Kiaušidžių hiperstimuliacija
Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (OHSS) - tai potencialiai rimta komplikacija, kuri gali išsivystyti po vaisingumo gydymo, kai kiaušidės pernelyg smarkiai sureaguoja į hormoninius vaistus. Nors dažniausiai pasireiškia lengva forma, kartais gali kelti pavojų sveikatai. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime šios būklės simptomus, priežastis, diagnostiką ir gydymo galimybes.
Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (OHSS) yra organizmo atsakas į dirbtinį kiaušidžių stimuliaciją, dažniausiai taikomą apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) metu. Dėl per didelio hormonų (ypač hCG) poveikio kiaušidės padidėja, o kraujagyslės tampa pralaidesnės - į pilvo ertmę ima kauptis skystis. Šis procesas gali sukelti pilvo pūtimą, skausmą, o sunkiais atvejais - kvėpavimo sutrikimus, inkstų funkcijos pablogėjimą ir tromboembolijos riziką. Liga skirstoma į lengvą, vidutinę ir sunkią formas.
- Pilvo pūtimas ir diskomfortas
- Lengvas pykinimas
- Nedidelis svorio padidėjimas (iki 2 kg)
- Pilnumo jausmas
- Stiprus pilvo ar dubens skausmas
- Staigus svorio padidėjimas (daugiau nei 3-5 kg per kelias dienas)
- Sunkus kvėpavimas ar dusulys
- Sumažėjęs šlapimo kiekis
- Pykinimas, vėmimas, viduriavimas
- Kojų patinimas ir skausmas (gali rodyti kraujo krešulį)
Pagrindinė kiaušidžių hiperstimuliacijos priežastis - vaisingumo gydymui naudojami hormoniniai vaistai, ypač gonadotropinai (FSH, LH) ir žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG), kuris skiriamas kiaušinėlių brendimui paskatinti. Riziką didina jaunas amžius (iki 35 metų), policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS), aukštas estradiolio kiekis kraujyje, daugybė besivystančių folikulų, ankstyvas nėštumas (nes nėštumo metu organizmas pats gamina hCG). Genetinis polinkis taip pat gali turėti įtakos.
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais, kraujo tyrimais (estradiolio, hematokrito, inkstų rodiklių) ir ultragarsiniu tyrimu. Ultragarsu įvertinamas kiaušidžių dydis, folikulų skaičius ir skysčio kiekis pilvo bei dubens ertmėse. Sunkiais atvejais gali būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, siekiant patikrinti, ar skysčio nėra pleuros ertmėje. Kuo anksčiau nustatoma, tuo veiksmingesnis gydymas.
Lengvos formos gydomos ambulatoriškai: rekomenduojama gerti daug skysčių (geriausia elektrolitų tirpalus), vengti fizinio krūvio, stebėti svorio pokyčius. Vidutinio sunkumo ir sunkių atvejų gydymas dažniausiai vyksta ligoninėje. Taikomas skysčių ir elektrolitų balanso koregavimas, kraujo krešulių profilaktika (antikoaguliantai), skausmą malšinantys vaistai. Kartais atliekama abdominocentezė (skysčio pašalinimas iš pilvo). Jei sindromas išsivysto po embriono perkėlimo, nėštumo nutraukimas nerekomenduojamas, tačiau stebima itin atidžiai.
Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei po vaisingumo gydymo ar ovuliacijos stimuliacijos atsiranda šie simptomai: stiprus pilvo skausmas, dusulys, sumažėjęs šlapimo kiekis, staigus svorio padidėjimas (daugiau nei 2-3 kg per 24 valandas), kojų tinimas ar skausmas, stiprus pykinimas ar vėmimas, neleidžiantis gerti skysčių. Ypač pavojingi požymiai - alpimas, krūtinės skausmas ar kraujo atkosėjimas.
