Įvairiaspalvė dedervinė
Įvairiaspalvė dedervinė yra dažna paviršinė odos grybelinė būklė, kai ant odos atsiranda šviesesnių, tamsesnių ar rausvai rusvų dėmių, dažniausiai liemens, pečių, kaklo ar nugaros srityje. Ji nėra pavojinga gyvybei ir paprastai neužkrečiama įprasto kasdienio kontakto metu, tačiau gali kartotis ir kelti estetinį bei emocinį diskomfortą. Tinkamai parinktas gydymas dažniausiai veiksmingai sustabdo grybelio dauginimąsi, nors odos spalvos atsistatymas gali užtrukti ilgiau.
Įvairiaspalvė dedervinė yra paviršinė odos liga, susijusi su mieliagrybiais, kurie natūraliai gyvena daugelio žmonių odoje. Dažniausiai kalbama apie Malassezia genties mikroorganizmus. Jie yra įprastos odos mikrobiotos dalis, todėl pats jų buvimas nėra liga. Problema prasideda tada, kai tam tikromis sąlygomis šie mikroorganizmai pradeda daugintis aktyviau ir pakeičia viršutinio odos sluoksnio veiklą.
Ši būklė pažeidžia tik paviršinį odos sluoksnį - epidermį, ypač raginį sluoksnį. Į gilesnius audinius, kraują ar vidaus organus ji nepereina. Dėl grybelio gaminamų medžiagų gali sutrikti melanino - odos pigmento - pasiskirstymas. Todėl vienose vietose atsiranda šviesesnių dėmių, kitose - rusvų, gelsvų ar rausvų plotų. Dėmės dažnai tampa labiau matomos po saulės poveikio, nes sveika oda įdega, o pažeistos vietos įdega prasčiau arba lieka šviesesnės.
Įvairiaspalvė dedervinė dažniausiai pasireiškia paaugliams ir jauniems suaugusiesiems, nes šiuo gyvenimo laikotarpiu aktyviau veikia riebalinės liaukos. Vis dėlto ja gali sirgti ir vyresni žmonės. Būklė dažnesnė šiltame, drėgname klimate, intensyviai prakaituojantiems žmonėms, sportuojantiems, taip pat tiems, kurių oda riebi.
Svarbu suprasti, kad Įvairiaspalvė dedervinė nėra prastos higienos požymis. Net ir kruopščiai prausiantis ši būklė gali atsirasti, nes ją lemia odos mikroaplinka, prakaitavimas, riebalų išsiskyrimas, genetinis polinkis ir imuninės sistemos ypatumai. Gydymo tikslas - sumažinti grybelio kiekį odoje, nuraminti simptomus ir padėti išvengti atkryčių.
- Ant odos atsiranda aiškiau ar ne taip aiškiai matomų dėmių, kurios gali būti šviesesnės už aplinkinę odą, rusvos, gelsvos, rausvos ar pilkšvos.
- Dėmės dažniausiai matomos ant krūtinės, nugaros, pečių, kaklo, viršutinių rankų dalių, rečiau - veide ar odos raukšlėse.
- Pažeistos vietos gali nežymiai pleiskanoti, ypač švelniai pakrapščius odą.
- Dėmės gali susilieti į didesnius netaisyklingos formos plotus.
- Po saulės poveikio spalvų skirtumas dažnai tampa ryškesnis.
- Dažniausiai Įvairiaspalvė dedervinė neskauda.
- Kai kuriems žmonėms pasireiškia lengvas niežėjimas, ypač suprakaitavus ar esant karštam orui.
- Gali būti juntamas odos sausumas ar šiurkštumas pažeistose vietose.
- Uždegimas paprastai būna nedidelis, todėl oda retai būna stipriai paraudusi ar patinusi.
- Dėmės gali plisti lėtai, per kelias savaites ar mėnesius.
- Net sėkmingai sunaikinus grybelio perteklių, odos spalvos netolygumas gali išlikti kelias savaites ar kelis mėnesius.
- Būklė linkusi kartotis, ypač vasarą, dažnai prakaituojant arba esant drėgnoms sąlygoms.
- Jei dėmės ilgai nekinta, sparčiai plinta arba atrodo neįprastai, reikalinga gydytojo apžiūra, nes panašiai gali atrodyti ir kitos odos ligos.
Įvairiaspalvė dedervinė išsivysto tada, kai natūraliai odoje gyvenantys mieliagrybiai ima daugintis aktyviau nei įprasta. Šie mikroorganizmai mėgsta riebesnes odos vietas, todėl dažniausiai pažeidžia liemenį, nugarą ir pečius - sritis, kuriose gausu riebalinių liaukų.
