Klasterinis galvos skausmas
Klasterinis galvos skausmas yra vienas stipriausių pirminių galvos skausmų, dažnai apibūdinamas kaip labai intensyvus, veriantis ar deginantis skausmas vienoje galvos pusėje, dažniausiai aplink akį. Nors priepuolis paprastai trunka trumpiau nei migrena, skausmo intensyvumas gali būti toks didelis, kad žmogus negali ramiai gulėti ar dirbti. Laiku atpažinus šią būklę, galima parinkti veiksmingą priepuolių nutraukimo ir profilaktinį gydymą.
Klasterinis galvos skausmas priklauso trigeminalinių autonominių galvos skausmų grupei. Tai reiškia, kad skausmas susijęs su trišakio nervo sistemos aktyvacija ir kartu pasireiškiančiais autonominės nervų sistemos požymiais, tokiais kaip akies paraudimas, ašarojimas, nosies užgulimas ar vokų paburkimas.
Pavadinimas „klasterinis“ reiškia, kad priepuoliai linkę kartotis grupėmis arba periodais. Žmogus gali kelias savaites ar mėnesius patirti kasdienius priepuolius, dažnai tuo pačiu paros metu, o vėliau gali prasidėti remisija, kai skausmų nėra mėnesius ar net metus. Kai kuriems žmonėms liga tampa lėtinė - priepuoliai kartojasi ilgai, o ramūs laikotarpiai būna trumpi arba jų beveik nebūna.
Skausmas dažniausiai kyla vienoje pusėje - aplink akį, smilkinyje, kaktoje ar viršutiniame žandikaulyje. Tipiška, kad priepuolio metu žmogus jaučia stiprų neramumą: vaikšto, linguoja, negali gulėti tamsoje kaip dažnai būna migrenos metu. Nors Klasterinis galvos skausmas nėra gyvybei pavojinga liga, jis gali labai stipriai bloginti miegą, darbingumą, emocinę savijautą ir gyvenimo kokybę.
- Labai stiprus, veriantis, deginantis ar spaudžiantis skausmas vienoje galvos pusėje.
- Skausmas dažniausiai lokalizuojasi aplink akį, už akies, smilkinyje ar kaktos srityje.
- Priepuolis paprastai trunka nuo 15 minučių iki 3 valandų, jei negydomas.
- Priepuoliai gali kartotis nuo vieno karto kas antrą dieną iki kelių kartų per parą.
- Dažnai skausmas atsiranda tuo pačiu paros metu, ypač naktį, praėjus 1-2 valandoms po užmigimo.
- Akies paraudimas ar ašarojimas.
- Nosies užgulimas arba vandeningos išskyros iš nosies.
- Voko paburkimas.
- Voko nusileidimas arba vyzdžio susiaurėjimas.
- Veido prakaitavimas ar paraudimas.
- Ryškus neramumas, negalėjimas ramiai sėdėti ar gulėti.
- Dirglumas, susijaudinimas, kartais panikos jausmas dėl skausmo intensyvumo.
- Miego sutrikimas, nes priepuoliai dažnai pažadina iš miego.
- Nuovargis ir baimė laukiant kito priepuolio klasterio laikotarpiu.
- Pykinimas ar jautrumas šviesai, nors šie simptomai dažnesni sergant migrena.
- Skausmo plitimas į dantis, ausį, kaklą ar petį toje pačioje pusėje.
- Priepuolių suaktyvėjimas pavartojus alkoholio klasterio laikotarpiu.
Tiksli priežastis, kodėl atsiranda Klasterinis galvos skausmas, nėra iki galo aiški. Manoma, kad svarbų vaidmenį atlieka pagumburis - smegenų sritis, reguliuojanti biologinį laikrodį, miego ir būdravimo ritmą, hormonų išsiskyrimą bei autonominės nervų sistemos veiklą. Tai paaiškina, kodėl priepuoliai dažnai kartojasi tuo pačiu paros metu ir tam tikrais metų laikais.
Priepuolio metu suaktyvėja trišakis nervas, kuris perduoda skausmo signalus iš veido ir galvos sričių. Kartu įsijungia autonominės nervų sistemos reakcijos, todėl atsiranda ašarojimas, nosies užgulimas, voko paburkimas ar akies paraudimas.
Rizikos veiksniai gali būti šie: vyriška lytis, dažnesnis pasireiškimas 20-50 metų amžiuje, šeiminis polinkis, rūkymas, alkoholio vartojimas klasterio laikotarpiu, nereguliarus miegas, staigūs miego režimo pokyčiai. Kai kuriems žmonėms priepuolius gali provokuoti alkoholis, stiprūs kvapai, nitroglicerinas, intensyvus fizinis krūvis ar karštis, tačiau provokatoriai nėra vienodi visiems.
Svarbu pabrėžti, kad Klasterinis galvos skausmas nėra „įtampos“ ar psichologinio silpnumo požymis. Tai neurologinė būklė, turinti aiškius biologinius mechanizmus. Stresas gali pabloginti savijautą ar miegą, tačiau jis nėra pagrindinė ligos priežastis.
