Eritroderminė psoriazė
Eritroderminė psoriazė yra reta, bet labai sunki psoriazės forma, kai parausta, užsidega ir pleiskanoja didelė odos dalis, neretai beveik visas kūnas. Tai nėra vien „odos bėrimas“ - dėl pažeisto odos barjero gali sutrikti skysčių, baltymų ir kūno temperatūros pusiausvyra, padidėti infekcijų bei kitų komplikacijų rizika. Ši būklė dažnai reikalauja skubaus gydytojo įvertinimo, o kartais ir gydymo ligoninėje.
Eritroderminė psoriazė - tai uždegiminė imuninės sistemos sukelta odos liga, priklausanti psoriazės formoms. Jai būdingas išplitęs, ryškus odos paraudimas, karštis, skausmingumas, niežėjimas ir intensyvus pleiskanojimas. Dažniausiai pažeidžiama daugiau kaip 75-90 procentų kūno paviršiaus.
Sergant įprasta plokšteline psoriaze, odos ląstelės dauginasi per greitai ir kaupiasi ribotuose plotuose, sudarydamos sustorėjusias pleiskanojančias plokšteles. Eritroderminės psoriazės metu uždegimas tampa labai išplitęs. Oda praranda dalį apsauginės funkcijos: per ją lengviau netenkama skysčių ir šilumos, gali sumažėti baltymų kiekis kraujyje, sutrikti elektrolitų pusiausvyra.
Kadangi oda dalyvauja reguliuojant kūno temperatūrą ir saugo nuo mikroorganizmų, tokia plati jos pažaida gali paveikti visą organizmą. Žmogus gali jausti šaltkrėtį, silpnumą, karščiavimą, padažnėjusį pulsą. Kartais būklė vystosi palaipsniui iš jau esamos psoriazės, o kartais prasideda staiga, ypač nutraukus tam tikrus vaistus ar po stipraus organizmo streso.
- Plačiai išplitęs ryškus odos paraudimas, dažnai apimantis beveik visą kūną.
- Gausus pleiskanojimas - oda gali luptis stambiomis arba smulkiomis pleiskanomis.
- Odos deginimas, tempimas, skausmingumas ar padidėjęs jautrumas prisilietimui.
- Intensyvus niežėjimas, kuris trikdo miegą ir kasdienę veiklą.
- Odos sausumas, įtrūkimai, šlapiavimas ar paviršinės žaizdelės.
- Karščiavimas arba, priešingai, šaltkrėtis ir šalčio pojūtis.
- Nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas.
- Padažnėjęs širdies plakimas, nerimas ar bendras blogos savijautos jausmas.
- Patinimai, ypač kulkšnių ar blauzdų srityje, dėl skysčių ir baltymų pusiausvyros sutrikimų.
- Padidėję limfmazgiai, kurie gali reaguoti į stiprų uždegimą.
- Nagų duobutės, sustorėjimas, trupėjimas ar atsiskyrimas nuo nago guolio.
- Sąnarių skausmas, rytinis sustingimas ar patinimas, jei kartu yra psoriazinis artritas.
- Judesių ribotumas dėl skausmingos, įtemptos odos arba sąnarių uždegimo.
Eritroderminė psoriazė atsiranda dėl imuninės sistemos veiklos sutrikimo. Imuninės ląstelės klaidingai palaiko uždegimą odoje, todėl odos ląstelės atsinaujina per greitai, o kraujagyslės išsiplečia ir oda parausta. Tiksli priežastis dažniausiai yra kelių veiksnių derinys: genetinio polinkio, imuninės reakcijos ir aplinkos dirgiklių.
Didesnė rizika yra žmonėms, kurie jau serga vidutinio sunkumo ar sunkia plokšteline psoriaze, ypač jei liga ilgą laiką blogai kontroliuojama. Eritroderminę psoriazę gali išprovokuoti staigus sisteminių kortikosteroidų nutraukimas, netinkamas ar per greitas kai kurių psoriazės vaistų keitimas, stiprios infekcijos, sunkus emocinis ar fizinis stresas, alkoholio vartojimas, odos nudegimas saulėje, trauma ar kitos sunkios ligos.
