Kifozė
Kifozė - tai padidėjęs stuburo išlinkimas atgal, dėl kurio nugara gali atrodyti suapvalėjusi ar susikūprinusi. Nedidelis krūtininės stuburo dalies linkis yra normalus, tačiau per didelis išlinkimas gali sukelti skausmą, laikysenos sutrikimų, nuovargį, o sunkesniais atvejais - paveikti kvėpavimą ar nervų sistemą. Laiku įvertinta kifozė dažnai sėkmingai valdoma kineziterapija, laikysenos korekcija, įtvarais ar kitais gydymo būdais.
Kifozė yra stuburo deformacija arba laikysenos pakitimas, kai stuburas pernelyg išlinksta atgal. Dažniausiai ji pasireiškia krūtininėje stuburo dalyje, t. y. viršutinėje ir vidurinėje nugaros srityje. Normaliai krūtininė stuburo dalis turi fiziologinį linkį, tačiau kai jis tampa per didelis, žmogus atrodo susikūprinęs, pečiai pasislenka į priekį, galva gali būti palinkusi žemyn.
Svarbu atskirti įprastą laikysenos pakitimą nuo struktūrinės stuburo deformacijos. Laikyseninė kifozė dažnai susijusi su silpnais nugaros raumenimis, ilgu sėdėjimu, netaisyklinga darbo poza ir paprastai pagerėja sąmoningai tiesinantis, stiprinant raumenis bei atliekant pratimus. Struktūrinė kifozė atsiranda tada, kai pakinta slankstelių forma, tarpslankstelinių diskų būklė ar stuburo augimas; tokia kifozė savaime neišsitiesina.
Kifozė gali paveikti ne tik stuburą. Dėl netaisyklingos ašies perkraunami kaklo, pečių, juosmens ir klubų raumenys, gali atsirasti lėtinis skausmas, raumenų įtampa, galvos skausmai. Esant dideliam išlinkimui, sumažėja krūtinės ląstos judrumas, todėl kai kuriems žmonėms tampa sunkiau giliai kvėpuoti ar ištverti fizinį krūvį. Labai retais, sunkiais atvejais deformacija gali spausti nervines struktūras ir sukelti neurologinių simptomų.
- Suapvalėjusi viršutinė nugaros dalis arba matomas kuprelės įspūdis.
- Pečiai pasvirę į priekį, galva laikoma palinkusi į priekį.
- Nugaros nuovargis, ypač ilgiau sėdint, stovint ar nešant kuprinę.
- Maudžiantis ar tempiantis skausmas tarp menčių, krūtininėje arba juosmeninėje nugaros dalyje.
- Sumažėjęs lankstumas, sunkiau išsitiesti ar ilgai išlaikyti taisyklingą laikyseną.
- Tėvai ar mokytojai pastebi ryškėjantį kūprinimąsi.
- Vienas petys ar mentė gali atrodyti labiau išsikišę, ypač jei kartu yra skoliozė.
- Nugaros skausmas po sporto, ilgo sėdėjimo ar fizinio krūvio.
- Kosmetinis diskomfortas, drovėjimasis dėl laikysenos.
- Nuolatinis ar stiprėjantis nugaros skausmas, nepraeinantis pailsėjus.
- Tirpimas, dilgčiojimas, silpnumas kojose arba eisenos pokyčiai.
- Kvėpavimo pasunkėjimas, greitesnis nuovargis lipant laiptais ar sportuojant.
- Greitai progresuojanti stuburo deformacija.
- Ūgio sumažėjimas, ypač vyresniame amžiuje, galintis rodyti osteoporozinius slankstelių lūžius.
Kifozė gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių, todėl gydytojui svarbu nustatyti ne tik išlinkimo dydį, bet ir jo kilmę.
Dažniausia lengvesnių formų priežastis - laikysenos sutrikimai. Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, mokymasis pasilenkus, silpni liemens ir nugaros raumenys, mažas fizinis aktyvumas bei netinkamai pritaikyta darbo vieta skatina pečių ir galvos pasislinkimą į priekį. Tokiu atveju stuburo struktūra dažnai būna nepažeista.
Paaugliams svarbi priežastis yra Scheuermanno liga. Tai augimo metu atsirandantis slankstelių formos pakitimas, kai keli slanksteliai tampa pleišto formos ir krūtininė stuburo dalis labiau išlinksta. Ši būklė dažniau nustatoma paauglystėje, kartais turi šeiminį polinkį.
Įgimta kifozė susiformuoja dar vaisiaus vystymosi metu, kai slanksteliai susidaro ar susijungia netaisyklingai. Tokia forma gali progresuoti augant vaikui ir dažnai reikalauja specialisto stebėjimo.
Vyresniame amžiuje kifozę dažnai lemia osteoporozė. Susilpnėjus kaulams, slanksteliai gali susispausti ir lūžti net po nedidelės traumos arba be aiškios priežasties. Keli kompresiniai slankstelių lūžiai gali suformuoti ryškią nugaros deformaciją.
Kiti rizikos veiksniai - degeneraciniai stuburo pakitimai, tarpslankstelinių diskų susidėvėjimas, ankstesnės stuburo traumos, infekcijos, navikai, reumatinės ligos, neuromuskulinės ligos, pavyzdžiui, cerebrinis paralyžius ar raumenų distrofijos. Riziką didina sėslus gyvenimo būdas, nepakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, rūkymas, ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas.
