Katatoninė šizofrenija
Katatoninė šizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas, pasireiškiantis motorikos, elgesio ir sąmonės pokyčiais. Tai specifinė šizofrenijos forma, kuriai būdingi katatonijos epizodai - kai žmogus gali sustingti nejudėdamas arba, atvirkščiai, rodyti neramų, beprasmį aktyvumą. Laiku atpažinus simptomus, galima žymiai pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
Katatoninė šizofrenija - tai psichikos liga, kuriai būdingi ryškūs judėjimo ir elgesio sutrikimai, dažnai lydimi haliucinacijų ar kliedesių. Ji paveikia smegenų sritis, atsakingas už motorinę kontrolę ir emocijų reguliavimą. Katatonijos epizodai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių.
- Stuporas - visiškas nejudrumas, nebylus reagavimas į aplinką.
- Katalepsija - kūno dalių fiksavimas keistose padėtyse, kurias galima keisti kaip vaško figūrą.
- Neramus judėjimas - beprasmis, pasikartojantis judesys (pvz., siūbavimas, ėjimas ratu).
- Negatyvizmas - atsisakymas vykdyti komandas ar priešinimasis bandant pajudinti.
- Echolalija - automatiškas kitų žodžių kartojimas.
- Echopraksija - kitų veiksmų atkartojimas.
Tikslios priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad katatoninė šizofrenija kyla dėl genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių sąveikos. Riziką didina šizofrenijos atvejai šeimoje, smegenų cheminės pusiausvyros sutrikimai (ypač dopamino ir glutamato sistemose), psichologinės traumos, infekcijos nėštumo metu ar narkotikų vartojimas.
Diagnozę nustato psichiatras, remdamasis klinikiniu pokalbiu, simptomų stebėjimu ir kitų ligų (pvz., epilepsijos, smegenų navikų) atmetimu. Gali būti atliekami kraujo tyrimai, smegenų MRT ar EEG, kad būtų pašalintos organinės priežastys. Nėra specifinio biomarkeriaus - remiamasi TLK-10/DSM-5 kriterijais.
Gydymas apima antipsichozinius vaistus (ypač benzodiazepinus ūminiams katatonijos priepuoliams mažinti), elektrokonvulsinę terapiją - vieną veiksmingiausių metodų sunkios katatonijos atveju, ir psichosocialinę pagalbą (ergoterapiją, psichoterapiją). Svarbi ligonio ir artimųjų edukacija, kad būtų atpažįstami pirmieji požymiai.
Nedelsiant kreipkitės, jei pastebite, kad žmogus sustingsta nejudėdamas ilgiau nei kelias minutes, nekalba, nevalgo, arba atvirkščiai - be aiškios priežasties tiek suaugęs ar vaikas pradeda beprasmiškai judėti, kartoti kitų veiksmus ar žodžius. Ypatingai skubiai reikia reaguoti, jei asmuo kelia pavojų sau (atsisako maisto, vandens) ar kitiems.