Klasterinis galvos skausmas dažniausiai nustatomas pagal labai būdingą simptomų derinį. Gydytojas išsamiai klausia, kur tiksliai skauda, kiek trunka priepuoliai, kaip dažnai jie kartojasi, ar atsiranda akies paraudimas, ašarojimas, nosies užgulimas, vokų pokyčiai, ar žmogus priepuolio metu būna neramus.
Labai naudinga vesti galvos skausmo dienyną. Jame reikėtų žymėti priepuolio laiką, trukmę, skausmo stiprumą, lokalizaciją, galimus provokatorius, vartotus vaistus ir jų poveikį. Tai padeda atskirti Klasterinis galvos skausmas nuo migrenos, trišakio nervo neuralgijos, sinusito, dantų ligų ar kitų galvos skausmo priežasčių.
Neurologinis ištyrimas paprastai būna normalus, jei nėra kitos ligos. Vis dėlto pirmą kartą pasireiškus tokiam stipriam vienpusiam skausmui arba jei simptomai netipiški, gydytojas gali paskirti vaizdinius tyrimus. Dažniausiai atliekamas galvos magnetinio rezonanso tyrimas, kartais kompiuterinė tomografija, kraujagyslių tyrimai arba kiti tyrimai, jei įtariama antrinė priežastis, pavyzdžiui, kraujagyslių pakitimai, navikas, uždegimas ar hipofizės srities liga.
Kraujo tyrimai paprastai nepatvirtina Klasterinis galvos skausmas diagnozės, tačiau gali būti skiriami siekiant atmesti infekciją, uždegimą, hormoninius ar kitus sutrikimus, ypač jei klinikinis vaizdas nėra tipiškas.
Gydymo tikslas yra greitai nutraukti priepuolį ir sumažinti naujų priepuolių dažnį klasterio laikotarpiu. Įprasti nuskausminamieji, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas, dažnai neveiksmingi, nes priepuolis labai intensyvus ir greitai pasiekia piką.
Ūminiam priepuoliui gydyti dažnai taikomas didelės koncentracijos deguonis per specialią kaukę. Jis gali būti labai veiksmingas, jei pradedamas vartoti vos prasidėjus skausmui. Kitas dažnai naudojamas gydymo būdas - triptanai, ypač poodinis sumatriptanas arba nosies purškalai, nes tabletės gali veikti per lėtai.
Profilaktiniam gydymui, kai priepuoliai kartojasi klasterio periodu, gydytojas gali skirti verapamilį ar kitus vaistus. Kartais trumpam laikui skiriami gliukokortikoidai, kad būtų greičiau suvaldytas aktyvus periodas, kol pradeda veikti ilgalaikė profilaktika. Kai kuriais atvejais svarstomi ličio preparatai, topiramatas, melatoninas ar specializuotos procedūros, pavyzdžiui, nervų blokados. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo priepuolių dažnio, gretutinių ligų, kraujospūdžio, širdies būklės ir vaistų toleravimo.
Gyvensenos priemonės taip pat svarbios. Klasterio laikotarpiu rekomenduojama visiškai vengti alkoholio, laikytis kuo pastovesnio miego režimo, atpažinti individualius provokatorius, nerūkyti arba kreiptis pagalbos metant rūkyti. Pacientui verta turėti aiškų veiksmų planą: ką daryti prasidėjus priepuoliui, kokį vaistą vartoti, kada kartoti dozę ir kada kreiptis skubios pagalbos.
Kadangi Klasterinis galvos skausmas gali stipriai paveikti emocinę būklę, svarbu kalbėti ir apie psichologinę pagalbą. Skausmas realus, labai intensyvus, ir žmogui nereikia jo „iškentėti“. Tinkamai parinktas gydymas daugeliui pacientų reikšmingai sumažina priepuolių naštą.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pasikartoja labai stiprūs vienpusiai galvos skausmai, ypač jei juos lydi akies paraudimas, ašarojimas, nosies užgulimas ar voko paburkimas. Net jei simptomai atrodo tipiški, pirmą kartą būtina pasitarti su gydytoju, nes kai kurios pavojingos būklės gali imituoti Klasterinis galvos skausmas.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei galvos skausmas prasidėjo staiga ir yra stipriausias gyvenime, jei atsirado silpnumas vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimas, sąmonės sutrikimas, traukuliai, karščiavimas, sprando rigidiškumas, regėjimo netekimas, dvejinimasis akyse ar naujas skausmas po galvos traumos. Taip pat būtina skubiai kreiptis, jei pasikeitė įprastas skausmo pobūdis, priepuoliai tapo neįprastai ilgi, atsirado nuolatinis neurologinis simptomas arba galvos skausmas pirmą kartą prasidėjo vyresniame amžiuje.
Jeigu diagnozė jau nustatyta, bet vaistai nebeveikia, priepuoliai dažnėja, pasireiškia šalutinis gydymo poveikis arba skausmas kelia neviltį, reikėtų kreiptis į neurologą nelaukiant planinės kontrolės. Klasterinis galvos skausmas yra gydoma būklė, ir gydymo planą dažnai galima pakoreguoti taip, kad priepuoliai būtų retesni, trumpesni ir lengviau valdomi.
