Hordeolumas
Hordeolumas - tai ūmus, dažniausiai bakterinis voko krašto arba voko viduje esančių liaukų uždegimas. Jis paprastai atrodo kaip skausmingas, paraudęs guzelis prie blakstienų ar voko storyje ir daugeliu atvejų praeina be rimtų pasekmių. Vis dėlto svarbu jo nespausti ir atpažinti situacijas, kai reikalinga gydytojo apžiūra.
Hordeolumas yra ūminė voko liaukų infekcija, dažniausiai sukeliama bakterijų, ypač Staphylococcus aureus. Vokuose yra kelios skirtingos liaukos, kurios išskiria riebalinį sekretą ir padeda palaikyti akies paviršiaus drėgmę bei apsaugą. Kai liaukos latakėlis užsikemša, o į vidų patenka bakterijų, prasideda uždegimas: audiniai paburksta, parausta, tampa skausmingi, gali susidaryti pūlinukas.
Skiriamos dvi pagrindinės formos. Išorinis Hordeolumas formuojasi ties blakstienų folikulais arba su jais susijusiose liaukose. Jis dažniausiai matomas voko krašte kaip mažas, skausmingas spuogelis ar pūlinukas. Vidinis Hordeolumas atsiranda giliau, Meibomo liaukose, kurios yra voko plokštelėje. Tokiu atveju guzelis gali būti mažiau matomas iš išorės, bet vokas dažnai būna labiau patinęs ir skausmingas.
Hordeolumas nėra tas pats, kas chalazionas. Chalazionas dažniausiai yra lėtinis, neinfekcinis užsikimšusios Meibomo liaukos sukeltas sukietėjimas, paprastai mažiau skausmingas. Hordeolumas, priešingai, prasideda staigiau, būna skausmingas ir susijęs su aktyviu uždegimu ar infekcija. Kartais po ūmaus Hordeolumas gali likti chalazioną primenantis sukietėjimas.
Dažniausiai pažeidžiamas tik vienas vokas, tačiau žmonėms, turintiems lėtinį vokų kraštų uždegimą, seborėją, rožinę ar nusilpusią imuninę sistemą, Hordeolumas gali kartotis. Nors būklė nemaloni ir gali trukdyti mirksėti, skaityti ar nešioti kontaktinius lęšius, ji paprastai nepažeidžia regėjimo, jei infekcija neišplinta į aplinkinius audinius.
- Skausmingas, paraudęs guzelis voko krašte arba voko storyje.
- Voko patinimas, jautrumas liečiant, tempimo ar pulsavimo pojūtis.
- Nedidelis pūlinukas ar gelsvas taškelis ties blakstienų linija.
- Ašarojimas, perštėjimas, svetimkūnio jausmas akyje.
- Padidėjęs jautrumas šviesai, ypač kai vokas labai patinęs.
- Vokas gali patinti plačiau, o aiškus pūlinukas iš pradžių nematomas.
- Skausmas juntamas giliau voke, kartais stiprėja mirksint.
- Apvertus voką gydytojas gali matyti paraudusią, paburkusią vietą vidinėje voko pusėje.
- Gali atsirasti spaudimo pojūtis akyje, nors pats akies obuolys paprastai nėra pažeistas.
- Voko krašto pleiskanojimas ar riebalingos apnašos, jei kartu yra blefaritas.
- Rytais sulipusios blakstienos dėl išskyrų.
- Laikinas matymo neryškumas, jei ašaros ar išskyros padengia akies paviršių.
- Keli panašūs mazgeliai arba dažni pasikartojimai, ypač sergant odos ar medžiagų apykaitos ligomis.
Dažniausia priežastis - bakterijų patekimas į voko liauką ar blakstienos folikulą. Bakterijų ant odos yra natūraliai, tačiau jos lengviau sukelia infekciją, kai liaukos latakėlis užsikemša, vokų kraštai yra sudirgę arba pažeidžiamas vietinis odos barjeras.
Riziką didina lėtinis vokų kraštų uždegimas, vadinamas blefaritu. Tokiu atveju prie blakstienų kaupiasi riebalinis sekretas, pleiskanos, bakterijos, todėl liaukos užsikemša dažniau. Hordeolumas taip pat dažniau pasitaiko žmonėms, sergantiems rožine, seborėjiniu dermatitu, akne ar kitomis odos būklėmis, kurios keičia riebalinių liaukų veiklą.
Svarbus veiksnys yra akių higiena. Infekciją gali paskatinti akių trynimas neplautomis rankomis, senos ar bendros kosmetikos naudojimas, nepakankamas makiažo nuvalymas prieš miegą, netinkama kontaktinių lęšių priežiūra. Kontaktiniai lęšiai patys savaime nėra Hordeolumas priežastis, tačiau nešvarios rankos, netinkamas lęšių skystis ar per ilgas lęšių nešiojimas didina akių dirginimą ir infekcijos riziką.
Pasikartojantis Hordeolumas kartais siejamas su cukriniu diabetu, susilpnėjusiu imunitetu, lėtiniu stresu, miego stoka ar bendru organizmo atsparumo sumažėjimu. Vaikams jis dažnai atsiranda dėl dažno akių lietimo rankomis. Vyresniame amžiuje svarbu atidžiai vertinti ilgai nepraeinantį ar vis toje pačioje vietoje atsinaujinantį voko mazgelį, nes retai panašiai gali atrodyti ir kitos voko ligos.
