Eritema multiforme
Eritema multiforme - tai ūminė, dažniausiai imuninės sistemos sukelta odos ir kartais gleivinių reakcija, pasireiškianti būdingais „taikinio“ formos bėrimais. Nors daugeliu atvejų būklė praeina savaime, ji gali būti skausminga, gąsdinanti ir kartais reikalauti skubios gydytojo apžiūros, ypač jei pažeidžiamos akys, burna ar lytinių organų gleivinės.
Eritema multiforme yra uždegiminė odos reakcija, kuri dažniausiai atsiranda po infekcijos, ypač po paprastosios pūslelinės viruso suaktyvėjimo. Organizmo imuninė sistema, reaguodama į infekcijos sukėlėją ar rečiau į vaistą, pradeda uždegiminį procesą odoje. Dėl to atsiranda ryškūs, simetriški bėrimai, dažniausiai ant plaštakų, pėdų, dilbių, blauzdų, kartais - veide ar liemens srityje.
Labiausiai atpažįstamas Eritema multiforme požymis yra vadinamieji taikinio formos pažeidimai. Jie atrodo kaip apskriti bėrimo elementai su keliais spalviniais žiedais: centre gali būti tamsesnė, melsva ar pūslelę primenanti vieta, aplink ją - šviesesnis žiedas, o išorėje - paraudimas. Tokia išvaizda padeda gydytojui įtarti diagnozę jau apžiūros metu.
Pagal sunkumą Eritema multiforme dažnai skirstoma į lengvesnę ir sunkesnę formas. Lengvesnė forma dažniausiai pažeidžia tik odą ir praeina per 2-4 savaites. Sunkesnė forma gali apimti gleivines - burnos ertmę, lūpas, akis, lytinius organus. Tuomet žmogui gali būti sunku valgyti, gerti, kalbėti, atsiranda stiprus skausmas ar akių dirginimas.
Svarbu žinoti, kad Eritema multiforme nėra tas pats, kas Stivenso-Džonsono sindromas ar toksinė epidermio nekrolizė. Šios būklės yra daug sunkesnės ir dažniau susijusios su vaistais, dideliu odos atsisluoksniavimu bei gyvybei pavojingomis komplikacijomis. Vis dėlto kai simptomai stiprūs, pažeidžiamos gleivinės arba bėrimas sparčiai plinta, saugiausia kreiptis į gydytoją, kad būtų tiksliai įvertinta būklė.
- Staiga atsirandantys rausvi, raudoni ar melsvai raudoni bėrimai.
- Būdingi „taikinio“ formos elementai su tamsesniu centru ir žiediniu paraudimu aplink.
- Bėrimai dažniausiai pasiskirsto simetriškai - ant abiejų plaštakų, pėdų, dilbių ar blauzdų.
- Pažeidimai gali būti jautrūs, deginantys, niežtintys arba skausmingi.
- Kai kuriose vietose gali susidaryti mažos pūslelės ar šašeliai.
- Bėrimas paprastai vystosi per kelias dienas, o vėliau pamažu nyksta.
- Skausmingos žaizdelės burnoje, ant lūpų, liežuvio ar gomurio.
- Lūpų patinimas, įtrūkimai, kraujuojantys šašai.
- Skausmas ryjant, sunkumas valgyti ar gerti.
- Akių paraudimas, perštėjimas, ašarojimas, jautrumas šviesai.
- Skausmingi bėrimai ar žaizdelės lytinių organų srityje.
- Retesniais atvejais - šlapinimosi skausmas dėl gleivinės sudirginimo.
- Nedidelis karščiavimas arba šaltkrėtis.
- Nuovargis, silpnumas, bendras negalavimas.
- Raumenų ar sąnarių maudimas.
- Galvos skausmas.
- Prieš bėrimą kartais būna pūslelinės požymių - deginimas, dilgčiojimas ar pūslelės ant lūpų.
- Bėrimas kartojasi kelis kartus per metus, dažnai panašiose kūno vietose.
- Paūmėjimai gali pasireikšti po pūslelinės epizodo, streso, peršalimo ar imuniteto nusilpimo.
- Kiekvienas epizodas paprastai trunka kelias savaites, tačiau dažni pasikartojimai labai veikia gyvenimo kokybę.
Dažniausia Eritema multiforme priežastis yra infekcija. Pirmoje vietoje - paprastosios pūslelinės virusas, dar vadinamas Herpes simplex virusu. Bėrimas gali atsirasti praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po pūslelinės ant lūpų, nosies, lytinių organų ar net po tokio viruso suaktyvėjimo, kuris buvo labai lengvas ir beveik nepastebimas.
