Glosofaringealinė neuralgija
Glosofaringealinė neuralgija yra reta, bet labai skausminga nervų sistemos būklė, kai staigūs, duriantys skausmo priepuoliai kyla ryklėje, liežuvio šaknyje, tonzilių srityje ar ausyje. Nors skausmas dažnai trunka tik kelias sekundes ar minutes, jis gali stipriai trikdyti valgymą, kalbėjimą ir kasdienį gyvenimą. Tiksli diagnozė svarbi, nes panašius simptomus gali sukelti dantų, ausų, gerklės ar net kraujagyslių ligos.
Glosofaringealinė neuralgija - tai devintojo galvinio nervo, vadinamo liežuviniu ryklės nervu, dirginimo arba pažeidimo sukelta neuralgija. Šis nervas perduoda jutimus iš liežuvio užpakalinės dalies, ryklės, tonzilių srities, vidurinės ausies ir dalies kaklo struktūrų. Todėl skausmas gali būti jaučiamas ne vienoje vietoje - jis dažnai „šauna“ iš gerklės į ausį arba iš liežuvio šaknies į žandikaulio kampą.
Pagrindinis ligos mechanizmas - nenormalus nervo elektrinis aktyvumas. Nervas tampa per jautrus, todėl įprasti dirgikliai, tokie kaip rijimas, kalbėjimas, kosulys, žiovulys ar net šaltas gėrimas, gali sukelti labai stiprų skausmo impulsą. Kartais nervą spaudžia šalia esanti kraujagyslė, rečiau - auglys, randiniai pakitimai, išsėtinės sklerozės plokštelė ar pailgėjusi ylinė atauga.
Glosofaringealinė neuralgija dažniausiai pasireiškia vienoje pusėje. Ji nėra dažna liga, todėl pacientai neretai pirmiausia kreipiasi į odontologą ar ausų, nosies ir gerklės gydytoją. Tai suprantama, nes skausmas gali priminti tonzilitą, ausies uždegimą, danties šaknies problemą ar temporomandibulinio sąnario sutrikimą.
- Staigus, labai aštrus, duriantis, deginantis arba elektros iškrovą primenantis skausmas.
- Skausmas dažniausiai jaučiamas vienoje gerklės pusėje, tonzilių srityje, liežuvio šaknyje, ausyje ar po žandikauliu.
- Priepuolis paprastai trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.
- Tarp priepuolių žmogus gali jaustis visiškai gerai arba jausti nedidelį maudimą.
- Rijimas, ypač kieto, rūgštaus, karšto ar šalto maisto.
- Kalbėjimas, juokas, dainavimas ar ilgesnis pokalbis.
- Kosulys, čiaudulys, žiovulys.
- Gerklės lietimas, dantų valymas, burnos skalavimas.
- Kartais priepuolį išprovokuoja galvos pasukimas ar kaklo judesys.
- Pykinimas ar nemalonus pojūtis gerklėje priepuolio metu.
- Seilėtekio pokyčiai arba rijimo baimė dėl skausmo.
- Svorio mažėjimas, jei žmogus ima vengti valgymo.
- Sulėtėjęs pulsas, galvos svaigimas, alpimas - tai reti, bet pavojingi požymiai, susiję su nervo ryšiais su autonomine nervų sistema.
Daliai žmonių tikslios priežasties nustatyti nepavyksta - tuomet glosofaringealinė neuralgija vadinama idiopatine. Vis dėlto dažna priežastis yra nervo suspaudimas šalia smegenų kamieno, kai pulsuojanti kraujagyslė ilgainiui dirgina nervo dangalą ir sukelia nenormalų skausmo signalų perdavimą.
Kitos galimos priežastys ir rizikos veiksniai:
• Galvos smegenų ar kaukolės pamato kraujagyslių anatominiai ypatumai.
• Navikai ar cistos kaukolės pamato, nosiaryklės, ryklės ar kaklo srityje.
• Išsėtinė sklerozė, kai pažeidžiama nervų skaidulų mielino danga.
• Eagle sindromas - pailgėjusi ylinė atauga arba pakitęs ylinis poliežuvinis raištis, galintis dirginti aplinkinius nervus.
• Ankstesnės operacijos, traumos, spindulinis gydymas ar randiniai pakitimai kaklo ir ryklės srityje.
• Uždegiminės ausų, nosies, gerklės ar dantų ligos, kurios kartais imituoja neuralgiją arba sustiprina nervo dirglumą.
Glosofaringealinė neuralgija dažniau nustatoma vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali pasireikšti ir jaunesniems, ypač jei yra neurologinė liga ar struktūrinė priežastis.
