Inversinė psoriazė
Inversinė psoriazė yra lėtinė uždegiminė odos liga, pasireiškianti odos raukšlėse - vietose, kur oda trinasi į odą ir dažniau kaupiasi drėgmė. Ji gali būti nemaloni, skausminga ir emociškai varginanti, tačiau tinkamai diagnozavus ir parinkus gydymą simptomus dažniausiai galima gerai kontroliuoti.
Inversinė psoriazė yra viena iš psoriazės formų, kuri skiriasi nuo įprastos plokštelinės psoriazės savo išvaizda ir vieta. Dažniausiai ji atsiranda pažastyse, kirkšnyse, po krūtimis, aplink lytinius organus, sėdmenų raukšlėje, pilvo raukšlėse ar kitose kūno vietose, kur oda ilgiau būna šilta, drėgna ir veikiama trinties.
Sergant Inversinė psoriazė, imuninė sistema klaidingai suaktyvėja ir sukelia uždegimą odoje. Dėl to odos ląstelės atsinaujina per greitai, kraujagyslės išsiplečia, o pažeistos vietos parausta, tampa jautrios, blizgios ir kartais skausmingos. Skirtingai nei klasikinė psoriazė ant alkūnių ar kelių, odos raukšlėse dažnai nėra storų sidabriškų žvynų, nes drėgmė juos suminkština ir pašalina.
Ši liga nėra užkrečiama. Ja negalima užsikrėsti liečiant odą, naudojantis tais pačiais rankšluosčiais ar būnant šalia sergančio žmogaus. Vis dėlto Inversinė psoriazė gali ženkliai paveikti kasdienį gyvenimą: trukdyti judėti, sportuoti, miegoti, palaikyti intymius santykius ir jaustis patogiai savo kūne. Svarbu žinoti, kad tai medicininė būklė, o ne higienos trūkumo pasekmė.
- Ryškiai raudonos, rausvos arba tamsesnės blizgios dėmės odos raukšlėse.
- Pažeista oda dažnai būna lygi, drėgna, be gausaus pleiskanojimo.
- Niežėjimas, deginimas arba perštėjimas, ypač suprakaitavus ar po fizinio aktyvumo.
- Skausmingumas, jautrumas prisilietimui, tempimo jausmas.
- Įtrūkimai odoje, ypač kirkšnyse, sėdmenų raukšlėje ar po krūtimis.
- Nemalonus diskomfortas judant, vaikštant, sėdint ar dėvint aptemptus drabužius.
- Pažastys.
- Kirkšnys ir vidinės šlaunų sritys.
- Oda po krūtimis.
- Sėdmenų raukšlė ir sritis aplink išangę.
- Lytinių organų oda.
- Pilvo raukšlės, ypač esant antsvoriui.
- Kaklo, bambos ar kitos gilios odos raukšlės.
- Staiga sustiprėjęs skausmas ar deginimas.
- Šlapiavimas, pūliavimas arba gelsvos apnašos.
- Nemalonus kvapas iš pažeistos vietos.
- Odos patinimas, didėjantis paraudimas ar karštis.
- Karščiavimas arba bendras silpnumas.
Tiksli priežastis, kodėl išsivysto Inversinė psoriazė, nėra viena. Tai imuninės sistemos, genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių sąveikos rezultatas. Žmogaus imuninė sistema tampa pernelyg aktyvi ir sukelia uždegimą odoje, net kai nėra infekcijos ar realios grėsmės.
Riziką didina paveldimumas: jei šeimoje yra sergančių psoriaze, tikimybė susirgti didesnė. Tačiau genai nėra vienintelis veiksnys - liga gali atsirasti ir tiems, kurių artimieji psoriaze nesirgo.
Inversinė psoriazė dažnai paūmėja dėl odos trinties, prakaitavimo ir drėgmės. Todėl simptomai ryškesni šiltuoju metų laiku, sportuojant, dėvint sintetinius ar aptemptus drabužius. Antsvoris taip pat svarbus, nes gilesnėse odos raukšlėse dažniau kaupiasi drėgmė ir didėja mechaninis dirginimas.
Kiti paūmėjimą galintys skatinti veiksniai:
- stresas ir miego trūkumas;
- odos sužeidimai, įbrėžimai, trynimas;
- rūkymas;
- gausesnis alkoholio vartojimas;
- kai kurios infekcijos;
- hormonų pokyčiai;
- tam tikri vaistai, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriai, litis ar kai kurie vaistai nuo maliarijos;
- gretutinės ligos, tokios kaip metabolinis sindromas, nutukimas, cukrinis diabetas.
Kadangi pažeistos vietos yra drėgnos, prie Inversinė psoriazė gali prisidėti antrinės grybelinės ar bakterinės infekcijos. Tokiu atveju bėrimas gali atrodyti kitaip nei įprastai, labiau skaudėti, šlapiuoti ar skleisti nemalonų kvapą.
Inversinė psoriazė dažniausiai diagnozuojama gydytojo dermatologo apžiūros metu. Gydytojas įvertina bėrimo vietą, išvaizdą, simptomų trukmę, paūmėjimus, šeiminę psoriazės istoriją ir galimus provokuojančius veiksnius. Taip pat svarbu pasakyti, ar turite bėrimų kitose kūno vietose - ant galvos odos, alkūnių, kelių, nagų ar delnų.