Kita svarbi priežastis - Mycoplasma pneumoniae infekcija, dažniau pasitaikanti vaikams ir jauniems žmonėms. Ji gali sukelti kvėpavimo takų simptomus: kosulį, gerklės perštėjimą, karščiavimą, bendrą silpnumą. Kartais odos ir gleivinių reakcija būna ryškesnė negu pats kvėpavimo takų susirgimas.
Rečiau Eritema multiforme gali būti susijusi su kitomis infekcijomis, pavyzdžiui, virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, hepatitais, kai kuriomis grybelinėmis ar bakterinėmis ligomis. Pavieniais atvejais ją gali išprovokuoti vaistai, tačiau vaistai dažniau siejami su kitomis, sunkesnėmis odos reakcijomis, todėl būtinas atsargus gydytojo vertinimas.
Galimi rizikos veiksniai:
- pasikartojanti paprastoji pūslelinė;
- neseniai persirgta infekcija;
- jaunas amžius - Eritema multiforme dažniau pasitaiko vaikams, paaugliams ir jauniems suaugusiesiems;
- imuninės sistemos jautrumas ar polinkis į pasikartojančias uždegimines reakcijas;
- kai kurie vaistai, jei bėrimas atsirado netrukus po jų vartojimo pradžios;
- didelis fizinis ar emocinis stresas, miego trūkumas, peršalimas, kurie gali paskatinti pūslelinės suaktyvėjimą.
Eritema multiforme nėra užkrečiama kaip odos bėrimas. Tačiau ją sukėlusi infekcija, pavyzdžiui, pūslelinės virusas ar kvėpavimo takų infekcija, tam tikromis aplinkybėmis gali būti perduodama kitiems žmonėms.
Eritema multiforme dažniausiai nustatoma remiantis paciento nusiskundimais, bėrimo išvaizda ir gydytojo apžiūra. Dermatologui ar šeimos gydytojui svarbu įvertinti, kada bėrimas prasidėjo, kaip greitai plinta, ar yra skausmas, karščiavimas, ar pažeistos gleivinės, ar neseniai buvo pūslelinė, kosulys, karščiavimas arba pradėti vartoti nauji vaistai.
Apžiūros metu gydytojas ieško būdingų taikinio formos bėrimų ir vertina jų išsidėstymą. Eritema multiforme dažnai pažeidžia galūnių tiesiamuosius paviršius - plaštakas, pėdas, alkūnių ar kelių sritis. Taip pat būtina apžiūrėti burnos gleivinę, lūpas, akis ir, jei yra nusiskundimų, lytinių organų sritį.
Kai diagnozė neaiški arba būklė sunkesnė, gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- bendras kraujo tyrimas - padeda įvertinti uždegimo požymius, infekcijos tikimybę, bendrą organizmo būklę;
- C reaktyviojo baltymo tyrimas ar kiti uždegimo rodikliai;
- tyrimai dėl Herpes simplex viruso, pavyzdžiui, polimerazės grandininės reakcijos tyrimas iš pūslelės ar žaizdelės, jei yra aktyvi pūslelinė;
- tyrimai dėl Mycoplasma pneumoniae, kai yra kosulys, karščiavimas ar įtariama kvėpavimo takų infekcija;
- kepenų ir inkstų funkcijos tyrimai, jei planuojamas sisteminis gydymas arba būklė sunkesnė;
- odos biopsija, jei bėrimas netipiškas, nepraeina, primena kitą ligą arba reikia atmesti sunkesnes odos reakcijas.
Odos biopsijos metu paimamas labai mažas odos gabalėlis ir tiriamas mikroskopu. Tai nėra būtina kiekvienam pacientui, tačiau gali būti labai naudinga, kai reikia atskirti Eritema multiforme nuo dilgėlinės, vaskulito, autoimuninių pūslinių ligų, vaistų sukeltų reakcijų, Stivenso-Džonsono sindromo ar kitų būklių.
Jei yra akių simptomų, svarbi oftalmologo apžiūra. Akių gleivinės uždegimas kartais gali komplikuotis, todėl akių paraudimo, skausmo ar regėjimo neryškumo nereikėtų laikyti vien tik „paprastu sudirginimu“.
Eritema multiforme gydymas priklauso nuo bėrimo sunkumo, gleivinių pažeidimo ir įtariamos priežasties. Lengvi atvejai dažnai praeina savaime per kelias savaites, tačiau net ir tada galima palengvinti simptomus ir sumažinti komplikacijų riziką.
