Įgimta katarakta

Įgimta katarakta - tai lęšiuko drumstumas, nustatomas gimus arba atsirandantis per pirmuosius gyvenimo mėnesius. Ši būklė gali turėti reikšmingos įtakos naujagimio regėjimo vystymuisi, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra būtini siekiant išvengti nuolatinio regėjimo praradimo. Laiku nustačius problemą, daugeliu atvejų galima išsaugoti gerą regėjimą.

Įgimta katarakta - tai akies lęšiuko, kuris paprastai yra skaidrus ir leidžia šviesai pasiekti tinklainę, drumstumas, atsirandantis dar vaisiaus vystymosi metu arba netrukus po gimimo. Drumstas lęšiukas trukdo šviesai praeiti, dėl ko neryškus vaizdas patenka į tinklainę, o tai gali sutrikdyti normalų regėjimo sistemos brendimą. Jei katarakta nepašalinama anksti, gali išsivystyti nuolatinis regėjimo sumažėjimas - ambliopija. Įgimta katarakta gali būti vienos akies (vienašalė) arba abiejų akių (dvišalė).

Pagrindiniai požymiai
  • Baltas arba pilkšvas vyzdžio atspindys (leukokorija) - vietoj raudono atspindžio nuotraukose matoma balta dėmė.
  • Vaikas nereaguoja į šviesą ar daiktus, nefiksuoja žvilgsnio.
  • Nistagmas (nevalingi akių judesiai) - ypač esant dvišalei kataraktai.
  • Žvairumas (strabizmas) - akys nukrypsta į šoną.
Kūdikystėje pastebimi simptomai
  • Kūdikis neseka judančių daiktų ar veidų.
  • Per dažnas akių trynimas arba mirksėjimas.
  • Sunkumai paimant žaislus arba sutrikusi akių koordinacija.

Įgimta katarakta gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: genetinės mutacijos (paveldima autosominiu dominuojančiu ar recesyviniu būdu), intrauterinių infekcijų (pvz., raudonukės, toksoplazmozės, citomegaloviruso, sifilio), medžiagų apykaitos sutrikimų (pvz., galaktozemijos), arba būti susijusi su chromosominiais sindromais (dažnai sergant Dauno sindromu). Taip pat gali pasireikšti kaip šalutinis gydymo vaistais (pvz., kortikosteroidais) nėštumo metu poveikis. Kai kuriais atvejais priežastis lieka nežinoma.

Diagnozė nustatoma atlikus išsamų oftalmologinį tyrimą, kurio metu gydytojas naudoja oftalmoskopą ir plyšinę lempą, kad įvertintų lęšiuko skaidrumą. Naujagimiams dažnai taikoma raudono atspindžio testas - jei matomas baltas atspindys, tai įtariama katarakta. Ultragarsinis tyrimas (echografija) gali padėti įvertinti užpakalinės akies dalies struktūrą. Siekiant nustatyti priežastį, gali būti atliekami kraujo tyrimai (genetiniai, infekcijų ar medžiagų apykaitos tyrimai).

Pagrindinis įgimtos kataraktos gydymo būdas yra chirurginis lęšiuko pašalinimas (fakoemulsifikacija). Operacija atliekama kuo anksčiau - idealiu atveju per pirmąsias 6-8 gyvenimo savaites. Po operacijos, esant reikalui, įstatomas dirbtinis intraokulinis lęšiukas (dažniausiai vyresniems nei vienerių metų vaikams). Labai svarbu pooperacinis gydymas: ilgalaikiai akių lašai (priešuždegiminiai, antibiotikai), reguliarūs patikrinimai ir korekciniai akiniai ar kontaktiniai lęšiai. Esant vienašalei kataraktai, būtinas okliuzinis gydymas (sveikos akies užklijavimas), kad būtų išvengta ambliopijos.

Tėvai turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją (pediatrą ar oftalmologą), jei pastebi: baltą ar pilkšvą vyzdžio atspindį (ypač nuotraukose), vaiko nereagavimą į šviesą, nevalingus akių judesius, žvairumą ar bet kokį akivaizdų regėjimo sutrikimą. Kūdikiai, turintys rizikos veiksnių (pvz., šeimoje buvusi įgimta katarakta, nėštumo metu infekcijos), turėtų būti reguliariai tikrinami. Laiku nesiėmus veiksmų, gali išsivystyti nuolatinis regėjimo praradimas.

Susiję tyrimai su Įgimta katarakta

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).