Dažniausi rizikos veiksniai yra:
- Šiluma ir drėgmė. Karštas oras, drėgnas klimatas, gausus prakaitavimas sudaro palankias sąlygas grybelio dauginimuisi.
- Riebi oda. Padidėjęs riebalinių liaukų aktyvumas suteikia mikroorganizmams daugiau maistinių medžiagų.
- Paauglystė ir jaunas suaugusiojo amžius. Hormoniniai pokyčiai didina odos riebalų gamybą.
- Intensyvus sportas ar fizinis darbas. Dažnas prakaitavimas, aptempti sintetiniai drabužiai ir ilgas buvimas su drėgnais rūbais gali paskatinti ligos paūmėjimą.
- Imuninės sistemos nusilpimas. Didesnė rizika gali būti sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis, vartojant imunitetą slopinančius vaistus ar po sunkių infekcijų.
- Genetinis polinkis. Kai kuriems žmonėms Įvairiaspalvė dedervinė kartojasi šeimose, nors tai nėra paveldima liga paprasta prasme.
- Hormoniniai pokyčiai. Kartais būklė išryškėja nėštumo metu, vartojant tam tikrus hormoninius vaistus ar esant endokrininės sistemos pokyčiams.
- Netinkama odos mikroaplinka. Labai riebūs kremai, aliejai, odą dengiančios priemonės ar nuolatinis odos nekvėpavimas gali pabloginti situaciją.
Įvairiaspalvė dedervinė paprastai nėra laikoma užkrečiama liga kasdienėje aplinkoje. Kadangi susiję mikroorganizmai natūraliai randami daugelio žmonių odoje, svarbiausia ne kontaktas su kitu žmogumi, o individualios sąlygos, leidžiančios jiems pernelyg daugintis.
Įvairiaspalvė dedervinė dažnai atpažįstama apžiūros metu. Gydytojas dermatologas arba šeimos gydytojas įvertina dėmių spalvą, formą, vietą, pleiskanojimą, simptomų trukmę ir pasikartojimą. Dažnai užduodami klausimai apie prakaitavimą, sportą, odos priežiūros priemones, anksčiau buvusius epizodus, vartojamus vaistus ir bendrą sveikatos būklę.
Diagnozei patikslinti gali būti atliekami keli paprasti tyrimai:
- Odos apžiūra ir pleiskanojimo įvertinimas. Švelniai pakrapščius pažeistą vietą gali pasirodyti smulkios, miltelius primenančios pleiskanėlės.
- Vudo lempos tyrimas. Specialioje ultravioletinėje šviesoje kai kurios pažeistos vietos gali švytėti gelsvai ar žalsvai. Tyrimas neskausmingas, tačiau ne visada būna teigiamas.
- Mikroskopinis odos nuograndų tyrimas. Nuo odos paviršiaus paimamos smulkios pleiskanėlės ir tiriamos mikroskopu, dažnai naudojant kalio hidroksido tirpalą. Gydytojas gali matyti būdingą mieliagrybių ir trumpų gijų vaizdą.
- Dermatoskopija. Tai odos apžiūra specialiu prietaisu, padedančiu įvertinti pigmento pasiskirstymą, pleiskanojimą ir atskirti šią būklę nuo kitų pigmentacijos sutrikimų.
- Kiti tyrimai. Paprastai kraujo tyrimų nereikia, tačiau jei liga labai išplitusi, nuolat kartojasi ar yra požymių, kad imuninė sistema nusilpusi, gydytojas gali rekomenduoti bendruosius kraujo tyrimus, gliukozės kiekio kraujyje tyrimą ar kitus tyrimus pagal situaciją.
Svarbu atskirti Įvairiaspalvę dedervinę nuo kitų būklių, kurios gali atrodyti panašiai: baltmės, seborėjinio dermatito, rožinės dedervinės, žvynelinės, atopinio dermatito, grybelinių kūno infekcijų, použdegiminės pigmentacijos ar kai kurių retesnių odos ligų. Dėl to, jei dėmės atsirado pirmą kartą arba gydymas nepadeda, geriau nesivadovauti vien nuotraukomis internete, o pasitarti su gydytoju.
Įvairiaspalvė dedervinė gydoma priešgrybelinėmis priemonėmis. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo to, kiek išplitę bėrimai, ar jie kartojasi, ar yra niežėjimas, kokia paciento oda ir ar yra kitų sveikatos problemų.
