Hemipleginė migrena
Hemipleginė migrena yra reta migrenos forma, kai prie galvos skausmo ar prieš jį atsiranda laikinas vienos kūno pusės silpnumas. Ji gali labai išgąsdinti, nes simptomai primena insultą, todėl pirmą kartą pasireiškus tokiems požymiams būtina skubi gydytojo apžiūra. Nors priepuoliai dažniausiai praeina, tikslus įvertinimas padeda parinkti saugų gydymą ir sumažinti pasikartojimų riziką.
Hemipleginė migrena yra migrena su aura, kurios išskirtinis požymis - laikinas raumenų silpnumas vienoje kūno pusėje. Silpnumas gali apimti ranką, koją, veidą arba visą vieną kūno pusę. Kartu dažnai pasireiškia regos, jutimo ar kalbos sutrikimai.
Manoma, kad priepuolio metu smegenų žievėje plinta laikinas nervinių ląstelių aktyvumo pokytis, vadinamas žievės plintančia depresija. Dėl jo trumpam sutrinka tam tikrų smegenų sričių veikla: regos centrai gali sukelti mirgėjimą ar akląsias dėmes, jutimo sritys - tirpimą, o motorinės sritys - silpnumą.
Hemipleginė migrena gali būti šeiminė, kai panašūs priepuoliai pasitaiko artimiems giminaičiams, arba sporadinė, kai šeimoje tokių atvejų nėra. Nors daugeliui žmonių neurologiniai simptomai visiškai išnyksta per kelias valandas ar dieną, kai kuriais atvejais jie gali trukti ilgiau. Svarbiausia - nebandyti pačiam atskirti migrenos nuo insulto, nes simptomai gali būti labai panašūs.
- Vienos rankos, kojos, veido ar visos kūno pusės silpnumas.
- Tirpimas, dilgčiojimas, „skruzdėlių bėgiojimo“ pojūtis.
- Regos sutrikimai: mirgėjimas, zigzagai, šviesos blyksniai, aklosios dėmės.
- Kalbos sutrikimas: sunku rasti žodžius, neaiški kalba.
- Galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas, koordinacijos pablogėjimas.
- Pulsuojantis, dažnai vienpusis galvos skausmas.
- Pykinimas ar vėmimas.
- Jautrumas šviesai, garsui ar kvapams.
- Nuovargis, mieguistumas, sunkumas susikaupti po priepuolio.
- Kai kuriems žmonėms silpnumas gali prasidėti dar prieš galvos skausmą arba skausmas gali būti nestiprus.
Tiksli priežastis ne visada aiški, tačiau hemipleginė migrena siejama su padidėjusiu smegenų nervinių ląstelių jautrumu. Šeiminės formos atveju svarbūs genetiniai pokyčiai, dažniausiai susiję su CACNA1A, ATP1A2, SCN1A ar rečiau kitais genais, reguliuojančiais jonų judėjimą nervinėse ląstelėse.
Riziką ar priepuolius gali skatinti:
- miego trūkumas arba nereguliarus miego režimas;
- stiprus stresas ir atsipalaidavimas po jo;
- menstruacinio ciklo hormonų pokyčiai;
- alkoholis, ypač raudonasis vynas, kai kurie maisto produktai;
- dehidratacija, praleisti valgiai;
- ryški šviesa, mirgėjimas, stiprūs kvapai;
- galvos trauma ar intensyvus fizinis krūvis.
Hemipleginė migrena gali prasidėti vaikystėje, paauglystėje ar jauname suaugusiųjų amžiuje. Jei šeimoje yra panašių priepuolių, verta apie tai pasakyti gydytojui.
Diagnozė nustatoma įvertinus simptomų eigą, neurologinę apžiūrą ir atmetus kitas pavojingas būkles. Pirmasis ar neįprastai stiprus priepuolis visuomet vertinamas atsargiai, nes reikia atmesti insultą, praeinantį smegenų išemijos priepuolį, epilepsiją, smegenų kraujavimą, infekciją ar naviką.
Gydytojas gali skirti:
- galvos kompiuterinę tomografiją arba magnetinio rezonanso tomografiją;
- galvos ir kaklo kraujagyslių tyrimus, pavyzdžiui, angiografiją ar ultragarsinį tyrimą;
- kraujo tyrimus uždegimui, krešėjimui, gliukozei ir elektrolitams įvertinti;
- elektroencefalogramą, jei įtariami epilepsijos priepuoliai;
- genetinį tyrimą, ypač jei panašūs simptomai kartojasi šeimoje.
Labai padeda priepuolių dienynas: kada prasidėjo simptomai, kiek truko silpnumas, ar buvo aura, galvos skausmas, vaistai ir galimi provokuojantys veiksniai.
Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į priepuolių dažnį, stiprumą, gretutines ligas ir amžių. Priepuolio metu rekomenduojama pailsėti ramioje, tamsioje patalpoje, gerti skysčių. Skausmui ir pykinimui gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, paracetamolis, vaistai nuo pykinimo.
Kai kurie įprasti migrenos vaistai, pavyzdžiui, triptanai ar ergotamino preparatai, sergant hemiplegine migrena dažnai vartojami labai atsargiai arba vengiami, nes dėl saugumo sprendimą turi priimti neurologas.
Jei priepuoliai dažni ar sunkūs, gali būti taikomas profilaktinis gydymas: verapamilis, acetazolamidas, lamotriginas, topiramatas, valproatas ar kiti vaistai. Kai kuriais atvejais svarstomi naujesni migrenos profilaktikos metodai.
Svarbi ir kasdienė prevencija: reguliarus miegas, valgymas, pakankamas skysčių kiekis, streso valdymas, provokuojančių veiksnių atpažinimas, saikingas fizinis aktyvumas. Savarankiškai keisti ar nutraukti vaistų nereikėtų.
Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei vienos kūno pusės silpnumas, veido perkreipimas, kalbos sutrikimas ar regos netekimas atsirado pirmą kartą, prasidėjo staiga arba skiriasi nuo įprastų priepuolių. Tokiu atveju būtina atmesti insultą.
Nedelsiant kreipkitės, jei:
- galvos skausmas yra pats stipriausias gyvenime;
- simptomai nepraeina arba stiprėja;
- atsiranda sąmonės sutrikimas, traukuliai, aukšta temperatūra, sprando sustingimas;
- priepuolis įvyko po galvos traumos;
- esate nėščia arba neseniai pagimdėte;
- atsirado naujų simptomų vyresniame amžiuje.
Planinė neurologo konsultacija reikalinga, jei priepuoliai kartojasi, trukdo darbui, mokslams ar kasdieniam gyvenimui, taip pat jei reikia saugaus gydymo plano.
