Hipochondrija
Hipochondrija - tai būklė, kai žmogus nuolat nerimauja dėl savo sveikatos, dažnai įtardamas sunkias ligas, nors objektyvių požymių nėra. Tai ne „apsimetinėjimas“ ar perdėtas rūpinimasis - tai realus psichikos sutrikimas, sukeliantis didelį emocinį skausmą ir sutrikdantis kasdienį gyvenimą. Svarbu žinoti, kad hipochondrija yra gydoma, o laiku kreipusis pagalbos galima sugrąžinti gyvenimo kokybę.
Hipochondrija, šiuolaikiniuose diagnostikos vadovuose vadinama ligos nerimo sutrikimu, pasireiškia nuolatiniu įsitikinimu arba baime, kad asmuo serga sunkia liga. Šis įsitikinimas išlieka net po neigiamų medicininių tyrimų ir gydytojų nuraminimų. Sutrikimo esmė - ne liga, o paciento suvokimas: jis pernelyg jautriai reaguoja į normalius kūno pojūčius (pavyzdžiui, lengvą galvos skausmą ar širdies plakimą) ir juos interpretuoja kaip gyvybei pavojingos ligos simptomus. Dėl to nuolat ieškoma patvirtinimo, atliekami kartotiniai tyrimai, lankomi skirtingi gydytojai. Laikui bėgant šie veiksmai tik sustiprina nerimą, užrakindami žmogų užburtame rate.
- Nuolatinis nerimas dėl sveikatos, užimantis didelę dienos dalį
- Įsitikinimas, kad turi sunkią ligą, nepaisant priešingų įrodymų
- Baimė ir katastrofinės mintys apie ateitį („kas bus, jei...“)
- Per didelis ir dažnas kūno tikrinimas (apčiuopimas, apžiūra)
- Nuolatinis sveikatos informacijos ieškojimas internete („Google gydytojas“)
- Dažnas gydytojų lankymas, tyrimų prašymas arba, priešingai - vengimas apsilankyti
- Pabėgimas nuo situacijų, galinčių sukelti nerimą (pvz., ligoninių, laidotuvių)
- Įvairūs kūno skausmai, dūrimai, spaudimo jausmas
- Padažnėjęs širdies plakimas, dusulys, galvos svaigimas (nerimo apraiškos)
- Nuovargis, miego sutrikimai dėl nuolatinio rūpesčio
Tiksli hipochondrijos priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad ją lemia kelių veiksnių sąveika. Genetika: jeigu šeimoje yra nerimo sutrikimų, rizika padidėja. Ankstyva patirtis: vaikystėje patirta sunki liga ar artimo žmogaus netektis gali išugdyti perdėtą budrumą sveikatai. Asmenybės bruožai: didelis jautrumas, perfekcionizmas, polinkis į nerimą. Kognityviniai ypatumai: klaidingas kūno signalų aiškinimas, dėmesio sutelkimas į pojūčius. Taip pat svarbus vaidmuo tenka socialiniams veiksniams - pavyzdžiui, lengvai prieinama medicininė informacija internete gali sustiprinti nerimą.
Hipochondrijos diagnozę nustato psichikos sveikatos specialistas (psichiatras arba klinikinis psichologas) remdamasis išsamiu pokalbiu ir vertinimo klausimynais. Gydytojas įvertina simptomų trukmę (paprastai ne trumpesnę kaip 6 mėnesius), jų poveikį kasdieniam gyvenimui ir kitų psichikos sutrikimų nebuvimą. Labai svarbu atlikti būtinus fizinius tyrimus, kad būtų atmestos realios somatinės ligos. Neretai pacientas pirmiausia atlieka daug kardiologinių, neurologinių ar gastroenterologinių tyrimų, kol galiausiai nukreipiamas tinkamos specialybės gydytojui.
Veiksmingiausias hipochondrijos gydymo būdas yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Jos metu mokoma atpažinti klaidingas mintis apie sveikatą, keisti elgesio įpročius (pvz., mažinti „tikrinimąsi“) ir palaipsniui mažinti nerimą. Kartais skiriami antidepresantai - selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI, pvz., sertralinas, fluoksetinas), kurie sumažina įkyrų nerimą ir padeda geriau funkcionuoti. Gydymas gali trukti kelis mėnesius, o prognozė gera - dauguma pacientų pajunta reikšmingą pagerėjimą. Svarbus ir reguliarus stebėjimas, kad būtų išvengta atkryčių.
Kreiptis reikėtų, kai nerimas dėl sveikatos pradeda trukdyti gyventi - užima daug laiko, neleidžia dirbti, mokytis, bendrauti su artimaisiais. Ypač jeigu dėl baimės pradedama vengti gydytojų ar, priešingai, jų lankoma labai dažnai. Taip pat verta apsilankyti, jei neigiami tyrimai nesumažina nerimo arba atsiranda depresijos požymių. Skubios pagalbos reikia, jei kamuoja mintys apie savižudybę ar bandymus pakenkti sau. Geriausia pradėti nuo šeimos gydytojo, kuris prireikus nukreips pas psichiatrą ar psichologą.
