Hipertrichozė
Hipertrichozė - tai būklė, kai plaukai auga gausiau, tankiau arba neįprastose kūno vietose, negu tikėtina pagal žmogaus amžių, lytį, paveldimumą ir etninę kilmę. Ji gali būti įgimta arba atsirasti gyvenimo eigoje, apimti nedidelį odos plotą arba didesnes kūno sritis. Nors hipertrichozė dažnai nėra pavojinga, staiga atsiradęs ar greitai progresuojantis plaukuotumas kartais gali būti svarbus signalas apie vaistų poveikį, hormoninius ar kitas vidaus ligas.
Hipertrichozė reiškia perteklinį plaukų augimą, kuris nėra tiesiogiai susijęs su vyriškų hormonų - androgenų - pertekliumi. Tai svarbu atskirti nuo hirsutizmo, kai moterims atsiranda vyriško tipo plaukuotumas, pavyzdžiui, virš viršutinės lūpos, smakro, krūtinės ar pilvo vidurio linijoje, dažnai dėl hormoninių priežasčių. Hipertrichozė gali pasireikšti bet kuriam žmogui - vaikui ar suaugusiajam, moteriai ar vyrui. Ji gali būti lokalizuota, kai padidėjęs plaukuotumas matomas vienoje srityje, pavyzdžiui, ant apgamo, po gipso ar dirginamoje odos vietoje. Gali būti ir išplitusi, kai plaukai sustorėja ar pagausėja didesnėse kūno vietose. Plaukai gali būti skirtingo tipo: švelnūs, pūkiniai lanugo tipo plaukeliai, trumpi ir šviesūs vellus plaukai arba storesni, tamsesni terminaliniai plaukai. Mechanizmas priklauso nuo priežasties: kai kada plauko folikulai yra genetiškai jautresni augimo signalams, kai kada juos veikia vaistai, uždegimas, medžiagų apykaitos pokyčiai ar lėtinė odos stimuliacija. Pažeidžiamas ne vidaus organas, o plauko folikulas odoje, tačiau pati hipertrichozė kartais gali būti kitos organizmo būklės išraiška.
- Plaukų pagausėjimas ten, kur anksčiau jų buvo mažai arba jie buvo vos pastebimi.
- Plaukų sustorėjimas, patamsėjimas ar pailgėjimas tam tikrose kūno vietose.
- Padidėjęs plaukuotumas vienoje srityje, pavyzdžiui, ant nugaros, veido, rankų, kojų, aplink apgamą ar randą.
- Išplitęs smulkių, švelnių plaukelių augimas ant veido, liemens ar galūnių.
- Estetinis diskomfortas, gėdos jausmas, nerimas, vengimas atidengti kūno vietas.
- Nuo vaikystės esantis plaukuotumas dažniau rodo įgimtą ar paveldimą hipertrichozės formą.
- Staigus plaukų pagausėjimas pradėjus naują vaistą gali būti vaistų sukeltas šalutinis poveikis.
- Plaukų augimas tik dirginamoje, spaudžiamoje ar uždegimo paveiktoje vietoje gali būti susijęs su vietiniu odos poveikiu.
- Labai švelnūs, pūkiniai plaukeliai, greitai atsiradę suaugusiajam, gali reikalauti platesnio ištyrimo.
- Hipertrichozė pati savaime paprastai nesukelia skausmo, niežėjimo ar odos žaizdų.
- Ji nesukelia plaukų slinkimo kitose vietose, nebent yra kita gretutinė liga.
- Ji nebūtinai reiškia hormonų sutrikimą, ypač jei nėra mėnesinių ciklo pokyčių, aknės ar balso žemėjimo.
Hipertrichozė gali būti įgimta arba įgyta. Įgimtos formos dažniausiai susijusios su genetiniais veiksniais: plauko folikulai nuo gimimo yra aktyvesni arba ilgiau išlieka augimo fazėje. Kai kurios įgimtos formos būna paveldimos, kitos pasitaiko atsitiktinai. Įgyta hipertrichozė dažnai siejama su vaistais. Plaukų augimą gali skatinti minoksidilis, ciklosporinas, fenitoinas, kai kurie gliukokortikoidai, prostaglandinų analogai, vartojami akių ligoms gydyti, taip pat kai kurie imunitetą ar medžiagų apykaitą veikiantys preparatai. Rizika didesnė, jei vaistas vartojamas ilgai arba didesnėmis dozėmis, tačiau reakcija labai individuali. Vietinė hipertrichozė gali atsirasti po nuolatinio odos dirginimo, trynimo, uždegimo, nudegimų, po gipso, tvarsčių ar dėl kraujotakos pokyčių tam tikroje srityje. Kai kada hipertrichozė susijusi su mitybos sutrikimais, stipriu svorio kritimu, anoreksija, lėtinėmis ligomis, skydliaukės sutrikimais, porfirijomis ar kitomis retesnėmis būklėmis. Retai, bet mediciniškai svarbu paminėti, kad suaugusiajam staiga atsiradęs išplitęs lanugo tipo plaukuotumas gali būti paraneoplastinis požymis, t. y. susijęs su onkologine liga. Tai nereiškia, kad kiekvienas plaukų pagausėjimas yra pavojingas, tačiau greiti pokyčiai visada verti gydytojo dėmesio.