Kifozės diagnostika prasideda nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia, kada pastebėtas nugaros išlinkimas, ar jis didėja, ar yra skausmas, tirpimas, silpnumas, kvėpavimo sutrikimų, traumų ar osteoporozės rizikos veiksnių. Vaikams ir paaugliams vertinama augimo eiga, šeiminė anamnezė, fizinis aktyvumas.
Apžiūros metu įvertinama laikysena iš priekio, šono ir nugaros, pečių bei menčių padėtis, stuburo lankstumas. Gydytojas gali paprašyti pasilenkti į priekį - taip geriau matomas stuburo linkis ir galimos gretutinės deformacijos. Taip pat tikrinama raumenų jėga, jutimai, refleksai, eisena.
Pagrindinis tyrimas kifozės laipsniui nustatyti yra stuburo rentgenograma stovint. Rentgeno nuotraukoje matuojamas išlinkimo kampas, dažnai vadinamas Cobbo kampu. Šis matavimas padeda atskirti normalią stuburo kreivę nuo patologinės kifozės ir sekti, ar deformacija progresuoja.
Jeigu įtariama nervų struktūrų kompresija, navikas, infekcija, įgimti pakitimai ar sudėtingesnė deformacija, gali būti atliekamas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Kompiuterinė tomografija padeda detaliau įvertinti kaulines struktūras, ypač planuojant operaciją ar po traumos. Vyresniems žmonėms, įtariant osteoporozę, atliekamas kaulų mineralinio tankio tyrimas - densitometrija. Gali būti skiriami kraujo tyrimai, pavyzdžiui, vitamino D, kalcio, uždegimo rodiklių ar kitų medžiagų apykaitos sutrikimų įvertinimui.
Kifozės gydymas priklauso nuo žmogaus amžiaus, išlinkimo dydžio, priežasties, simptomų ir progresavimo rizikos. Ne kiekvienai kifozei reikia agresyvaus gydymo; lengvos laikysenos formos dažnai gerėja taikant nuoseklias konservatyvias priemones.
Pagrindinis gydymo pagrindas - kineziterapija. Pratimais stiprinami nugaros tiesiamieji, gilieji liemens, mentis stabilizuojantys ir pilvo raumenys, gerinamas krūtinės ląstos judrumas, tempiami sutrumpėję krūtinės raumenys. Svarbu mokytis ergonomikos: tinkamai sėdėti, reguliuoti stalo ir ekrano aukštį, daryti pertraukas, vengti ilgo buvimo susikūprinus.
Skausmui mažinti gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar kiti skausmą malšinantys vaistai, tačiau jie neištaiso deformacijos. Esant raumenų įtampai padeda šiluma, masažas, fizioterapinės priemonės, tačiau jos turėtų papildyti, o ne pakeisti aktyvius pratimus.
Augantiems vaikams ir paaugliams, ypač sergant Scheuermanno liga, kai kifozė yra vidutinė ir dar gali progresuoti, gali būti rekomenduojamas specialus stuburo įtvaras. Įtvaras veiksmingiausias, kai vaikas dar auga ir jį dėvi pagal ortopedo nurodymus.
Jeigu kifozė susijusi su osteoporoze, būtina gydyti pačią osteoporozę: užtikrinti pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį, skirti kaulus stiprinančius vaistus, mažinti kritimų riziką, stiprinti raumenis. Esant ūmiems kompresiniams lūžiams, gydymas parenkamas individualiai.
Chirurginis gydymas svarstomas, kai kifozė labai ryški, greitai progresuoja, sukelia stiprų skausmą, neurologinius simptomus, kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą, arba kai konservatyvios priemonės nepadeda. Operacijos metu gali būti koreguojama stuburo ašis ir stabilizuojami slanksteliai implantais. Tai rimtas sprendimas, todėl nauda ir rizika aptariamos su stuburo chirurgu.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebite ryškėjantį kūprinimąsi, nugaros skausmą, laikysenos pokyčius vaikui ar paaugliui, arba jei nugara tapo labiau išlinkusi po traumos. Ankstyvas įvertinimas padeda atskirti paprastą laikysenos sutrikimą nuo būklės, kuri gali progresuoti.
Skubiau kreipkitės medicininės pagalbos, jei atsiranda kojų silpnumas, tirpimas, dilgčiojimas, sutrinka eisena, šlapinimasis ar tuštinimasis, skausmas yra labai stiprus arba staiga prasidėjo po kritimo. Taip pat svarbu nedelsti, jei kartu yra karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis skausmas, onkologinės ligos istorija ar įtariamas slankstelio lūžis.
Vaikams ir paaugliams rekomenduojama pasitikrinti, jei deformacija matoma net vaikui išsitiesus, jei vienas petys ar mentė atrodo aukščiau, arba jei šeimoje buvo stuburo deformacijų. Vyresniems žmonėms naujai atsiradęs ūgio sumažėjimas ar kupros didėjimas gali būti osteoporozės požymis, todėl reikėtų įvertinti kaulų būklę.