Diagnozė pradedama nuo išsamaus pokalbio. Gydytojas klausia, kur tiksliai skauda, kiek trunka priepuoliai, kas juos išprovokuoja, ar yra ausies, dantų, gerklės, rijimo ar neurologinių simptomų. Labai svarbu apibūdinti skausmo pobūdį - neuralgijai būdingas trumpas, staigus, labai intensyvus skausmas.
Apžiūros metu vertinama burna, ryklė, tonzilės, ausys, kaklas, galviniai nervai, rijimas ir balso kokybė. Dažnai naudinga ausų, nosies ir gerklės gydytojo konsultacija, odontologinis įvertinimas, kad būtų atmestos dantų, žandikaulio ar sinusų priežastys.
Galimi tyrimai:
• Galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - padeda įvertinti nervo eigą, smegenų kamieną, išsėtinės sklerozės požymius, navikus ar kitus struktūrinius pakitimus.
• Magnetinio rezonanso angiografija arba kompiuterinės tomografijos angiografija - gali parodyti kraujagyslės kontaktą su nervu.
• Kaklo ir kaukolės pamato kompiuterinė tomografija (KT) - naudinga įtariant Eagle sindromą, kaulinius pakitimus ar navikus.
• Kraujo tyrimai - atliekami, kai įtariamas uždegimas, infekcija ar kita sisteminė liga.
• Elektrokardiograma ir širdies ritmo stebėjimas - svarbūs, jei skausmo priepuolius lydi alpimas, labai lėtas pulsas ar širdies ritmo sutrikimo pojūtis.
Kai kuriais atvejais diagnozę patvirtina geras atsakas į vaistus nuo neuralginio skausmo, pavyzdžiui, karbamazepiną ar okskarbazepiną, tačiau gydymo negalima pradėti neįvertinus galimų pavojingų priežasčių.
Gydymo tikslas - sumažinti skausmo priepuolius, atkurti normalų valgymą ir kalbėjimą bei pašalinti ligą sukėlusią priežastį, jei ji nustatoma.
Dažniausiai pirmiausia skiriami vaistai nuo neuropatinio skausmo. Įprasti pasirinkimai yra karbamazepinas arba okskarbazepinas. Kai kuriems pacientams tinka gabapentinas, pregabalinas, baklofenas, lamotriginas ar kiti neurologų skiriami vaistai. Dozės didinamos palaipsniui, stebint veiksmingumą ir galimus nepageidaujamus poveikius, tokius kaip mieguistumas, svaigimas, pykinimas ar kraujo tyrimų pokyčiai.
Jeigu nustatoma konkreti priežastis, gydymas nukreipiamas į ją: gydomas navikas, uždegimas, struktūrinis kaklo ar kaukolės pamato pakitimas, koreguojamas Eagle sindromas. Jei vaistai nepadeda arba jų netoleruojama, svarstomas intervencinis ar chirurginis gydymas.
Galimos procedūros:
• Mikrovaskulinė dekompresija - neurochirurginė operacija, kai kraujagyslė atskiriama nuo nervo, jei ji jį spaudžia.
• Nervų blokados vietiniais anestetikais ar steroidais - gali laikinai sumažinti skausmą ir padėti patikslinti diagnozę.
• Radiochirurgija, radio dažnio procedūros ar kitos nervo laidumo mažinimo technikos - taikomos atrinktais atvejais.
Kasdienybėje padeda provokuojančių veiksnių atpažinimas: minkštesnis maistas, mažesni kąsniai, labai karšto ar šalto maisto vengimas, pakankamas skysčių vartojimas. Vis dėlto vien vengti valgymo nėra saugu - jei dėl skausmo mažėja svoris ar sunku gerti, reikia skubiai koreguoti gydymą.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kartojasi staigūs, aštrūs gerklės, liežuvio šaknies ar ausies skausmo priepuoliai, ypač kai juos sukelia rijimas ar kalbėjimas. Net jei priepuoliai trumpi, juos verta įvertinti, nes laiku parinktas gydymas dažnai labai pagerina gyvenimo kokybę.
Skubios pagalbos reikia, jei skausmą lydi alpimas, stiprus galvos svaigimas, labai retas pulsas, krūtinės skausmas, dusulys ar sąmonės sutrikimas. Taip pat nedelskite, jei atsiranda rijimo sutrikimas, balso užkimimas, veido ar kūno vienos pusės silpnumas, dvejinimasis akyse, nepaaiškinamas svorio kritimas, kraujas seilėse, ilgalaikis karščiavimas ar kaklo gumbas.
Jeigu skausmas naujas, neįprastai stiprus arba progresuoja, nereikėtų jo laikyti „paprastu gerklės skausmu“. Glosofaringealinė neuralgija yra gydoma, tačiau pirmiausia svarbu saugiai atmesti kitas ligas ir rasti jums tinkamiausią pagalbos būdą.