Kai kuriems pacientams paūmėjimą gali skatinti vaistai, pavyzdžiui, litis, kai kurie vaistai nuo maliarijos, beta adrenoblokatoriai ar kiti preparatai, tačiau tai vertinama individualiai. Svarbu niekada savarankiškai nenutraukti gydytojo paskirtų vaistų, nes staigūs gydymo pokyčiai gali pabloginti būklę.
Eritroderminė psoriazė dažniausiai diagnozuojama pagal klinikinį vaizdą: gydytojas dermatologas įvertina odos paraudimo išplitimą, pleiskanojimą, ankstesnę psoriazės istoriją, vartotus vaistus ir galimus provokuojančius veiksnius. Apžiūros metu taip pat vertinama kūno temperatūra, pulsas, kraujospūdis, skysčių netekimo požymiai, patinimai ir infekcijos tikimybė.
Kadangi ši būklė gali paveikti visą organizmą, dažnai atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, elektrolitai, inkstų ir kepenų funkcijos rodikliai, baltymų ir albumino kiekis. Jei yra karščiavimas, šlapiuojančių žaizdų ar pūliavimo, gali būti imami pasėliai infekcijai nustatyti.
Kartais atliekama odos biopsija - mažas odos mėginys ištiriamas mikroskopu. Tai padeda atskirti eritroderminę psoriazę nuo kitų eritrodermijos priežasčių, pavyzdžiui, vaistinės reakcijos, atopinio dermatito, seborėjinio dermatito, odos limfomos ar kitų uždegiminių ligų. Jei skauda sąnarius, gali būti skiriami papildomi tyrimai dėl psoriazinio artrito, pavyzdžiui, uždegimo rodikliai, rentgenograma, ultragarsinis tyrimas ar magnetinio rezonanso tomografija.
Eritroderminės psoriazės gydymas priklauso nuo būklės sunkumo. Jei oda pažeista labai plačiai, yra karščiavimas, dehidratacija, infekcijos požymių ar sutrikusi bendra savijauta, pacientą gali tekti gydyti ligoninėje. Pirmasis tikslas - stabilizuoti organizmą: atkurti skysčių pusiausvyrą, koreguoti elektrolitus, mažinti uždegimą, saugoti odą ir užkirsti kelią infekcijoms.
Odos priežiūrai naudojami gausūs emolientai, riebūs drėkinamieji kremai ar tepalai, švelnūs prausikliai, drėgni tvarsčiai, kartais vietiniai kortikosteroidai ar kiti priešuždegiminiai preparatai. Reikėtų vengti agresyvių šveitiklių, kvapiklių, karštų vonių ir visko, kas papildomai dirgina odą.
Sisteminiam gydymui gydytojas gali skirti metotreksatą, ciklosporiną, acitretiną ar biologinius vaistus, veikiančius tam tikras imuninės sistemos grandis, pavyzdžiui, TNF alfa, IL-17 ar IL-23 kelius. Vaisto pasirinkimas priklauso nuo ligos sunkumo, gretutinių ligų, nėštumo planų, infekcijų rizikos ir ankstesnio gydymo. Jei įtariama bakterinė infekcija, skiriami antibiotikai.
Gyvensenos priemonės taip pat svarbios: nevartoti alkoholio, nerūkyti, vengti savarankiško vaistų nutraukimo, saugotis nudegimų saulėje, pakankamai ilsėtis ir reguliariai lankytis pas dermatologą. Gydymas dažnai reikalauja kantrybės, tačiau tinkamai parinkta terapija gali suvaldyti uždegimą ir sumažinti atkryčių riziką.
Į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant, jei psoriazė staiga išplito, oda paraudo dideliuose kūno plotuose, pradėjo gausiai pleiskanoti, skaudėti ar šlapiuoti. Skubi pagalba būtina, jei atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, stiprus silpnumas, galvos svaigimas, padažnėjęs pulsas, dusulys, sumišimas, sumažėjęs šlapinimasis ar greitai didėjantys patinimai.
Taip pat svarbu skubiai pasitarti su gydytoju, jei neseniai nutraukėte ar pakeitėte psoriazės gydymą, pradėjote naują vaistą arba įtariate infekciją. Nelaukite, kol būklė „praeis savaime“ - eritroderminė psoriazė gali greitai progresuoti. Kuo anksčiau pradedamas tinkamas gydymas, tuo mažesnė komplikacijų rizika ir tuo greičiau galima grįžti prie saugesnės ligos kontrolės.
