Genitalinis herpesas
Genitalinis herpesas yra dažna virusinė lytiškai plintanti infekcija, kurią sukelia paprastosios pūslelinės virusas. Ji gali pasireikšti skausmingomis pūslelėmis ar opelėmis lytinių organų srityje, tačiau dalis žmonių simptomų visai nejaučia ir vis tiek gali perduoti virusą partneriui. Nors viruso visiškai pašalinti iš organizmo šiuo metu neįmanoma, tinkamas gydymas padeda sumažinti paūmėjimų dažnį, palengvinti simptomus ir sumažinti užkrėtimo riziką.
Genitalinis herpesas yra infekcija, kurią dažniausiai sukelia paprastosios pūslelinės virusas HSV-2, rečiau HSV-1. HSV-1 tradiciškai siejamas su lūpų pūsleline, tačiau dėl oralinių lytinių santykių jis vis dažniau nustatomas ir lytinių organų srityje.
Virusas patenka į organizmą per gleivines arba smulkius odos pažeidimus. Dažniausiai pažeidžiama vulva, makštis, gimdos kaklelis, varpa, kapšelis, tarpvietė, išangė ar sėdmenų sritis. Pirmojo užsikrėtimo metu virusas dauginasi odoje ir gleivinėse, todėl gali atsirasti pūslelių, žaizdelių, deginimo ar skausmo.
Svarbi Genitalinis herpesas ypatybė yra ta, kad po pirmosios infekcijos virusas ne išnyksta, o pasitraukia į nervinius mazgus, kur gali ilgą laiką būti neaktyvus. Vėliau, susilpnėjus imunitetui ar veikiant kitiems dirgikliams, virusas gali vėl suaktyvėti ir sukelti pasikartojančius paūmėjimus. Kai kuriems žmonėms jie kartojasi kelis kartus per metus, kitiems būna labai reti arba visai nepastebimi.
Genitalinis herpesas nėra žmogaus vertės, švaros ar moralės klausimas. Tai medicininė būklė, kuri labai paplitusi visame pasaulyje. Supratimas, kaip virusas plinta ir kaip jį kontroliuoti, padeda apsaugoti save ir partnerius bei sumažina nerimą.
- Skausmingos pūslelės, kurios vėliau gali plyšti ir virsti opelėmis lytinių organų, tarpvietės, išangės ar sėdmenų srityje.
- Deginimas, niežėjimas, dilgčiojimas ar tempimo jausmas prieš atsirandant bėrimui.
- Skausmas šlapinantis, ypač jei opelės yra šalia šlaplės ar makšties prieangio.
- Padidėję ir skausmingi kirkšnių limfmazgiai.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, raumenų skausmai, bendras silpnumas, panašus į gripo simptomus.
- Moterims gali atsirasti makšties išskyrų, skausmas dubens srityje ar gimdos kaklelio uždegimo požymių.
- Paūmėjimai paprastai būna lengvesni ir trumpesni nei pirmasis epizodas.
- Dažnai prieš bėrimą jaučiamas dilgčiojimas, perštėjimas, deginimas ar skausmas toje pačioje vietoje.
- Gali atsirasti kelios mažos pūslelės ar paviršinės opelės.
- Kai kuriems žmonėms pasireiškia tik nežymus paraudimas, įtrūkimai ar dirginimas, todėl infekcija gali būti supainiota su grybeliniu uždegimu, alergija ar odos sudirgimu.
- Dalis žmonių nežino, kad turi Genitalinis herpesas, nes niekada nepastebi tipiškų pūslelių.
- Virusas gali išsiskirti per odą ar gleivines ir tada, kai matomų simptomų nėra.
- Būtent besimptomis viruso išsiskyrimas yra viena priežasčių, kodėl infekcija plinta net tarp žmonių, kurie jaučiasi visiškai sveiki.