Hipertrichozės diagnostika prasideda nuo ramaus ir detalaus pokalbio. Gydytojas klausia, kada plaukuotumas atsirado, ar jis didėja, ar panašių požymių turi šeimos nariai, kokie vaistai, papildai ar vietinės priemonės vartojamos, ar buvo odos traumų, uždegimų, svorio kritimo, mėnesinių ciklo pokyčių. Apžiūros metu įvertinamas plaukų tipas, spalva, tankis, pasiskirstymas ir tai, ar plaukuotumas atitinka hipertrichozę, ar labiau primena hirsutizmą. Gali būti atliekama dermatoskopija arba trichoskopija - odos ir plaukų apžiūra padidinamuoju prietaisu. Jei yra požymių, kad galimas hormoninis sutrikimas, gydytojas gali skirti kraujo tyrimus: testosterono, DHEA-S, SHBG, prolaktino, TSH, gliukozės ar insulino apykaitos rodiklių tyrimus. Įtariant kitas priežastis, gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai, feritinas, uždegimo rodikliai, porfirinų tyrimai šlapime ar kraujyje. Jei plaukuotumas staiga išplito ir kartu yra nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, nuovargis ar kiti sisteminiai simptomai, gali prireikti platesnio ištyrimo, pavyzdžiui, ultragarsinio tyrimo, kompiuterinės tomografijos ar kitų tyrimų pagal klinikinę situaciją. Dažniausiai diagnozė nustatoma remiantis anamneze ir apžiūra, o tyrimai parenkami individualiai.
Hipertrichozės gydymas priklauso nuo priežasties, plaukuotumo išplitimo ir to, kiek ši būklė trukdo žmogaus gyvenimo kokybei. Jei hipertrichozę sukėlė vaistas, gydytojas įvertina, ar jį galima pakeisti, sumažinti dozę ar nutraukti. To nereikėtų daryti savarankiškai, nes kai kurie vaistai yra būtini svarbioms ligoms kontroliuoti. Jei nustatoma pagrindinė liga, pavyzdžiui, endokrininis, medžiagų apykaitos ar odos sutrikimas, gydoma ji - tuomet plaukų augimas gali palaipsniui mažėti. Estetiniam plaukų šalinimui naudojami keli būdai: skutimas, kirpimas, depiliaciniai kremai, vaškavimas, pincetas ar siūlas. Jie veikia laikinai, tačiau gali būti tinkami, jei oda juos toleruoja. Ilgalaikiam mažinimui taikoma lazerinė plaukų šalinimo procedūra, ypač veiksminga tamsesniems plaukams ant šviesesnės odos, ir elektroepiliacija, kuri gali būti tinkama atskiriems plaukams ar mažoms sritims. Veido srityje kai kuriais atvejais gali būti skiriamas eflornitino kremas, lėtinantis plaukų augimą, tačiau jo tinkamumą turi įvertinti gydytojas. Svarbi ir odos priežiūra: po depiliacijos verta naudoti švelnias priemones, vengti agresyvaus trynimo, saugotis įaugusių plaukų, uždegimo ir pigmentacijos. Kai hipertrichozė kelia didelį psichologinį stresą, labai svarbu tai pasakyti gydytojui - emocinė savijauta yra tokia pat reali gydymo dalis kaip ir fiziniai simptomai.
Į gydytoją verta kreiptis, jei plaukuotumas atsirado staiga, greitai didėja, apima dideles kūno sritis arba pasireiškia su kitais neįprastais simptomais. Skubiau pasitarkite su šeimos gydytoju, dermatologu ar endokrinologu, jei kartu atsirado nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis nuovargis, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, pilvo skausmai, apetito stoka ar bendras silpnumas. Moterims svarbios raudonos vėliavos yra mėnesinių ciklo sutrikimai, stiprėjanti aknė, galvos plaukų retėjimas, balso pažemėjimas, raumenų masės didėjimas ar klitorio padidėjimas - tai gali rodyti androgenų perteklių ir reikalauja ištyrimo. Taip pat kreipkitės, jei plaukai pradėjo augti po naujo vaisto vartojimo, bet vaisto nenutraukite nepasitarę. Vaiką gydytojui reikėtų parodyti, jei plaukuotumas labai ryškus nuo gimimo, greitai keičiasi arba kartu yra augimo, raidos, odos ar kitų sveikatos ypatumų. Net jei hipertrichozė nėra pavojinga, konsultacija padeda aiškiai suprasti priežastį ir pasirinkti saugiausią sprendimą.
