Hidrocefalija

Hidrocefalija - tai būklė, kai galvos smegenyse ar aplink jas susikaupia per daug smegenų skysčio, todėl didėja spaudimas smegenims. Ji gali pasireikšti kūdikiams, vaikams ir suaugusiesiems, o laiku atpažinta ir gydoma dažnai leidžia išvengti sunkių neurologinių pasekmių. Svarbiausia - neignoruoti galvos skausmų, regėjimo, eisenos, atminties ar kūdikio galvos apimties pokyčių.

Hidrocefalija yra smegenų skysčio, vadinamo cerebrospinaliniu skysčiu, apytakos sutrikimas. Šis skystis gaminamas smegenų skilveliuose, teka per smegenų ir nugaros smegenų ertmes, saugo nervinį audinį nuo mechaninių pažeidimų, padeda palaikyti pastovią cheminę aplinką ir pašalinti medžiagų apykaitos produktus.

Įprastai smegenų skystis nuolat gaminamas ir rezorbuojamas, todėl jo kiekis išlieka stabilus. Hidrocefalija išsivysto tada, kai skysčio gamyba, tekėjimas arba įsiurbimas sutrinka. Dėl to išsiplečia smegenų skilveliai, gali didėti spaudimas kaukolės viduje ir būti spaudžiami svarbūs smegenų audiniai.

Kūdikiams, kurių kaukolės siūlės dar nėra suaugusios, Hidrocefalija dažnai pasireiškia didėjančia galvos apimtimi. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems kaukolė nebegali plėstis, todėl padidėjęs spaudimas greičiau sukelia galvos skausmą, pykinimą, regėjimo sutrikimus, mieguistumą ar neurologinius simptomus.

Pagal mechanizmą Hidrocefalija gali būti obstrukcinė, kai smegenų skysčio tekėjimą užblokuoja kliūtis, pavyzdžiui, navikas, cista, kraujo krešulys ar įgimtas susiaurėjimas. Ji taip pat gali būti komunikuojanti, kai skystis teka, bet blogai rezorbuojamas po kraujavimo, infekcijos ar uždegimo. Vyresnio amžiaus žmonėms svarbi forma yra normalaus spaudimo Hidrocefalija - tada spaudimas matuojant gali būti ne itin padidėjęs, tačiau skilveliai plečiasi ir atsiranda būdinga simptomų triada: eisenos sutrikimas, šlapimo nelaikymas ir atminties ar mąstymo pablogėjimas.

Hidrocefalija nėra viena vienoda liga - tai skirtingų priežasčių sukeltas sutrikimas, todėl gydymas parenkamas pagal amžių, simptomų sunkumą, smegenų skysčio apytakos blokados vietą ir bendrą žmogaus sveikatos būklę.

Hidrocefalija kūdikiams
  • Neįprastai greitai didėjanti galvos apimtis.
  • Išsipūtęs arba įsitempęs momenėlis.
  • Plačios kaukolės siūlės, matomos išryškėjusios galvos venos.
  • Dirglumas, neįprastas verksmingumas arba vangumas.
  • Blogas žindymas ar maitinimasis, prastas svorio augimas.
  • Vėmimas be aiškios virškinimo priežasties.
  • Akių nukrypimas žemyn, vadinamasis „saulėlydžio“ žvilgsnis.
  • Raidos atsilikimas, silpnesnis raumenų tonusas, traukuliai.
Hidrocefalija vaikams ir paaugliams
  • Dažni ar stiprėjantys galvos skausmai, ypač rytais.
  • Pykinimas, vėmimas, apetito sumažėjimas.
  • Dvejinimasis akyse, neryškus matymas, akių judesių sutrikimai.
  • Pusiausvyros, koordinacijos ar eisenos pasikeitimai.
  • Mokymosi sunkumai, dėmesio ir atminties pablogėjimas.
  • Dirglumas, elgesio pokyčiai, mieguistumas.
  • Traukuliai arba sąmonės sutrikimai sunkesniais atvejais.
Hidrocefalija suaugusiesiems
  • Galvos skausmas, spaudimo jausmas galvoje.
  • Pykinimas, vėmimas, mieguistumas.
  • Regėjimo sutrikimai, dvejinimasis, neryškus matymas.
  • Pusiausvyros praradimas, nevikrumas, kritimai.
  • Atminties, dėmesio, mąstymo sulėtėjimas.
  • Šlapinimosi kontrolės sutrikimai, dažnas noras šlapintis ar šlapimo nelaikymas.
  • Asmenybės ar nuotaikos pokyčiai.
Normalaus spaudimo Hidrocefalija vyresniame amžiuje
  • Lėta, smulkiais žingsniais einama eisena, tarsi pėdos „prilipusios“ prie grindų.
  • Dažni griuvimai arba baimė eiti dėl nestabilumo.
  • Šlapimo nelaikymas arba stiprus, sunkiai sulaikomas noras šlapintis.
  • Atminties susilpnėjimas, sunkiau planuoti, susikaupti, atlikti kasdienes užduotis.
  • Simptomai kartais primena demenciją ar Parkinsono ligą, todėl būtinas išsamus ištyrimas.