Genitalinis herpesas atsiranda užsikrėtus paprastosios pūslelinės virusu HSV-1 arba HSV-2. Virusas perduodamas tiesioginio odos ar gleivinių kontakto metu. Dažniausiai tai įvyksta vaginalinių, analinių ar oralinių lytinių santykių metu.
Infekcijai perduoti nebūtina, kad būtų matomos pūslelės. Užkrėtimo rizika didžiausia aktyvaus paūmėjimo metu, kai yra pūslelių ar opelių, tačiau virusas gali plisti ir be jokių matomų požymių. Prezervatyvai riziką sumažina, bet jos visiškai nepanaikina, nes virusas gali būti odoje, kurios prezervatyvas neuždengia.
Riziką didina keli lytiniai partneriai, naujas partneris, lytiniai santykiai be prezervatyvo, kitos lytiškai plintančios infekcijos, gleivinės mikrotraumos, nusilpusi imuninė sistema. Moterims biologinė rizika užsikrėsti kai kuriomis lytiškai plintančiomis infekcijomis gali būti didesnė dėl gleivinės jautrumo ir didesnio kontakto ploto.
Pasikartojimus gali išprovokuoti stresas, miego trūkumas, karščiavimas, kitos infekcijos, menstruacijos, intensyvus fizinis krūvis, odos dirginimas, imunitetą slopinantys vaistai ar lėtinės ligos. Ne visada pavyksta nustatyti aiškų paūmėjimo sukėlėją.
Svarbu žinoti, kad Genitalinis herpesas neplinta per tualeto sėdynes, baseinus, bendrus rankšluosčius ar įprastą buitinį kontaktą, jei nėra tiesioginio kontakto su infekuota gleivine ar aktyviomis žaizdelėmis.
Gydytojas Genitalinis herpesas įtaria pagal nusiskundimus, bėrimo išvaizdą ir apžiūrą. Vis dėlto vien iš vaizdo tiksliai diagnozuoti ne visada įmanoma, nes panašius simptomus gali sukelti sifilis, kandidozė, kontaktinis dermatitas, bakterinės infekcijos, įtrūkimai po lytinių santykių ar kitos odos ligos.
Tiksliausias tyrimas, kai yra pūslelių ar opelių, yra mėginys iš pažeidimo vietos. Gydytojas tamponėliu paima sekretą ar ląstelių nuo žaizdelės ir siunčia atlikti PGR tyrimą arba kitą nukleorūgščių amplifikacijos tyrimą. Šie tyrimai gali nustatyti HSV ir atskirti HSV-1 nuo HSV-2. Kuo anksčiau paimamas mėginys nuo šviežios pūslelės, tuo didesnė tikimybė gauti tikslų rezultatą.
Kartais atliekami kraujo serologiniai tyrimai, nustatantys antikūnus prieš HSV-1 ir HSV-2. Jie gali padėti suprasti, ar žmogus anksčiau buvo susidūręs su virusu, tačiau ne visada parodo, kada įvyko užsikrėtimas ir kurioje kūno vietoje virusas pasireiškia. Ankstyvoje infekcijos stadijoje antikūnų gali dar nebūti, todėl tyrimą kartais tenka kartoti.
Jeigu yra įtarimas dėl kitų lytiškai plintančių infekcijų, gydytojas gali rekomenduoti tyrimus dėl chlamidiozės, gonorėjos, sifilio, ŽIV, hepatitų B ir C. Nėštumo metu ar planuojant nėštumą labai svarbu informuoti gydytoją apie buvusius Genitalinis herpesas epizodus, nes tai turi reikšmės gimdymo priežiūrai ir naujagimio apsaugai.
