Histrioninis asmenybės sutrikimas
Histrioninis asmenybės sutrikimas - tai psichikos būklė, kai žmogus nuolat siekia būti dėmesio centre, pasižymi perdėtu emocionalumu ir dramatišku elgesiu. Šis sutrikimas gali smarkiai paveikti tarpasmeninius santykius, savivertę ir kasdienį funkcionavimą, tačiau tinkamai atpažinus, galima veiksmingai padėti.
Histrioninis asmenybės sutrikimas (HPD) yra vienas iš asmenybės sutrikimų, kuriam būdingas nuolatinis, perdėtas dėmesio siekimas, emocinis nestabilumas ir dramatiškos elgesio formos. Asmenys, turintys šį sutrikimą, dažnai jaučiasi nepatogiai, kai nėra dėmesio centre, ir naudoja fizinę išvaizdą ar teatrališką elgesį, kad pritrauktų kitų dėmesį. Sutrikimas paveikia asmens savivoką, emocijų reguliavimą ir gebėjimą palaikyti stabilius, giluminius santykius.
- Nuolatinis dėmesio siekimas ir diskomfortas, kai nesate dėmesio centre.
- Perdėtas emocionalumas, kuris gali atrodyti neadekvatus situacijai.
- Naudojimas fizinės išvaizdos, kad atkreiptų dėmesį (pvz., provokuojanti apranga).
- Lengvas įtaigumas - asmuo lengvai paveikiamas kitų nuomonės ar aplinkybių.
- Dramatiškas, teatrališkas elgesys - perdėti gestai, išraiškingos mimikos.
- Santykiai suvokiami kaip intymesni, nei yra iš tikrųjų.
- Greitas ir paviršutiniškas emocijų reiškimas, bet emocinis gylis dažnai yra menkas.
- Polinkis nuobodžiauti ir ieškoti naujų, stimuliuojančių potyrių.
Tiksli histrioninio asmenybės sutrikimo priežastis nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad svarbų vaidmenį atlieka biologiniai, genetiniai ir aplinkos veiksniai. Rizikos veiksniai apima tam tikrus auklėjimo stilius (pvz., nenuoseklus dėmesys vaikystėje), ankstyvas traumas ar netektis, taip pat asmenybės bruožus, tokius kaip emocinis jautrumas ir impulsyvumas. Genetinis polinkis gali padidinti tikimybę susirgti šiuo sutrikimu.
Histrioninis asmenybės sutrikimas diagnozuojamas remiantis psichiatro ar klinikinio psichologo vertinimu, naudojant DSM-5 arba TLK-10 kriterijus. Gydytojas atlieka išsamų klinikinį interviu, įvertina simptomų trukmę, sunkumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Taip pat gali būti naudojami specializuoti klausimynai ir struktūruoti interviu, kad būtų atskirtas nuo kitų asmenybės sutrikimų, tokių kaip narcisistinis ar ribinis asmenybės sutrikimas.
Pagrindinis gydymo metodas yra psichoterapija. Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda atpažinti ir keisti dramatiškus mąstymo bei elgesio modelius. Psichodinaminė terapija gali būti naudinga nagrinėjant sąsajas tarp vaikystės patirčių ir dabartinio funkcionavimo. Vaistai paprastai nerekomenduojami kaip pagrindinis gydymas, tačiau gali būti skiriami esant gretutinei depresijai ar nerimo sutrikimams. Gyvenimo būdo pokyčiai, socialinių įgūdžių lavinimas ir emocinio reguliavimo strategijos taip pat padeda gerinti bendrą savijautą.
Kreiptis į specialistą verta, kai histrioniniai simptomai pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui - pablogėja santykiai, kyla sunkumų darbe ar mokykloje, atsiranda nuolatinis nepasitenkinimas savimi. Ypatingai skubios pagalbos reikia, jei kyla minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą, atsiranda priklausomybių ar sunkios depresijos epizodų. Ankstyvas gydymas gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę.
