Kirkšnių išvarža
Kirkšnių išvarža - tai būklė, kai pilvo ertmės audiniai, dažniausiai žarnos dalis arba riebalinis audinys, prasiveržia pro susilpnėjusią pilvo sienos vietą kirkšnyje. Ji gali ilgai kelti tik nedidelį diskomfortą, tačiau užstrigusi ar užspausta išvarža gali tapti skubia chirurgine situacija. Laiku įvertinus simptomus ir pasirinkus tinkamą gydymą, dažniausiai galima išvengti pavojingų komplikacijų.
Kirkšnių išvarža susidaro kirkšnies kanalo srityje - tai anatominė vieta apatinėje pilvo dalyje, kur pilvo siena natūraliai yra silpnesnė. Pro šią vietą gali prasiveržti pilvaplėvės maišelis su žarnos kilpa, taukine ar kitu pilvo ertmės audiniu. Išoriškai tai dažniausiai matoma ar apčiuopiama kaip minkštas guzelis kirkšnyje, kuris padidėja stovint, kosint, keliant sunkų daiktą ar įsitempus.
Kirkšnių išvarža būna tiesioginė ir netiesioginė. Netiesioginė dažniau susijusi su įgimtu kirkšnies kanalo ypatumu, kai kanalas nevisiškai užsidaro po gimimo. Tiesioginė dažniau atsiranda vyresniame amžiuje, kai dėl audinių silpnėjimo, didėjančio pilvo spaudimo ar fizinio krūvio susilpnėja pilvo sienos raumenys.
Vyrams Kirkšnių išvarža pasitaiko gerokai dažniau nei moterims, nes jų kirkšnies kanalas anatomiškai platesnis. Vis dėlto ši liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje - nuo kūdikių iki senjorų. Svarbu suprasti, kad išvarža savaime paprastai neišnyksta: laikui bėgant ji gali didėti, tapti skausmingesnė arba komplikuotis.
- Guzelis ar patinimas kirkšnyje, kuris labiau matomas stovint arba įsitempus.
- Tempimo, maudimo ar spaudimo pojūtis kirkšnies srityje.
- Diskomfortas vaikštant, sportuojant, keliant sunkesnius daiktus ar kosint.
- Guzelio sumažėjimas arba išnykimas atsigulus.
- Kartais - skausmo plitimas į kapšelį vyrams arba į didžiąsias lytines lūpas moterims.
- Kirkšnies ar kapšelio patinimas, dažnai pastebimas verkiant, kosint ar stanginantis.
- Patinimas gali sumažėti vaikui nurimus arba atsigulus.
- Kūdikis gali būti neramus, jautrus liečiant kirkšnies sritį.
- Staigus, stiprus kirkšnies ar pilvo skausmas.
- Išvaržos guzelis tampa kietas, skausmingas ir jo nepavyksta švelniai grąžinti į pilvo ertmę.
- Pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, negalėjimas pasituštinti ar pasišalinti dujoms.
- Odos paraudimas ar pamėlynavimas virš išvaržos.
- Karščiavimas, silpnumas, blogėjanti bendra savijauta.
Kirkšnių išvarža atsiranda tada, kai padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje veikia susilpnėjusią pilvo sienos vietą. Kartais silpnumas būna įgimtas, o kartais išsivysto bėgant metams.
Dažniausi rizikos veiksniai:
- Vyriška lytis - vyrams Kirkšnių išvarža diagnozuojama gerokai dažniau.
- Amžius - senstant jungiamasis audinys ir raumenys silpnėja.
- Paveldimumas - jei artimi giminaičiai turėjo išvaržų, rizika didesnė.
- Nuolatinis sunkus fizinis darbas arba netaisyklingas svorių kilnojimas.
- Lėtinis kosulys, pavyzdžiui, sergant lėtine obstrukcine plaučių liga ar rūkant.
- Vidurių užkietėjimas ir dažnas stanginimasis tuštinantis.
- Antsvoris arba nutukimas, didinantis pilvo spaudimą.
- Nėštumas, nes didėjanti gimda ir hormoniniai pokyčiai veikia pilvo sieną.
- Ankstesnės pilvo ar kirkšnies operacijos.
- Priešlaikinis gimimas arba mažas gimimo svoris vaikams.
Svarbu pabrėžti, kad Kirkšnių išvarža ne visada atsiranda dėl vieno aiškaus įvykio. Dažnai tai kelių veiksnių derinys: anatominis polinkis, audinių silpnumas ir ilgą laiką pasikartojantis pilvo spaudimo padidėjimas.