Lengvesniais atvejais gydymas paprastai yra simptominis:
- odos drėkinimas ir švelni priežiūra, vengiant dirginančių kosmetikos priemonių;
- vietiniai kortikosteroidų kremai ar tepalai uždegimui ir niežėjimui mažinti;
- antihistamininiai vaistai, jei vargina niežėjimas;
- skausmą ar karščiavimą mažinantys vaistai, jei jie tinka konkrečiam pacientui;
- pakankamas skysčių vartojimas ir poilsis.
Jei pažeista burnos gleivinė, gydytojas gali rekomenduoti skausmą mažinančius burnos skalavimo tirpalus, antiseptines priemones, vietinius vaistus gleivinei arba specialią mitybą. Dažnai geriau toleruojamas vėsus, minkštas, ne aštrus ir ne rūgštus maistas. Svarbiausia - išvengti skysčių trūkumo, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Jei Eritema multiforme susijusi su paprastąja pūsleline, gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, tokie kaip acikloviras, valacikloviras ar famcikloviras. Jie veiksmingiausi pradėti anksti, ypač kai yra aktyvios pūslelinės požymių. Jei bėrimai kartojasi dažnai, gydytojas gali svarstyti ilgalaikę profilaktinę antivirusinę terapiją. Tokia taktika kai kuriems žmonėms reikšmingai sumažina paūmėjimų skaičių.
Jei įtariama Mycoplasma pneumoniae infekcija ar kita bakterinė priežastis, gali būti skiriami antibiotikai, tačiau jie reikalingi ne visada. Antibiotikų nereikėtų pradėti savarankiškai, nes netinkamas vartojimas gali nepadėti ir sukelti papildomų problemų.
Sunkesniais atvejais, kai yra plačiai pažeistos gleivinės, stiprus skausmas, akių simptomai, negalėjimas gerti ar įtariama sunkesnė odos reakcija, gali prireikti gydymo ligoninėje. Ten užtikrinamas skysčių balansas, skausmo kontrolė, žaizdų priežiūra, akių apsauga ir nuolatinis būklės stebėjimas.
Sisteminiai kortikosteroidai ar kiti imuninę reakciją slopinantys vaistai gali būti svarstomi atskirais atvejais, tačiau jų nauda ir rizika vertinama individualiai. Sprendimą dėl tokio gydymo turėtų priimti gydytojas, dažnai dermatologas, įvertinęs bendrą klinikinę situaciją.
Namų priežiūros metu svarbu nekrapštyti bėrimų, nespausti pūslelių, nenaudoti stiprių dezinfekantų ar neaiškių tepalų. Jeigu bėrimas atsirado pradėjus naują vaistą, jo savavališkai nenutraukite, jei tai gyvybiškai svarbus vaistas, bet kuo greičiau susisiekite su gydytoju dėl saugaus sprendimo.
Į gydytoją verta kreiptis visada, kai atsiranda neįprastas, taikinio formos bėrimas, ypač jei tai pirmas toks epizodas. Nors Eritema multiforme dažnai nėra pavojinga, panašiai gali atrodyti ir kitos ligos, kurioms reikia kitokio gydymo.
Skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jei:
- bėrimas greitai plinta arba apima didelius kūno plotus;
- atsiranda skausmingos žaizdelės burnoje, sunku gerti ar ryti;
- parausta, skauda akys, atsiranda šviesos baimė ar neryškus matymas;
- bėrimas pažeidžia lytinių organų gleivinę ir sukelia stiprų skausmą;
- karščiuojate, jaučiate stiprų silpnumą, svaigsta galva;
- atsiranda odos lupimasis, didelės pūslės ar kraujuojančios žaizdos;
- bėrimas prasidėjo netrukus po naujo vaisto vartojimo;
- serga vaikas, nėščioji, vyresnio amžiaus žmogus arba asmuo, kurio imuninė sistema nusilpusi.
Nedelskite, jei negalite vartoti skysčių. Dehidratacija gali išsivystyti greitai, ypač kai burnos gleivinė labai skausminga. Taip pat neatidėliokite akių simptomų įvertinimo - laiku pradėtas gydymas padeda išvengti ilgalaikių komplikacijų.
Jei Eritema multiforme kartojasi, naudinga suplanuoti vizitą pas dermatologą net tada, kai paūmėjimas jau praėjo. Gydytojas gali padėti nustatyti pasikartojimų priežastį, įvertinti pūslelinės profilaktikos poreikį ir sudaryti aiškų planą, ką daryti prasidėjus pirmiesiems požymiams.
