Herpes simplex infekcija
Herpes simplex infekcija yra dažna virusinė liga, galinti sukelti skausmingas pūsleles ant lūpų, burnos gleivinėje, lytinių organų srityje ar rečiau kitose kūno vietose. Nors daugeliui žmonių ji nėra pavojinga, virusas po pirmojo užsikrėtimo išlieka organizme visą gyvenimą ir gali kartotis. Laiku atpažinus požymius, galima sumažinti simptomus, apsaugoti artimuosius ir išvengti komplikacijų.
Herpes simplex infekcija yra užkrečiama liga, kurią sukelia Herpes simplex virusas. Skiriami du pagrindiniai tipai: HSV-1 dažniau pažeidžia lūpas, burną ir veido sritį, o HSV-2 dažniau siejamas su lytinių organų pažeidimais. Vis dėlto abu viruso tipai gali sukelti simptomus tiek burnos, tiek lytinių organų srityje.
Virusas patenka per odos ar gleivinės mikroįtrūkimus. Pirmojo kontakto metu jis dauginasi paviršiniuose audiniuose, todėl atsiranda paraudimas, deginimas, pūslelės ir žaizdelės. Vėliau virusas nukeliauja į nervinius mazgus, kur lieka neaktyvios būsenos. Dėl streso, karščiavimo, peršalimo, ultravioletinių spindulių, hormoninių pokyčių ar nusilpusio imuniteto jis gali vėl suaktyvėti.
Herpes simplex infekcija gali būti besimptomė. Tai svarbu, nes žmogus gali perduoti virusą net ir tada, kai pūslelių nematyti. Dažniausiai liga praeina be ilgalaikių padarinių, tačiau kūdikiams, nėščiosioms, žmonėms po organų transplantacijos, sergantiems onkologinėmis ar imunitetą silpninančiomis ligomis ji gali būti rimtesnė.
- Dilgčiojimas, tempimas, niežėjimas ar deginimas būsimo pažeidimo vietoje.
- Odos ar gleivinės paraudimas ir jautrumas.
- Lengvas skausmas, ypač liečiant ar judinant pažeistą sritį.
- Kartais bendras silpnumas, galvos skausmas, nedidelė temperatūra.
- Smulkios skaidraus skysčio pripildytos pūslelės, dažnai susitelkusios grupelėmis.
- Pūslelių plyšimas ir skausmingų žaizdelių susidarymas.
- Šašai, kurie palaipsniui gyja per kelias dienas ar savaites.
- Skausmas valgant, kalbant ar šlapinantis, jei pažeista burnos ar lytinių organų sritis.
- Padidėję ir jautrūs limfmazgiai, ypač pirmo epizodo metu.
- Akių paraudimas, skausmas, jautrumas šviesai ar matymo pablogėjimas.
- Plintantys odos pažeidimai, ypač sergant odos ligomis ar esant nusilpusiam imunitetui.
- Naujagimių vangumas, karščiavimas, blogas maitinimasis ar bėrimas.
- Retais atvejais stiprus galvos skausmas, sumišimas, sprando sustingimas.
Herpes simplex infekcija plinta tiesioginio kontakto metu. Virusas perduodamas bučiuojantis, liečiant pažeistą odą, per seiles, lytinių santykių metu, taip pat naudojantis bendrais daiktais, jei jie ką tik buvo kontaktavę su pažeidimu. Didžiausia užsikrėtimo rizika yra tada, kai matomos pūslelės ar žaizdelės, tačiau perdavimas galimas ir be aiškių simptomų.
Riziką didina dažni artimi kontaktai su užsikrėtusiu žmogumi, neapsaugoti lytiniai santykiai, keli lytiniai partneriai, imunitetą slopinantys vaistai, ŽIV infekcija, chemoterapija, sunkios lėtinės ligos. Pasikartojimus dažnai paskatina stresas, miego trūkumas, karščiavimas, kitos infekcijos, menstruacijos, odos dirginimas, saulės spinduliai ar vietinės traumos.
