Įtampos tipo galvos skausmas
Įtampos tipo galvos skausmas yra dažniausia galvos skausmo forma, kurią daugelis žmonių apibūdina kaip spaudimą, veržimą ar „lanką“ aplink galvą. Nors šis skausmas dažniausiai nėra pavojingos ligos požymis, jis gali labai varginti, trikdyti darbą, miegą, nuotaiką ir kasdienę savijautą. Tinkamai atpažintas Įtampos tipo galvos skausmas dažnai sėkmingai valdomas derinant gyvenimo būdo pokyčius, fizinę terapiją ir, kai reikia, vaistus.
Įtampos tipo galvos skausmas yra pirminis galvos skausmas, tai reiškia, kad jis pats yra savarankiškas sutrikimas, o ne kitos ligos simptomas. Jis paprastai pasireiškia abipusiu, spaudžiančiu ar veržiančiu skausmu kaktos, smilkinių, pakaušio, kaklo ar visos galvos srityje. Žmonės dažnai sako, kad jaučiasi taip, tarsi galvą spaustų šalmas, juosta ar lankas.
Šio skausmo mechanizmas nėra susijęs vien tik su „įtemptais raumenimis“, nors kaklo, pečių juostos ir galvos odos raumenų įtampa gali būti svarbi. Manoma, kad Įtampos tipo galvos skausmas atsiranda dėl kelių veiksnių sąveikos: padidėjusio skausmo receptorių jautrumo, ilgalaikės raumenų įtampos, streso, miego stokos, laikysenos problemų ir centrinės nervų sistemos jautrumo skausmui pokyčių.
Esant epizodinei formai, skausmas pasikartoja retkarčiais arba kelias dienas per mėnesį. Dažnai jis susijęs su įtempta darbo diena, ilgu sėdėjimu prie kompiuterio, emociniu nuovargiu ar prastu miegu. Lėtinė forma diagnozuojama tada, kai galvos skausmas kartojasi labai dažnai, paprastai 15 ar daugiau dienų per mėnesį ilgiau nei 3 mėnesius. Lėtinis Įtampos tipo galvos skausmas gali tapti nuolatiniu foniniu skausmu, prie kurio žmogus tarsi pripranta, tačiau jis pamažu sekina ir blogina gyvenimo kokybę.
Svarbu žinoti, kad Įtampos tipo galvos skausmas paprastai nėra susijęs su smegenų augliu, insultu ar padidėjusiu kraujospūdžiu. Vis dėlto naujas, neįprastas, staigus ar sparčiai stiprėjantis galvos skausmas visada turi būti įvertintas gydytojo, nes kartais panašūs pojūčiai gali slėpti kitas būkles.
- Spaudžiantis, veržiantis arba maudžiantis galvos skausmas, dažniausiai ne pulsuojantis.
- Skausmas abiejose galvos pusėse, kaktos, smilkinių, pakaušio ar kaklo srityje.
- Lengvas arba vidutinio stiprumo skausmas, kuris dažniausiai netrukdo vaikščioti ar atlikti įprastos fizinės veiklos.
- Jausmas, tarsi galvą spaustų lankas, šalmas ar aptempta juosta.
- Kaklo, pečių, sprando ar galvos odos jautrumas, įsitempimas, maudimas.
- Skausmas gali trukti nuo 30 minučių iki kelių valandų, o kartais - visą dieną.
- Paprastai nebūna stipraus pykinimo ar vėmimo.
- Skausmas dažniausiai nepablogėja nuo įprasto judėjimo, pavyzdžiui, vaikščiojimo laiptais.
- Gali būti jautrumas šviesai arba garsui, tačiau paprastai ne abu kartu ir ne toks ryškus kaip migrenos metu.
- Skausmas dažniausiai nėra pulsuojantis ir nėra vienoje galvos pusėje, nors išimčių gali pasitaikyti.
- Galvos skausmas kartojasi daugumą mėnesio dienų arba tampa beveik nuolatinis.