Hordeolumas dažniausiai nustatomas per gydytojo apžiūrą. Šeimos gydytojas, vaikų gydytojas ar oftalmologas įvertina, kada prasidėjo simptomai, ar guzelis skausmingas, ar buvo panašių epizodų, ar žmogus serga blefaritu, rožine, cukriniu diabetu, ar nešioja kontaktinius lęšius.
Apžiūros metu vertinamas voko paraudimas, patinimas, pūlinuko vieta, blakstienų linija, akies junginė ir ragena. Prireikus vokas atsargiai apverčiamas, kad būtų galima pamatyti vidinę jo pusę. Oftalmologas gali naudoti plyšinę lempą - specialų mikroskopą su stipriu apšvietimu, leidžiantį detaliai įvertinti voką ir akies paviršių. Dažnai patikrinamas regėjimo aštrumas, ypač jei pacientas skundžiasi neryškiu matymu.
Laboratoriniai tyrimai paprastai nereikalingi. Jei infekcija labai ryški, kartojasi, yra neįprasta arba nereaguoja į gydymą, gali būti paimtas pūlingų išskyrų pasėlis bakterijoms nustatyti ir jautrumui antibiotikams įvertinti. Kraujo tyrimai svarstomi tuomet, kai įtariamas cukrinis diabetas, imuninės sistemos sutrikimas ar išplitusi infekcija.
Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija nėra įprasti Hordeolumas tyrimai. Jie gali būti reikalingi tik tada, kai gydytojas įtaria gilesnę akiduobės infekciją, pavyzdžiui, orbitinį celiulitą: tuomet būna stiprus skausmas, karščiavimas, akies obuolio išvirtimas, riboti ar skausmingi akių judesiai, blogėjantis regėjimas. Tokios situacijos vertinamos skubiai.
Dauguma atvejų pagerėja per kelias dienas ar vieną-dvi savaites, taikant paprastas priemones namuose. Svarbiausia - šilti kompresai. Švarią servetėlę ar marlę reikia sudrėkinti šiltu, bet ne karštu vandeniu ir laikyti ant užmerkto voko 10-15 minučių, 3-5 kartus per dieną. Šiluma padeda suminkštinti užsikimšusį sekretą, pagerina liaukos nutekėjimą ir gali pagreitinti pūlinuko atsivėrimą natūraliu būdu.
Labai svarbu Hordeolumas nespausti, nedurti ir nebandyti pradurti adata. Spaudžiant infekcija gali išplisti į gilesnius audinius, padidėti patinimas ar susiformuoti rimtesnis uždegimas. Jei pūlinukas atsiveria pats, vietą reikia švelniai nuvalyti švaria drėgna servetėle, o rankas kruopščiai nusiplauti.
Kol vokas gyja, patariama nenaudoti akių makiažo, nenešioti kontaktinių lęšių, nekeisti rankšluosčių su kitais žmonėmis. Blakstienų kraštą galima valyti specialiomis vokų higienos servetėlėmis arba gydytojo rekomenduotu tirpalu. Jei kartu yra blefaritas, reguliari vokų higiena tampa ilgalaikės profilaktikos dalimi.
Antibiotikų tepalai ar lašai skiriami ne visada. Jie gali būti naudingi, jei yra ryškus voko krašto uždegimas, gausios pūlingos išskyros, kartu esantis blefaritas arba didesnė infekcijos plitimo rizika. Jei patinimas plinta į aplinkinius audinius, atsiranda odos skausmingumas, karščiavimas ar įtariamas preseptalinis celiulitas, gydytojas gali skirti geriamųjų antibiotikų.
Jeigu Hordeolumas didelis, labai skausmingas, nepraeina ar trukdo regėjimui, oftalmologas gali atlikti nedidelę procedūrą - pjūvį ir drenavimą. Tai daroma steriliomis sąlygomis, dažniausiai taikant vietinį nuskausminimą. Savarankiškai tokios procedūros atlikti negalima.
Pasikartojant Hordeolumas, gydymas apima ne tik ūmaus guzelio malšinimą, bet ir priežasčių paiešką: blefarito kontrolę, odos ligų gydymą, cukraus kiekio kraujyje įvertinimą, kontaktinių lęšių priežiūros įpročių korekciją. Kartais rekomenduojami ilgesni vokų higienos kursai ar gydymas nuo Meibomo liaukų disfunkcijos.
Į gydytoją verta kreiptis, jei Hordeolumas nepagerėja per 48-72 valandas taikant šiltus kompresus, jei patinimas didėja, skausmas stiprėja arba guzelis nepraeina per 1-2 savaites. Apžiūra taip pat reikalinga, jei Hordeolumas kartojasi, atsiranda keli guzeliai, pažeidžiami abu vokai arba yra lėtinis vokų paraudimas ir pleiskanojimas.
Skubios pagalbos reikia, jei pablogėja regėjimas, atsiranda stiprus akies skausmas, skausmingi ar riboti akies judesiai, akies obuolys atrodo išvirtęs, pakyla temperatūra, patinimas plinta į skruostą ar kaktą. Tai gali būti požymiai, kad infekcija plinta už voko ribų.
Nedelskite, jei sergate cukriniu diabetu, vartojate imunitetą slopinančius vaistus, turite nusilpusį imunitetą, jei pacientas yra kūdikis ar mažas vaikas, arba jei voko darinys yra neskausmingas, kietas, ilgai nemažėja ir vis atsinaujina toje pačioje vietoje. Tokiais atvejais gydytojas turi įsitikinti, kad tai tikrai Hordeolumas, o ne kita voko liga.
