Intersticinis cistitas
Intersticinis cistitas - tai lėtinė šlapimo pūslės liga, sukelianti nuolatinį skausmą ir dažną šlapinimąsi. Nors tikslios priežastys nėra iki galo žinomos, ši būklė gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę. Laiku atpažinus simptomus ir pradėjus tinkamą gydymą, galima suvaldyti ligos apraiškas.
Intersticinis cistitas dar vadinamas skausmingos šlapimo pūslės sindromu. Tai lėtinis uždegimas, pažeidžiantis šlapimo pūslės gleivinę ir gilesnius jos sluoksnius. Dėl šios ligos sutrinka apsauginis šlapimo pūslės sienelės barjeras, todėl dirginančios šlapimo medžiagos gali patekti į audinius ir sukelti nuolatinį skausmą. Liga dažniau pasireiškia moterims, tačiau gali kamuoti ir vyrus.
- Nuolatinis ar protarpinis skausmas dubens srityje, kuris stiprėja prisipildžius šlapimo pūslei
- Dažnas šlapinimasis - kartais kas 30-60 minučių
- Skubus potraukis šlapintis, kurį sunku atidėti
- Skausmas lytinių santykių metu (ypač moterims)
- Naktinis šlapinimasis (nikturija), trikdantis miegą
- Šlapimo pūslės spazmai ir diskomfortas sėdint
Tikslios intersticinio cistito priežastys nežinomos, tačiau manoma, kad lemiamą vaidmenį vaidina keli veiksniai. Dažniausiai minimas šlapimo pūslės gleivinės apsauginio sluoksnio (glikozaminoglikano sluoksnio) pažeidimas, dėl kurio toksinės šlapimo medžiagos dirgina pūslės sienelę. Taip pat svarstoma autoimuninė reakcija, lėtinė infekcija ar nervų sistemos sutrikimai. Rizikos veiksniams priskiriamas amžius (dažniau serga 30-50 metų asmenys), lytis (moterys serga dažniau) bei kitos lėtinės ligos, pavyzdžiui, fibromialgija ar dirgliosios žarnos sindromas.
Intersticiniam cistitui diagnozuoti nėra vieno konkretaus tyrimo - gydytojas remiasi simptomais, paciento istorija ir papildomais tyrimais. Dažniausiai atliekamas šlapimo tyrimas, kad būtų atmesta infekcija. Gali būti rekomenduojama cistoskopija - procedūra, kurios metu plonu vamzdeliu su kamera apžiūrima šlapimo pūslė. Taip pat kartais atliekama pūslės sienelės biopsija. Kiti tyrimai, pvz., urodinaminiai tyrimai, padeda įvertinti šlapimo pūslės funkciją.
Visapusiškas gydymas gali apimti keletą metodų. Vaistai, tokie kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antihistamininiai preparatai ar šlapimo pūslę raminantys vaistai (pvz., pentozano polisulfatas), padeda mažinti skausmą ir dažną šlapinimąsi. Gali būti taikoma fizioterapija dubens dugno raumenims atpalaiduoti. Esant stipriam skausmui, svarstoma elektrinė nervų stimuliacija ar intravesikinė terapija (vaistų įleidimas tiesiai į šlapimo pūslę). Sunkiais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo, tačiau tai reta. Gyvensenos pokyčiai, tokie kaip tam tikrų maisto produktų (kofeino, rūgščių vaisių, aštraus maisto) vengimas, taip pat gali palengvinti simptomus.
Būtina kreiptis į gydytoją, jei jaučiate nuolatinį dubens skausmą, dažną šlapinimąsi ar skubų potraukį, kuris trukdo kasdienei veiklai ar miegui. Skubios pagalbos reikia, jei šlapime atsiranda kraujo, karščiuojate ar jaučiate aštrų, veriantį skausmą šlapimo pūslės srityje - tai gali reikšti ūminę infekciją ar kitą rimtą būklę. Ankstyva diagnostika padeda išvengti ligos progresavimo ir pagerina gydymo rezultatus.