Dažniausiai pradedama nuo vietinio gydymo:
- Priešgrybeliniai kremai, geliai ar losjonai. Gali būti skiriamos azolų grupės priemonės, pavyzdžiui, klotrimazolas, mikonazolas, ketokonazolas ar kitos gydytojo parinktos veikliosios medžiagos.
- Gydomieji šampūnai ar prausikliai kūnui. Priemonės su ketokonazolu, seleno sulfidu, cinko piritionu ar kitomis medžiagomis tepamos ar naudojamos kaip prausiklis pažeistoms vietoms. Jas dažnai reikia palaikyti ant odos kelias minutes ir tik tada nuplauti.
- Gydymo trukmė. Vietinis gydymas paprastai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo preparato ir gydytojo nurodymų. Labai svarbu priemones naudoti taip, kaip paskirta, net jei dėmės atrodo mažiau aktyvios.
Jei Įvairiaspalvė dedervinė labai išplitusi, nuolat kartojasi arba vietinis gydymas neveiksmingas, gydytojas gali skirti geriamųjų priešgrybelinių vaistų, pavyzdžiui, flukonazolo ar itrakonazolo. Tokie vaistai netinka visiems: prieš juos skiriant svarbu įvertinti kepenų būklę, kitus vartojamus vaistus, nėštumą, žindymą ir gretutines ligas. Savarankiškai vartoti geriamųjų priešgrybelinių vaistų nereikėtų.
Reikia žinoti, kad gydymas sunaikina perteklinį grybelio kiekį, tačiau odos spalva ne visada atsistato iš karto. Šviesesnės ar tamsesnės dėmės gali išlikti kelias savaites, kartais ir kelis mėnesius. Tai nereiškia, kad gydymas būtinai nepavyko. Jei pleiskanojimas ir niežėjimas išnyko, o dėmės nebeplinta, dažnai reikia tiesiog laiko, kol pigmentas susilygins.
Atkryčių profilaktikai gali padėti:
- po sporto ar gausaus prakaitavimo kuo greičiau nusiprausti ir persirengti sausais drabužiais;
- rinktis laisvesnius, orui pralaidžius drabužius, ypač karštu oru;
- vengti labai riebių odos priemonių tose vietose, kur liga kartojasi;
- reguliariai keisti prakaituotus sportinius drabužius ir rankšluosčius;
- vasaros sezonu, jei liga linkusi kartotis, gydytojas gali pasiūlyti profilaktiškai naudoti gydomąjį prausiklį ar šampūną tam tikru režimu.
Namuose svarbu nešveisti odos agresyviai. Stiprus trynimas, rūgštinės ar dirginančios priemonės gali suerzinti odą ir nepagerina ligos eigos. Taip pat verta naudoti apsaugą nuo saulės, nes ji padeda sumažinti spalvos kontrastą tarp sveikos ir pažeistos odos.
Į gydytoją verta kreiptis, jei ant odos atsirado naujų šviesių, rudų ar rausvų dėmių ir nesate tikri, kas tai yra. Nors Įvairiaspalvė dedervinė dažnai būna nepavojinga, panašiai gali atrodyti ir kitos odos ligos, kurioms reikalingas kitoks gydymas.
Kreipkitės į gydytoją artimiausiu metu, jei:
- dėmės greitai plinta arba apima didelius odos plotus;
- bėrimas atsirado pirmą kartą ir diagnozė neaiški;
- yra stiprus niežėjimas, skausmas, šlapiavimas, pūliavimas ar ryškus paraudimas;
- gydymas be recepto nepadeda per 2-4 savaites;
- liga dažnai kartojasi, ypač kelis kartus per metus;
- esate nėščia, žindote, sergate kepenų liga arba vartojate daug vaistų;
- turite nusilpusią imuninę sistemą, sergate cukriniu diabetu, onkologine liga ar vartojate imunitetą slopinančius vaistus;
- bėrimai atsirado vaikui, ypač mažam, arba pažeistas veidas ir diagnozė kelia abejonių.
Skubios pagalbos paprastai neprireikia, tačiau nedelskite, jei kartu atsiranda karščiavimas, stiprus bendras silpnumas, greitai plintantis skausmingas odos paraudimas, pūlingi židiniai ar odos patinimas. Tokie požymiai nėra būdingi Įvairiaspalvei dedervinei ir gali rodyti kitą infekciją ar uždegiminę būklę.
Jei Įvairiaspalvė dedervinė kartojasi, verta su gydytoju aptarti ne tik gydymą paūmėjimo metu, bet ir profilaktikos planą. Tai padeda sumažinti atkryčių dažnį ir geriau kontroliuoti odos būklę.
