusas diagnozuojamas įvertinus simptomus, ligos trukmę, kontaktą su sergančiaisiais ir atlikus laboratorinius tyrimus. Gydytojui svarbu žinoti, kada prasidėjo kosulys, ar jis priepuolinis, ar po kosulio būna vėmimas, ar yra naktinių priepuolių, ar šeimoje arba kolektyve yra panašių simptomų turinčių žmonių.
Apžiūros metu gydytojas įvertina kvėpavimą, plaučių garsus, deguonies įsotinimą kraujyje, bendrą būklę, dehidratacijos požymius. Kūdikiams ir mažiems vaikams ypatingas dėmesys skiriamas kvėpavimo pauzėms, pamėlynavimui ir maitinimosi sutrikimams.
Dažniausiai naudojami tyrimai:
• Polimerazės grandininės reakcijos tyrimas, arba PGR. Tai vienas svarbiausių tyrimų kokliuso diagnostikai. Mėginys imamas iš nosiaryklės specialiu tamponu. PGR gali aptikti Bordetella pertussis genetinę medžiagą, ypač ankstyvuoju ligos laikotarpiu.
• Bakteriologinis pasėlis. Nosiaryklės mėginys sėjamas į specialią terpę, siekiant išauginti bakteriją. Šis tyrimas yra labai specifiškas, bet užtrunka ilgiau ir yra jautriausias pirmosiomis ligos savaitėmis.
• Serologiniai kraujo tyrimai. Jie gali būti naudingi vėlesnėje ligos stadijoje, kai kosulys tęsiasi kelias savaites, o PGR ar pasėlio jautrumas sumažėja. Tyrimu vertinami antikūnai prieš kokliuso bakterijos komponentus.
• Bendras kraujo tyrimas. Sergant kokliusu gali padidėti leukocitų ir limfocitų kiekis, ypač vaikams, tačiau šis požymis nėra vien tik kokliusui būdingas.
• Krūtinės ląstos rentgenograma. Ji atliekama, jei įtariamas plaučių uždegimas, dusulys, karščiavimas, sumažėjęs deguonies kiekis ar neįprasta ligos eiga.
• Pulsoksimetrija. Tai paprastas tyrimas, parodantis kraujo prisotinimą deguonimi. Jis ypač svarbus kūdikiams ir sunkiau sergantiems pacientams.
Kartais kokliusą tenka atskirti nuo virusinių kvėpavimo takų infekcijų, astmos, gastroezofaginio refliukso, bronchų uždegimo, plaučių uždegimo ar kitų užsitęsusio kosulio priežasčių. Jei kosulys trunka ilgai, kartojasi priepuoliais arba namuose yra kūdikis, tyrimų nereikėtų atidėlioti.
Kokliusas gydomas atsižvelgiant į paciento amžių, ligos stadiją, simptomų sunkumą ir komplikacijų riziką. Pagrindinis specifinis gydymas yra antibiotikai, tačiau labai svarbi ir palaikomoji priežiūra - skysčiai, poilsis, saugus kvėpavimo stebėjimas ir aplinkinių apsauga.
Antibiotikai veiksmingiausi ankstyvoje ligos stadijoje, ypač per pirmąsias 1-2 savaites nuo simptomų pradžios. Jie gali sutrumpinti užkrečiamumo laiką ir sumažinti bakterijų plitimą. Vėliau, kai kosulį daugiausia palaiko kvėpavimo takų sudirginimas, antibiotikai gali mažiau paveikti kosulio trukmę, bet vis tiek gali būti skiriami siekiant apsaugoti aplinkinius.
Dažniausiai vartojami makrolidų grupės antibiotikai, pavyzdžiui, azitromicinas, klaritromicinas ar eritromicinas. Vaistą, dozę ir vartojimo trukmę turi parinkti gydytojas, ypač kūdikiams, nėščiosioms ir žmonėms, vartojantiems kitus vaistus.