Kartais Inversinė psoriazė gali būti panaši į kitas būkles, todėl gali prireikti papildomų tyrimų. Dažniausiai ją reikia atskirti nuo kandidozės, dermatofitų sukeltos grybelinės infekcijos, kontaktinio dermatito, seborėjinio dermatito, bakterinio odos uždegimo ar intertrigo.
Galimi diagnostiniai tyrimai:
- odos nuograndų tyrimas dėl grybelio;
- mikroskopinis tyrimas ir pasėlis, jei įtariama grybelinė ar bakterinė infekcija;
- odos biopsija, jei diagnozė neaiški arba bėrimas nereaguoja į įprastą gydymą;
- kraujo tyrimai, jei planuojamas sisteminis gydymas arba įtariamos gretutinės ligos;
- C reaktyviojo baltymo, gliukozės, lipidų tyrimai, kai vertinama bendra uždegimo ir metabolinė rizika.
Jei pacientas skundžiasi sąnarių skausmu, rytiniu sustingimu, pirštų tinimu ar nugaros skausmu, gydytojas gali įtarti psoriazinį artritą. Tokiu atveju gali būti rekomenduojama reumatologo konsultacija, rentgenograma, ultragarsinis tyrimas ar magnetinio rezonanso tomografija.
Inversinė psoriazė gydoma individualiai. Odos raukšlės yra jautrios, todėl šiose vietose vaistai turi būti parenkami atsargiai: per stiprūs ar per ilgai vartojami preparatai gali suploninti odą, sukelti dirginimą ar kitų nepageidaujamų poveikių.
Dažniausiai gydymas pradedamas vietiniais preparatais. Gydytojas gali skirti silpno arba vidutinio stiprumo kortikosteroidų trumpam laikotarpiui, kad greitai sumažėtų uždegimas, niežėjimas ir skausmas. Ilgalaikei kontrolei dažnai naudojami kalcineurino inhibitoriai, tokie kaip takrolimuzas ar pimekrolimuzas, nes jie mažiau plonina odą ir tinka jautrioms vietoms.
Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vitamino D analogai, priešuždegiminiai kremai, barjerą atkuriantys emolientai. Jei prisideda grybelinė infekcija, reikalingi priešgrybeliniai vaistai; jei bakterinė - antibakterinis gydymas. Svarbu nenaudoti kelių skirtingų tepalų savarankiškai, nes tai gali sudirginti odą ir apsunkinti diagnozę.
Jeigu Inversinė psoriazė yra išplitusi, dažnai kartojasi arba smarkiai blogina gyvenimo kokybę, gali būti svarstomas sisteminis gydymas. Tai gali būti metotreksatas, ciklosporinas, acitretinas, biologinė terapija arba kiti imuninį uždegimą veikiantys vaistai. Šiuos vaistus skiria ir stebi gydytojas, nes būtina vertinti naudą, galimą šalutinį poveikį ir atlikti kontrolinius tyrimus.
Kasdienė priežiūra taip pat labai svarbi:
- rinkitės laisvesnius, orui laidžius medvilninius drabužius;
- po prausimosi švelniai nusausinkite odos raukšles, netrinkite;
- venkite kvapiklių, agresyvių prausiklių ir alkoholio turinčių priemonių;
- mažinkite trintį, ypač sportuojant ar karštu oru;
- palaikykite sveiką kūno svorį, jei yra antsvorio;
- stenkitės valdyti stresą ir pakankamai miegoti;
- nerūkykite, o alkoholį vartokite saikingai arba jo venkite.
Gydymo tikslas - ne tik sumažinti bėrimą, bet ir atkurti odos komfortą, sumažinti paūmėjimų dažnį bei padėti žmogui jaustis saugiau kasdienėse situacijose.
Į gydytoją verta kreiptis, jei odos raukšlėse atsirado paraudimas, niežėjimas, deginimas ar skausmas, kuris nepraeina per kelias dienas arba kartojasi. Ypač svarbu pasikonsultuoti, jei bėrimas atsirado lytinių organų srityje, nes šioje vietoje simptomai gali būti klaidingai palaikyti infekcija ar alergija.
Skubiau kreipkitės į gydytoją, jei:
- bėrimas greitai plinta;
- oda šlapiuoja, pūliuoja ar atsiranda nemalonus kvapas;
- skausmas tampa stiprus ir trukdo vaikščioti, sėdėti ar miegoti;
- pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis ar bendras silpnumas;
- matote ryškų patinimą, karštą paraudusią odą;
- turite cukrinį diabetą, nusilpusią imuninę sistemą ar vartojate imunitetą slopinančius vaistus;
- kartu atsiranda sąnarių skausmas, rytinis sustingimas ar pirštų tinimas.
Nereikėtų ilgai gydytis vien tik nereceptiniais tepalais, ypač stipriais hormoniniais preparatais, jei jų nepaskyrė gydytojas. Tinkama diagnozė padeda išvengti nereikalingo gydymo ir greičiau parinkti priemones, kurios tikrai tinka jūsų odai.