Genetinis polinkis gali lemti, kaip dažnai liga kartojasi ir kaip stipriai pasireiškia, tačiau vien paveldimumas ligos nesukelia. Užsikrėsti galima bet kuriame amžiuje.
Gydytojas dažnai įtaria Herpes simplex infekciją pagal būdingą vaizdą: grupelėmis išsidėsčiusias pūsleles, deginimą, skausmą ir pasikartojančią eigą. Vis dėlto kai kuriais atvejais reikia tyrimų, ypač jei simptomai neaiškūs, pažeidimai yra lytinių organų srityje, liga dažnai kartojasi, pacientė nėščia arba yra nusilpęs imunitetas.
Tiksliausias tyrimas aktyvaus bėrimo metu yra PGR tyrimas iš pūslelės ar žaizdelės tepinėlio. Jis padeda nustatyti viruso DNR ir atskirti HSV-1 nuo HSV-2. Kartais atliekamas viruso pasėlis, nors jis mažiau jautrus, ypač jei pažeidimai jau gyja.
Kraujo tyrimai gali parodyti antikūnus prieš Herpes simplex virusą, tačiau jie ne visada atsako, kada įvyko užsikrėtimas ir ar dabartinius simptomus sukėlė būtent ši infekcija. Jei įtariamas akių pažeidimas, būtina akių gydytojo apžiūra. Esant neurologiniams simptomams gali būti atliekami kraujo tyrimai, smegenų skysčio tyrimas, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija.
Herpes simplex infekcija visiškai iš organizmo nepašalinama, tačiau gydymas gali sutrumpinti ligos trukmę, sumažinti skausmą ir rečiau leisti pasikartoti simptomams. Dažniausiai skiriami antivirusiniai vaistai: acikloviras, valacikloviras arba famcikloviras. Jie veiksmingiausi pradėti kuo anksčiau, geriausia per pirmąsias 24-48 valandas nuo dilgčiojimo ar pūslelių atsiradimo.
Jei epizodai reti ir lengvi, gali pakakti vietinės priežiūros: pažeistą vietą laikyti švarią ir sausą, neliesti pūslelių, plauti rankas, vengti dirginančių priemonių. Skausmui malšinti gali būti vartojami paracetamolis ar ibuprofenas, jei jie tinka konkrečiam žmogui. Burnos pažeidimų metu svarbu gerti pakankamai skysčių, rinktis minkštą, ne aštrų maistą.
Jei Herpes simplex infekcija kartojasi dažnai, yra labai skausminga arba kelia didelę perdavimo partneriui riziką, gydytojas gali pasiūlyti ilgalaikę slopinamąją antivirusinę terapiją. Nėštumo metu gydymas parenkamas individualiai, nes svarbu sumažinti naujagimio užsikrėtimo riziką. Akių, naujagimių ar išplitusi infekcija gydoma skubiai ir dažnai ligoninėje.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pūslelės atsirado pirmą kartą, jos yra lytinių organų srityje, simptomai labai skausmingi, dažnai kartojasi arba nepraeina per 10-14 dienų. Taip pat pasitarkite, jei esate nėščia, planuojate nėštumą, turite nusilpusį imunitetą ar vartojate imunitetą slopinančius vaistus.
Skubi pagalba reikalinga, jei atsiranda akių skausmas, paraudimas, matymo neryškumas ar jautrumas šviesai. Nedelskite ir tada, kai bėrimas sparčiai plinta, karščiavimas didelis, atsiranda sumišimas, stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, traukuliai arba serga naujagimis.
Kol yra aktyvūs pažeidimai, venkite bučinių, oralinių ir kitų lytinių kontaktų, nesidalykite lūpų balzamais, rankšluosčiais ar indais. Tai paprastos, bet labai veiksmingos priemonės, padedančios apsaugoti kitus.