Hidrocefalija atsiranda tada, kai sutrinka smegenų skysčio balansas: jo pagaminama per daug, jis negali laisvai tekėti arba nepakankamai įsiurbiamas į kraujotaką. Dažniausiai problema susijusi su tekėjimo užsikimšimu arba bloga rezorbcija.

Įgimta Hidrocefalija gali būti nustatoma dar nėštumo metu arba netrukus po gimimo. Ją gali lemti smegenų vandentiekio susiaurėjimas, nervinio vamzdelio defektai, pavyzdžiui, spina bifida, Chiari raidos ydos, genetiniai veiksniai ar vaisiaus infekcijos. Kartais priežastis išlieka nevisiškai aiški.

Įgyta Hidrocefalija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Ją gali sukelti galvos trauma, kraujavimas į smegenis ar po smegenų dangalais, meningitas, encefalitas, smegenų navikai, cistos, pooperaciniai randėjimo procesai, insultas arba komplikacijos po neišnešiotumo, kai kūdikiui įvyksta kraujavimas į smegenų skilvelius.

Rizikos veiksniai priklauso nuo amžiaus. Naujagimiams svarbūs neišnešiotumas, mažas gimimo svoris, nėštumo infekcijos ir įgimtos nervų sistemos raidos ydos. Vaikams ir suaugusiesiems riziką didina galvos traumos, centrinės nervų sistemos infekcijos, kraujavimai, smegenų navikai ir neurochirurginės operacijos. Vyresniame amžiuje normalaus spaudimo Hidrocefalija kartais atsiranda po kraujavimo, traumos ar infekcijos, tačiau dažnai aiškios priežasties nustatyti nepavyksta.

Svarbu suprasti, kad Hidrocefalija nėra užkrečiama. Tačiau kai kurios ją sukėlusios ligos, pavyzdžiui, meningitas, gali būti infekcinės ir reikalauti skubaus gydymo.

Hidrocefalija diagnozuojama įvertinus simptomus, neurologinę būklę ir vaizdinius tyrimus. Gydytojas klausia, kada prasidėjo požymiai, ar jie progresuoja, ar buvo galvos trauma, infekcija, kraujavimas, navikas, ankstesnės operacijos, taip pat vertina regėjimą, eiseną, refleksus, raumenų jėgą, koordinaciją, sąmonės būklę ir pažintines funkcijas.

Kūdikiams labai svarbu matuoti galvos apimtį ir ją lyginti su augimo kreivėmis. Apžiūrimas momenėlis, kaukolės siūlės, akių padėtis, vertinama raida ir maitinimasis. Jei momenėlis dar atviras, gali būti atliekamas galvos ultragarsinis tyrimas - tai greitas ir neinvazinis būdas įvertinti smegenų skilvelių išsiplėtimą.

Pagrindiniai vaizdiniai tyrimai yra galvos kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija. Kompiuterinė tomografija dažnai naudojama skubiai, kai reikia greitai įvertinti skilvelių išsiplėtimą, kraujavimą, traumą ar masės efektą. Magnetinio rezonanso tomografija suteikia detalesnį smegenų struktūrų vaizdą, padeda nustatyti skysčio tekėjimo blokados vietą, navikus, cistas, įgimtas anomalijas ir normalaus spaudimo Hidrocefalijai būdingus požymius.

Kai įtariama normalaus spaudimo Hidrocefalija, gali būti atliekamas juosmeninės punkcijos mėginys: pašalinamas tam tikras smegenų skysčio kiekis ir stebima, ar pagerėja eisena, dėmesys ar kiti simptomai. Kai kuriais atvejais taikomas ilgesnis išorinis juosmeninis drenavimas arba matuojamas intrakranijinis spaudimas.

Laboratoriniai tyrimai parenkami pagal situaciją. Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti infekcijos, uždegimo, krešėjimo sutrikimų požymius. Jei įtariamas meningitas ar kitas uždegimas, tiriamas smegenų skystis, tačiau punkcija atliekama atsargiai ir tik įvertinus, ar nėra pavojingo padidėjusio spaudimo požymių.

Diagnozė paprastai nustatoma ne pagal vieną tyrimą, o sujungus klinikinį vaizdą ir tyrimų rezultatus. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, nes Hidrocefalija gali būti painiojama su Alzheimerio liga, Parkinsono liga, kraujagysline demencija ar stuburo bei sąnarių ligomis, sukeliančiomis eisenos sutrikimus.