- Rytais žmogus gali pabusti jau jausdamas spaudimą galvoje ar sprande.
- Dažnai kartu pasireiškia nuovargis, dirglumas, sunkesnė koncentracija, prastesnis miegas.
- Skausmui malšinti vis dažniau vartojami vaistai, tačiau jų poveikis trumpėja arba silpnėja.
- Dėl nuolatinio skausmo mažėja darbingumas, fizinis aktyvumas ir socialinis aktyvumas.
Vienos vienintelės priežasties dažniausiai nėra. Įtampos tipo galvos skausmas paprastai išsivysto tada, kai susideda keli veiksniai: fizinis kūno nuovargis, emocinė įtampa, nepakankamas poilsis, raumenų pertempimas ir padidėjęs nervų sistemos jautrumas.
Dažni rizikos veiksniai yra:
• Ilgalaikis stresas. Įtemptas darbas, rūpesčiai, nuolatinis skubėjimas ar emocinė įtampa gali padidinti skausmo sistemos jautrumą. Kartais skausmas sustiprėja ne streso metu, o jam atslūgus, pavyzdžiui, savaitgalį.
• Ilgas sėdėjimas ir netinkama laikysena. Darbas prie kompiuterio, palinkusi galva, į priekį atkišti pečiai ir įtemptas kaklas didina sprando bei pečių juostos apkrovą. Dėl to gali atsirasti raumenų maudimas, o vėliau - galvos spaudimo jausmas.
• Miego trūkumas arba nekokybiškas miegas. Per mažai miego, nereguliarus miego ritmas, naktinis darbas ar dažni prabudimai gali provokuoti skausmą. Miego sutrikimai ypač svarbūs, kai Įtampos tipo galvos skausmas tampa lėtinis.
• Žandikaulio įtampa ir dantų griežimas. Bruksizmas, stiprus dantų sukandimas, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai gali sukelti smilkinių, kramtomųjų raumenų ir galvos skausmą.
• Akių įtampa. Ilgas darbas ekranuose, netinkami akiniai, prastas apšvietimas ar nereguliariai tikrinamas regėjimas gali prisidėti prie kaktos ir smilkinių spaudimo.
• Dehidratacija, nereguliarus valgymas, per didelis kofeino kiekis arba staigus jo sumažinimas. Kai organizmas gauna per mažai skysčių ar energijos, galvos skausmas gali atsirasti greičiau.
• Nerimas ir depresija. Šios būklės ne „sukuria“ skausmą iš niekur, tačiau jos gali sustiprinti skausmo suvokimą, prailginti skausmo epizodus ir apsunkinti sveikimą.
• Per dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas. Jei nuskausminamieji vartojami labai dažnai, gali atsirasti vaistų sukeliamas galvos skausmas. Tai ypač aktualu, kai vaistai vartojami daugiau kaip 10-15 dienų per mėnesį, priklausomai nuo preparato.
Genetinis polinkis taip pat gali turėti reikšmės, tačiau Įtampos tipo galvos skausmas nėra laikomas tiesiogiai paveldima liga. Dažniau paveldimas bendras nervų sistemos jautrumas, reakcija į stresą, miego ypatumai ar polinkis į raumenų įtampą.
Įtampos tipo galvos skausmas dažniausiai diagnozuojamas pagal pokalbį su pacientu ir neurologinį ištyrimą. Gydytojui labai svarbu suprasti, kaip skausmas prasideda, kiek trunka, kurioje vietoje jaučiamas, kaip dažnai kartojasi, kas jį palengvina ar sustiprina, kokie vaistai vartojami ir ar yra kitų simptomų.
Gydytojas gali klausti:
• ar skausmas spaudžiantis, pulsuojantis, duriantis ar deginantis;
• ar skauda vieną, ar abi galvos puses;
• kiek dienų per mėnesį pasireiškia skausmas;
• ar yra pykinimas, vėmimas, regos sutrikimai, silpnumas, tirpimas;
• ar skausmas pažadina iš miego;
• ar neseniai buvo trauma, infekcija, karščiavimas;
• kiek dažnai vartojami nuskausminamieji;
• kaip žmogus miega, dirba, juda, kiek patiria streso.
