Faringitas
Faringitas - tai ryklės gleivinės uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis gerklės skausmu, perštėjimu ir skausmingu rijimu. Nors daugeliu atvejų tai lengva virusinė infekcija, kai kuriais atvejais faringitas gali būti bakterinis ir reikalauti specifinio gydymo.
Faringitas yra ryklės - užpakalinės gerklės dalies - uždegimas. Ryklė dalyvauja kvėpuojant, ryjant ir kalbant, todėl jos sudirgimas greitai tampa juntamas: žmogui ima skaudėti gerklę, norisi kosėti, sunkiau nuryti seiles ar maistą.
Uždegimo metu ryklės gleivinė parausta, paburksta, gali gamintis daugiau gleivių. Kartais kartu padidėja kaklo limfmazgiai, atsiranda sloga, užkimimas ar temperatūra. Faringitas gali būti ūminis, kai simptomai prasideda staiga ir trunka kelias dienas, arba lėtinis, kai gerklės dirginimas kartojasi ar užsitęsia ilgiau.
Dažniausiai faringitas praeina be komplikacijų, tačiau svarbu atskirti virusinį uždegimą nuo streptokokinės infekcijos, nes pastarajai gali prireikti antibiotikų.
- Gerklės skausmas, perštėjimas ar deginimo pojūtis
- Skausmingas rijimas, ypač ryjant seiles
- Paraudusi, paburkusi ryklė
- Sausas kosulys arba noras dažnai atsikrenkšti
- Užkimimas, balso nuovargis
- Padidėję ir jautrūs kaklo limfmazgiai
- Sloga, nosies užgulimas
- Čiaudulys
- Akių ašarojimas
- Nedidelė temperatūra
- Bendras nuovargis, raumenų maudimas
- Staiga prasidėjęs stiprus gerklės skausmas
- Aukšta temperatūra
- Pūlingos apnašos ant tonzilių
- Nėra kosulio, bet ryškiai padidėję limfmazgiai
- Bėrimas kartu su gerklės skausmu, galimas skarlatinos požymis
Dažniausia faringito priežastis yra virusai - tie patys, kurie sukelia peršalimą, gripą ar COVID-19. Virusinis faringitas paprastai plinta oro lašeliniu būdu: kalbant, kosint, čiaudint arba liečiant užkrėstus paviršius.
Bakterinį faringitą dažniausiai sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas. Ši infekcija svarbi todėl, kad negydoma retais atvejais gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, reumatinę karštligę ar inkstų uždegimą.
Faringitą taip pat gali skatinti sausas oras, rūkymas, pasyvus rūkymas, oro tarša, dažnas balso stygų pertempimas, gastroezofaginis refliuksas, alergijos, nosies užgulimas ir kvėpavimas per burną. Didesnė rizika susirgti yra vaikams, mokyklų ir darželių kolektyvuose, žmonėms su nusilpusia imunine sistema bei tiems, kurie dažnai kontaktuoja su sergančiaisiais.
Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus: kiek laiko skauda gerklę, ar yra karščiavimas, kosulys, sloga, pūlingos apnašos, padidėję limfmazgiai. Apžiūros metu apžiūrima ryklė, tonzilės, kaklo limfmazgiai, kartais paklausomi plaučiai.
Jei įtariamas streptokokinis faringitas, gali būti atliekamas greitasis streptokoko antigeno testas iš ryklės tepinėlio. Kai kuriais atvejais mėginys siunčiamas pasėliui, kad būtų tiksliau nustatyta bakterija ir jos jautrumas antibiotikams.
Kraujo tyrimai dažniausiai nereikalingi, bet gali būti skiriami, jei simptomai neįprasti, užsitęsę ar įtariamos komplikacijos. Jei gerklės skausmas kartojasi, gydytojas gali vertinti refliukso, alergijos ar lėtinio nosies uždegimo galimybę.
Gydymas priklauso nuo priežasties. Virusinis faringitas gydomas simptomiškai: svarbu ilsėtis, gerti pakankamai skysčių, drėkinti patalpų orą, vengti rūkymo ir labai šalto ar aštraus maisto. Gerklės skausmą gali palengvinti pastilės, purškalai, šilti gėrimai, skalavimas druskos tirpalu.
Karščiavimui ir skausmui mažinti gali būti vartojami paracetamolis arba ibuprofenas, jei žmogui jie tinka. Antibiotikai virusinio faringito neveikia ir jų vartoti be gydytojo nurodymo nereikėtų.
Jei patvirtinamas streptokokinis faringitas, gydytojas skiria antibiotikus. Labai svarbu išgerti visą paskirtą kursą, net jei savijauta pagerėja po kelių dienų. Tai padeda išvengti atkryčio ir komplikacijų.
Jei faringitą palaiko refliuksas, alergija ar sausas oras, gydymas nukreipiamas į šias priežastis: koreguojama mityba, skiriami vaistai nuo refliukso ar alergijos, rekomenduojama nosies higiena.
Į gydytoją verta kreiptis, jei gerklės skausmas labai stiprus, trunka ilgiau kaip 3-5 dienas, kartojasi, yra aukšta temperatūra, pūlingos apnašos ant tonzilių ar skausmingai padidėję kaklo limfmazgiai.
Skubios pagalbos reikia, jei sunku kvėpuoti, neįmanoma nuryti seilių, atsiranda seilėtekis, ryškus kaklo patinimas, sunku išsižioti, balsas tampa duslus ar „bulvinis“, žmogus atrodo labai vangus, sumišęs arba greitai blogėja bendra būklė.
Vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims su nusilpusia imunine sistema geriau pasitarti anksčiau, ypač jei karščiavimas aukštas ar simptomai progresuoja.
