Intelekto negalia
Intelekto negalia - tai būklė, kai žmogaus protiniai gebėjimai ir adaptyvus elgesys yra reikšmingai riboti, o tai pasireiškia dar iki 18 metų. Ši raidos ypatybė nėra liga, tačiau ji turi įtakos kasdieniam gyvenimui, mokymuisi ir socialinei integracijai. Laiku suteikta parama gali padėti asmeniui išnaudoti savo galimybes ir gyventi visavertį gyvenimą.
Intelekto negalia - tai neurologinės raidos sutrikimas, kuriam būdingas reikšmingai sumažėjęs intelektinis funkcionavimas (IQ < 70) ir adaptyvaus elgesio trūkumai. Adaptyvus elgesys apima kasdienius įgūdžius, tokius kaip bendravimas, savitvarka, socialiniai gebėjimai ir savarankiškumas. Būklė paveikia smegenų veiklą, ypač sritis, atsakingas už mokymąsi, atmintį, sprendimų priėmimą ir problemų sprendimą. Intelekto negalia gali būti lengva, vidutinė, sunki arba labai sunki - tai lemia individualią paramos poreikį.
- Sunkumai mokantis naujų dalykų
- Silpnesnė atmintis ir dėmesio koncentracija
- Lėtesnis kalbos vystymasis ir ribotas žodynas
- Problemos sprendžiant kasdienes užduotis
- Sunkumai prisitaikant prie socialinių normų
- Impulsyvumas arba per didelis pasyvumas
- Priklausomybė nuo kitų asmenų kasdienėje veikloje
- Emocinės reakcijos, neatitinkančios amžiaus
- Kai kuriais atvejais - specifiniai veido bruožai (pvz., sergant Dauno sindromu)
- Silpnesnė motorinė koordinacija
- Galimi klausos ar regos sutrikimai
Intelekto negalią gali sukelti įvairūs veiksniai, veikiantys prieš gimimą, gimdymo metu arba po gimimo. Dažniausios priežastys yra genetinės (pvz., Dauno sindromas, lūžtantis X chromosomos sindromas), prenatalinės infekcijos (raudonukė, toksoplazmozė), nėštumo komplikacijos (neišnešiotumas, deguonies trūkumas), apsinuodijimas sunkiaisiais metalais ar alkoholiu nėštumo metu. Po gimimo riziką didina sunkios traumos, meningitas, encefalitas ar netinkama aplinka (nepakankama stimuliacija, prievarta). Dažnai tiksli priežastis nustatoma ne visais atvejais.
Diagnostika pradedama nuo išsamaus vaiko raidos įvertinimo: gydytojas stebi, ar vaikas pasiekia amžiui būdingus raidos etapus. Taikomi standartizuoti intelekto testai (pvz., WISC, Stanford-Binet) ir adaptyvaus elgesio vertinimo skalės (PVZ., Vineland). Atliekami kraujo tyrimai, genetinis testavimas, smegenų vaizdinimo tyrimai (MRT, KT), jei įtariama struktūrinė smegenų pažeidimo priežastis. Diagnozei nustatyti būtina, kad apribojimai pasireikštų iki 18 metų.
Intelekto negalia nėra išgydoma, tačiau ankstyva ir nuolatinė parama gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Taikoma kompleksinė pagalba: specialusis ugdymas, kalbos terapija, ergoterapija, socialinių įgūdžių lavinimas. Esant gretutinėms ligoms (epilepsijai, elgesio sutrikimams), skiriami vaistai (antiepileptikai, vaistai nuo nerimo ar depresijos). Didelį vaidmenį atlieka psichologinis konsultavimas ir šeimos parama. Gydymo tikslas - padėti asmeniui būti kuo savarankiškesniam ir integruotis į visuomenę.
Tėvai turėtų kreiptis, jei vaikas gerokai atsilieka nuo bendraamžių raidos etapų: pvz., nekalba iki 2 metų, sunkiai mokosi elementarių įgūdžių (apsirengimo, valgymo) arba turi didelių elgesio problemų. Taip pat verta pasikonsultuoti, jei vaikui sunku bendrauti, jis izoliuojasi arba patiria patyčias. Kuo anksčiau pradedama parama, tuo geresnės ilgalaikės prognozės.