Neurologinio ištyrimo metu vertinama sąmonė, kalba, akių judesiai, veido simetrija, jėga, jutimai, koordinacija, refleksai. Taip pat gali būti apžiūrima kaklo judesių amplitudė, pečių juostos įtampa, galvos odos ir smilkinių jautrumas, laikysena.
Jeigu simptomai būdingi, neurologinis ištyrimas normalus ir nėra pavojingų požymių, papildomi tyrimai dažnai nereikalingi. Tai svarbu, nes Įtampos tipo galvos skausmas nėra diagnozuojamas vien pagal magnetinio rezonanso tomografiją ar kompiuterinę tomografiją - šie tyrimai gali būti visiškai normalūs, net jei skausmas vargina dažnai.
Papildomi tyrimai skiriami tada, kai galvos skausmas yra naujas, neįprastas, staigus, progresuojantis arba kartu yra įtartinų simptomų. Gali būti atliekami:
• kraujo tyrimai - kai įtariama infekcija, uždegimas, mažakraujystė, skydliaukės sutrikimai ar kitos bendros organizmo būklės;
• magnetinio rezonanso tomografija - kai reikia detaliau įvertinti smegenis, kraujagysles ar kitus galimus pakitimus;
• kompiuterinė tomografija - dažniau skubiais atvejais, pavyzdžiui, po traumos ar staiga atsiradus labai stipriam skausmui;
• akių patikra - kai skausmas siejamas su regėjimo įtampa, akių skausmu, regos pokyčiais;
• odontologo ar žandikaulio sąnario specialisto įvertinimas - jei įtariamas dantų griežimas, sąkandžio ar smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimas.
Labai naudinga vesti galvos skausmo dienyną. Jame verta žymėti skausmo datą, trukmę, stiprumą, galimus provokuojančius veiksnius, miegą, menstruacijų ciklą, vartotus vaistus ir jų poveikį. Toks dienynas padeda atskirti Įtampos tipo galvos skausmas nuo migrenos, vaistų sukeliamo galvos skausmo ar kitų būklių.
Gydymas priklauso nuo to, kaip dažnai ir kaip stipriai pasireiškia Įtampos tipo galvos skausmas. Retiems epizodams dažnai pakanka poilsio, skysčių, lengvo tempimo, darbo pertraukų ir tinkamai parinktų vaistų. Jei skausmas kartojasi dažnai arba tampa lėtinis, svarbiausia ne tik malšinti epizodus, bet ir mažinti jų dažnį.
Trumpalaikiam skausmo malšinimui gali būti vartojami:
• paracetamolis;
• nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas;
• kai kuriais atvejais - gydytojo rekomenduoti kombinuoti preparatai.
Vaistus svarbu vartoti atsakingai. Dažnas nuskausminamųjų vartojimas gali sukelti priešingą efektą - galvos skausmas tampa dažnesnis ir sunkiau gydomas. Jei vaistų reikia kelias dienas per savaitę ar daugiau, būtina pasitarti su gydytoju.
Nemedikamentinės priemonės dažnai yra gydymo pagrindas:
• Reguliarus miego ritmas. Stenkitės eiti miegoti ir keltis panašiu laiku, net savaitgaliais. Miegas nėra prabanga - tai viena svarbiausių skausmo kontrolės priemonių.
• Darbo vietos ergonomika. Ekranas turėtų būti akių lygyje, pečiai atpalaiduoti, pėdos remtis į grindis, o kaklas neturėtų būti nuolat palenktas į priekį. Kas 30-60 minučių verta padaryti trumpą pertrauką.