Palaikomasis gydymas namuose gali apimti:
• Pakankamą skysčių vartojimą. Dažni kosulio priepuoliai ir vėmimas gali sukelti skysčių trūkumą.
• Mažesnes, bet dažnesnes maisto porcijas. Tai ypač naudinga vaikams, kurie po kosulio vemia.
• Ramų režimą ir miego sąlygų gerinimą. Kosulį gali provokuoti nuovargis, dūmai, stiprūs kvapai, šaltas oras.
• Nosies praplovimą fiziologiniu tirpalu, jei vargina sloga ar nosies užgulimas.
• Aplinkos drėkinimą, jei oras namuose labai sausas.
Kosulį slopinančių vaistų be gydytojo patarimo vartoti nereikėtų, ypač vaikams. Daugelis jų kokliuso priepuolių reikšmingai nesumažina, o kai kurie gali būti nesaugūs mažiems vaikams. Taip pat nerekomenduojama savarankiškai vartoti antibiotikų ar nutraukti jų anksčiau laiko.
Hospitalizacija gali būti reikalinga kūdikiams, pacientams su kvėpavimo pauzėmis, pamėlynavimu, deguonies trūkumu, sunkia dehidratacija, plaučių uždegimu ar labai dažnais, išsekinančiais kosulio priepuoliais. Ligoninėje gali būti skiriamas deguonis, skysčiai į veną, maitinimo pagalba, kvėpavimo stebėjimas.
Labai svarbi kokliuso kontrolės dalis yra profilaktika. Skiepijimas pagal nacionalinį vaikų skiepų kalendorių padeda apsaugoti nuo sunkios ligos. Nėščiosioms dažnai rekomenduojama kokliušo komponentą turinti vakcina kiekvieno nėštumo metu - taip antikūnai perduodami kūdikiui dar iki gimimo. Artimiesiems, kurie bendrauja su naujagimiu, taip pat verta pasitikrinti, ar jiems reikalinga sustiprinamoji vakcinos dozė.
Jei žmogui patvirtintas kokliusas, reikėtų vengti artimo kontakto su kūdikiais, nėščiosiomis ir neskiepytais asmenimis, kol gydytojas nurodys, kad užkrečiamumo rizika sumažėjo. Paprastai po tinkamo antibiotikų vartojimo kelias dienas užkrečiamumas gerokai sumažėja, tačiau tikslias rekomendacijas pateikia gydytojas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kosulys užsitęsia ilgiau nei 2 savaites, kartojasi priepuoliais, stiprėja naktį arba po kosulio žmogus vemia. Taip pat svarbu pasikonsultuoti, jei buvo artimas kontaktas su žmogumi, kuriam patvirtintas ar įtariamas kokliusas, ypač jei namuose yra kūdikis, nėščioji ar imuniteto sutrikimų turintis asmuo.
Skubios medicinos pagalbos reikia nedelsiant, jei atsiranda bent vienas iš šių požymių:
• kūdikiui ar vaikui pasireiškia kvėpavimo pauzės;
• pamėlsta lūpos, veidas ar oda;
• sunku kvėpuoti, girdimas švokštimas, vaikas ar suaugusysis dūsta;
• po kosulio žmogus alpsta, tampa labai vangus ar sunkiai pažadinamas;
• kūdikis atsisako valgyti, vemia beveik po kiekvieno maitinimo;
• yra dehidratacijos požymių - labai mažai šlapinimosi, sausa burna, verksmas be ašarų;
• pakyla aukšta temperatūra arba įtariamas plaučių uždegimas;
• atsiranda traukuliai;
• kosulio priepuoliai tokie dažni, kad žmogus negali pailsėti ar normaliai kvėpuoti.
Kūdikiams iki 6 mėnesių net ir iš pažiūros nedidelis kosulys gali būti rimtas signalas, todėl delsti nereikėtų. Jei abejojate, geriau pasitarti su gydytoju anksčiau - kokliuso atveju tai padeda apsaugoti ir sergantįjį, ir aplinkinius.