Hidrocefalija gydoma atsižvelgiant į priežastį, amžių, simptomų sunkumą ir tai, ar būklė progresuoja. Jei yra ūmus spaudimo didėjimas, gydymas turi būti skubus, nes užsitęsęs spaudimas gali pažeisti smegenų audinį.

Dažniausias ilgalaikis gydymo būdas yra šuntavimo operacija. Jos metu neurochirurgas įveda ploną vamzdelį su vožtuvu, kuris nukreipia perteklinį smegenų skystį iš smegenų skilvelių į kitą kūno vietą, dažniausiai į pilvo ertmę, kur skystis įsiurbiamas. Tai vadinama ventrikuloperitoniniu šuntu. Rečiau skystis nukreipiamas į širdies prieširdį ar pleuros ertmę. Šuntas gali veikti daug metų, tačiau jį reikia stebėti, nes galimos komplikacijos: užsikimšimas, infekcija, per didelis ar per mažas skysčio nutekėjimas, mechaninis pažeidimas.

Kai kuriems pacientams tinka endoskopinė trečiojo skilvelio ventrikulostomija. Tai operacija, kurios metu endoskopu sukuriamas naujas kelias smegenų skysčiui tekėti, apeinant užsikimšusią vietą. Šis metodas ypač svarstomas esant tam tikroms obstrukcinės Hidrocefalijos formoms, pavyzdžiui, dėl smegenų vandentiekio susiaurėjimo. Ne visiems pacientams jis tinkamas, todėl sprendimą priima neurochirurgas po magnetinio rezonanso tomografijos ir klinikinio įvertinimo.

Jei Hidrocefaliją sukėlė navikas, cista, kraujavimas ar infekcija, gydoma ir pagrindinė priežastis. Gali reikėti naviko šalinimo, cistos drenažo, antibiotikų ar antivirusinių vaistų, kraujavimo komplikacijų gydymo, priešuždegiminio ar intensyviosios terapijos gydymo. Vaistai gali laikinai sumažinti smegenų skysčio gamybą ar palengvinti simptomus, tačiau dažniausiai jie nepakeičia chirurginio gydymo, kai yra reikšmingas skysčio kaupimasis.

Po gydymo svarbi reabilitacija. Kūdikiams ir vaikams gali prireikti kineziterapijos, ergoterapijos, logopedo, raidos specialistų, regos ir klausos vertinimo, specialios pedagoginės pagalbos. Suaugusiesiems, ypač po ilgiau trukusių simptomų, gali padėti eisenos, pusiausvyros, atminties ir kasdienių įgūdžių lavinimas.

Gyvensenos pokyčiai Hidrocefalijos neišgydo, tačiau padeda saugiau gyventi ir greičiau pastebėti problemas. Rekomenduojama laikytis gydytojo paskirtų kontrolinių vizitų, stebėti galvos skausmų, regėjimo, eisenos, šlapinimosi ir mąstymo pokyčius, saugotis galvos traumų, laiku gydyti infekcijas. Žmonėms su šuntu svarbu žinoti, kokie simptomai gali rodyti šunto užsikimšimą ar infekciją, ir turėti informaciją apie šunto tipą.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kūdikio galva didėja greičiau nei tikėtasi, momenėlis atrodo išsipūtęs ar įsitempęs, kūdikis tampa vangus, blogai valgo, dažnai vemia, neįprastai verkia, atsiranda traukuliai ar žvilgsnis krypsta žemyn. Tokie požymiai turi būti vertinami neatidėliojant.

Vaikams ir suaugusiesiems būtina pasitarti su gydytoju, jei kartojasi ar stiprėja galvos skausmai, ypač kartu su pykinimu, vėmimu, regėjimo sutrikimais, pusiausvyros praradimu, mieguistumu, mokymosi, atminties ar elgesio pokyčiais.

Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei pasireiškia staigus stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, traukuliai, staigus regėjimo pablogėjimas, naujas rankos ar kojos silpnumas, kalbos sutrikimas, nuolatinis vėmimas, didelis mieguistumas ar būklė sparčiai blogėja.

Žmonėms, kuriems jau įvestas šuntas, skubiai kreiptis reikia atsiradus karščiavimui, paraudimui ar skausmui šunto eigoje, stipriam galvos skausmui, vėmimui, mieguistumui, regėjimo pokyčiams, pilvo skausmui, traukuliams ar sugrįžus ankstesniems Hidrocefalijos simptomams. Tai gali reikšti šunto infekciją, užsikimšimą ar netinkamą veikimą.

Vyresniame amžiuje verta kreiptis į neurologą, jei pamažu blogėja eisena, daugėja griuvimų, atsiranda šlapimo nelaikymas ir kartu silpnėja atmintis. Normalaus spaudimo Hidrocefalija yra viena iš būklių, kurią nustačius daliai pacientų galima reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę.

Susiję tyrimai su Hidrocefalija

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).