• Kaklo ir pečių juostos pratimai. Švelnus tempimas, laikysenos korekcija, stiprinamieji pratimai ir kineziterapija gali sumažinti raumenų įtampą. Pratimai turėtų būti reguliarūs, bet ne skausmingi.
• Fizinis aktyvumas. Vaikščiojimas, plaukimas, dviračio mynimas, joga ar kitas vidutinio intensyvumo aktyvumas padeda nervų sistemai geriau reguliuoti skausmą ir mažina stresą.
• Streso valdymas. Kvėpavimo pratimai, sąmoningumo praktikos, relaksacija, psichoterapija ar kognityvinė elgesio terapija gali būti labai naudingi, ypač kai skausmas susijęs su nerimu, nuolatine įtampa ar perdegimu.
• Masažas ir manualinės priemonės. Kai kuriems žmonėms padeda kaklo, pečių ir galvos srities masažas, šiluma, fizioterapija. Svarbu rinktis kvalifikuotus specialistus, ypač jei yra kaklo problemų.
• Žandikaulio įtampos mažinimas. Jei žmogus griežia dantimis ar stipriai sukanda žandikaulį, gali padėti odontologo pagaminta kapa, žandikaulio atpalaidavimo pratimai ir streso mažinimas.
Kai Įtampos tipo galvos skausmas tampa lėtinis arba labai dažnas, gydytojas gali svarstyti profilaktinį gydymą. Tam kartais skiriami vaistai, veikiantys skausmo reguliavimo sistemas, pavyzdžiui, amitriptilinas ar kiti gydytojo parinkti preparatai. Jie vartojami ne todėl, kad „skausmas yra psichologinis“, o todėl, kad šie vaistai gali mažinti centrinės nervų sistemos jautrumą skausmui. Poveikis paprastai vertinamas po kelių savaičių, todėl svarbu kantrybė ir reguliarus ryšys su gydytoju.
Geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami tada, kai gydymas yra nuoseklus: mažinamas vaistų pervartojimas, gerinamas miegas, koreguojama laikysena, didinamas fizinis aktyvumas ir sprendžiami streso šaltiniai. Tai nėra greitas vienos tabletės sprendimas, bet daugeliui žmonių toks planas leidžia reikšmingai sumažinti skausmo dienų skaičių.
Į gydytoją verta kreiptis, jei Įtampos tipo galvos skausmas kartojasi dažnai, stiprėja, trukdo darbui ar miegui, arba jei nuskausminamuosius tenka vartoti vis dažniau. Konsultacija ypač svarbi, jei skausmas pasireiškia daugiau kaip kelias dienas per mėnesį, tampa beveik kasdienis arba keičiasi jo pobūdis.
Skubiai kreipkitės medicinos pagalbos, jei atsiranda bent vienas iš šių požymių:
• staigus, labai stiprus galvos skausmas, pasiekęs maksimumą per kelias sekundes ar minutes;
• galvos skausmas po galvos traumos;
• karščiavimas, kaklo sustingimas, bėrimas, sumišimas ar mieguistumas;
• rankos ar kojos silpnumas, veido perkreipimas, kalbos sutrikimas, dvejinimasis akyse;
• traukuliai, sąmonės netekimas;
• naujas galvos skausmas nėštumo metu ar po gimdymo;
• naujas galvos skausmas vyresniam nei 50 metų žmogui;
• skausmas, kuris nuolat stiprėja arba pažadina iš miego;
• galvos skausmas sergant vėžiu, esant nusilpusiam imunitetui ar vartojant kraują skystinančius vaistus;
• galvos skausmas, atsirandantis fizinio krūvio, kosėjimo, lytinių santykių metu arba iškart po jų;
• smilkinių skausmas, žandikaulio nuovargis kramtant, regėjimo pablogėjimas vyresniame amžiuje.
Jei abejojate, geriau pasikonsultuoti. Daugeliu atvejų gydytojas patvirtins, kad būklė nėra pavojinga, ir padės sudaryti aiškų planą, kaip sumažinti skausmą ir išvengti jo pasikartojimo.