Genitalinis herpesas gydomas antivirusiniais vaistais. Jie nesunaikina viruso visam laikui, tačiau stabdo jo dauginimąsi, trumpina paūmėjimo trukmę, mažina skausmą ir viruso perdavimo riziką. Dažniausiai vartojami acikloviras, valacikloviras arba famcikloviras. Konkretų vaistą, dozę ir gydymo trukmę parenka gydytojas, atsižvelgdamas į tai, ar tai pirmasis epizodas, ar pasikartojimas, taip pat į imuninės sistemos būklę ir nėštumą.
Pirmasis epizodas paprastai gydomas ilgiau, nes simptomai gali būti intensyvesni. Pasikartojantys epizodai gali būti gydomi trumpu antivirusinių vaistų kursu, kurį geriausia pradėti kuo anksčiau - vos pajutus dilgčiojimą, deginimą ar kitus įspėjamuosius požymius.
Jei paūmėjimai dažni, labai vargina arba žmogus nori sumažinti viruso perdavimo partneriui riziką, gali būti skiriamas slopinamasis gydymas - antivirusiniai vaistai kasdien ilgesnį laiką. Toks gydymas daugeliui žmonių smarkiai sumažina paūmėjimų skaičių.
Simptomams palengvinti padeda paprastos priemonės: laikyti pažeistą vietą švarią ir sausą, dėvėti laisvus medvilninius apatinius, vengti trinties, nenaudoti dirginančių prausiklių ar kvapiklių. Skausmui malšinti gali būti vartojami įprasti vaistai nuo skausmo, jei žmogui jie tinka. Skausmingai šlapinantis kartais padeda šlapintis duše ar pilant šiltą vandenį ant išorinių lytinių organų, tačiau užsitęsus skausmui būtina kreiptis į gydytoją.
Paūmėjimo metu reikėtų vengti lytinių santykių, įskaitant oralinius ir analinius, kol žaizdelės visiškai užgis. Partnerį verta informuoti ramiai ir atvirai. Prezervatyvai, dantų užtvarėlės oraliniam seksui ir slopinamasis gydymas sumažina riziką, tačiau jos nepanaikina visiškai.
Nėščioms moterims Genitalinis herpesas reikalauja atskiro dėmesio. Didžiausia rizika naujagimiui kyla, jei pirmą kartą užsikrečiama nėštumo pabaigoje. Jei gimdymo metu yra aktyvių pūslelių ar įtariamas paūmėjimas, gydytojas gali rekomenduoti cezario pjūvį. Kai kurioms nėščiosioms nuo vėlyvo nėštumo laikotarpio skiriamas profilaktinis antivirusinis gydymas.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pirmą kartą pastebėjote pūsleles, opeles, skausmingą bėrimą ar neįprastą deginimą lytinių organų srityje. Kuo anksčiau paimamas tyrimas nuo šviežio pažeidimo, tuo lengviau patvirtinti diagnozę ir pradėti veiksmingą gydymą.
Skubiau kreipkitės, jei skausmas labai stiprus, sunku ar neįmanoma šlapintis, karščiuojate, jaučiate ryškų silpnumą, bėrimas greitai plinta, yra pūliavimo požymių arba sergate liga, silpninančia imunitetą. Taip pat svarbu neatidėlioti konsultacijos, jei esate nėščia, planuojate nėštumą arba paūmėjimas atsirado nėštumo metu.
Nedelsiant medicininės pagalbos reikia, jei atsiranda akių skausmas, paraudimas, šviesos baimė ar regėjimo pablogėjimas, nes herpes virusas retais atvejais gali pažeisti akis. Taip pat būtina skubi pagalba, jei atsiranda stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, sumišimas ar neurologiniai simptomai.
Net jei simptomai lengvi, verta pasikalbėti su šeimos gydytoju, dermatovenerologu ar ginekologu. Aiški diagnozė, gydymo planas ir patarimai dėl santykių padeda susigrąžinti kontrolės jausmą. Genitalinis herpesas yra valdoma būklė, ir dauguma žmonių, gavę tinkamą informaciją bei gydymą, gyvena įprastą, visavertį gyvenimą.