Kirkšnių išvarža dažniausiai nustatoma gydytojui apžiūrėjus ir apčiuopus kirkšnies sritį. Gydytojas paprastai paprašo paciento atsistoti, pakosėti ar pasistanginti - taip padidėja pilvo spaudimas ir išvarža tampa geriau matoma arba apčiuopiama. Taip pat vertinama, ar guzelis sumažėja atsigulus, ar jį galima švelniai grąžinti į pilvo ertmę.
Jeigu diagnozė neaiški, išvarža maža, pacientas turi antsvorio arba simptomai neįprasti, gali būti skiriami papildomi tyrimai:
- Kirkšnies echoskopija - dažniausias neinvazinis tyrimas, padedantis pamatyti išvaržos maišelį ir jo turinį.
- Kompiuterinė tomografija - taikoma, kai reikia tiksliau įvertinti pilvo sieną, komplikacijas ar kitas galimas skausmo priežastis.
- Magnetinio rezonanso tomografija - naudinga sudėtingesniais atvejais, ypač kai įtariama paslėpta išvarža arba yra lėtinis kirkšnies skausmas.
- Kraujo tyrimai - paprastai nėra būtini paprastai išvaržai nustatyti, tačiau gali būti atliekami prieš operaciją arba įtarus uždegimą, žarnos užspaudimą, dehidrataciją.
Diagnozuojant taip pat svarbu atskirti Kirkšnių išvaržą nuo padidėjusių limfmazgių, šlauninės išvaržos, sėklidės ar prielipo ligų, lipomos, raumenų patempimo ir kitų kirkšnies skausmo priežasčių.
Pagrindinis Kirkšnių išvaržos gydymo būdas yra chirurginis. Vaistai gali sumažinti skausmą ar diskomfortą, tačiau jie neuždaro pilvo sienos defekto. Gydymo taktika priklauso nuo simptomų, išvaržos dydžio, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir komplikacijų rizikos.
Jei Kirkšnių išvarža maža, neskausminga ir lengvai atsistato, kai kuriems pacientams gali būti taikomas aktyvus stebėjimas. Tai reiškia reguliarius vizitus pas gydytoją ir aiškias rekomendacijas, kada kreiptis skubiai. Vis dėlto, jei išvarža didėja, sukelia skausmą ar trukdo kasdieniam gyvenimui, dažniausiai rekomenduojama operacija.
Chirurginis gydymas gali būti:
- Atvira išvaržos plastika - atliekamas pjūvis kirkšnyje, išvaržos turinys grąžinamas į pilvo ertmę, o silpna vieta sutvirtinama, dažnai naudojant sintetinį tinklelį.
- Laparoskopinė operacija - atliekama per kelis mažus pjūvius, naudojant kamerą ir specialius instrumentus. Šis būdas gali būti tinkamas abipusėms ar pasikartojančioms išvaržoms, taip pat kai siekiama greitesnio grįžimo prie įprastos veiklos.
- Skubi operacija - būtina, jei išvarža įstringa arba užspaudžiama, nes gali sutrikti žarnos kraujotaka.
Po operacijos svarbu laikytis chirurgo nurodymų: palaipsniui didinti fizinį aktyvumą, laikinai vengti sunkių krovinių, prižiūrėti žaizdą, stebėti skausmą ir temperatūrą. Gyvensenos pokyčiai taip pat padeda mažinti atkryčio riziką: svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas, vidurių užkietėjimo gydymas, taisyklinga kėlimo technika ir lėtinio kosulio kontrolė.
Į gydytoją reikėtų kreiptis pastebėjus bet kokį naują guzelį ar patinimą kirkšnyje, ypač jei jis didėja, sukelia skausmą arba atsiranda įsitempus. Net jei simptomai nestiprūs, verta suplanuoti konsultaciją, nes gydytojas gali įvertinti komplikacijų riziką ir patarti, ar pakanka stebėjimo, ar geriau planuoti operaciją.
Skubios medicinos pagalbos reikia nedelsiant, jei:
- išvarža staiga tapo labai skausminga;
- guzelis kietas, įtemptas ir negrįžta atgal atsigulus;
- atsirado pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas;
- nebeišeina dujos ar išmatos;
- pakilo temperatūra, atsirado šaltkrėtis ar ryškus silpnumas;
- oda virš išvaržos paraudo, patamsėjo ar pamėlynavo.
Tokie požymiai gali reikšti įstrigusią arba užspaustą Kirkšnių išvaržą. Tai pavojinga būklė, kai žarnos daliai gali sutrikti kraujotaka, todėl delsti nereikėtų.
