Epistaksė
Epistaksė - tai kraujavimas iš nosies, dažna ir daugeliu atvejų nepavojinga būklė, tačiau kartais ji gali rodyti rimtesnę sveikatos problemą. Nosis turi tankų smulkių kraujagyslių tinklą, todėl net nedidelis gleivinės sudirginimas ar trauma gali sukelti kraujavimą. Svarbiausia žinoti, kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Epistaksė yra kraujavimas iš nosies ertmės kraujagyslių. Dažniausiai kraujas teka iš priekinės nosies pertvaros dalies - vadinamosios Kiesselbacho srities, kur susikerta daug paviršinių kraujagyslių. Toks kraujavimas paprastai būna nesunkus, lengviau sustabdomas ir dažniau pasitaiko vaikams bei jauniems žmonėms.
Rečiau kraujavimas prasideda užpakalinėje nosies ertmės dalyje. Užpakalinė epistaksė dažniau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems arterine hipertenzija, vartojantiems kraują skystinančius vaistus ar turintiems kraujagyslių pakitimų. Toks kraujavimas gali būti gausesnis, kraujas gali tekėti į ryklę, žmogus gali jį nuryti ar atsikosėti.
Epistaksė nėra atskira liga vien tik siaurąja prasme - tai simptomas, kurį gali sukelti vietiniai nosies gleivinės pažeidimai arba bendros organizmo būklės. Dėl to pasikartojantis, gausus ar sunkiai sustabdomas kraujavimas visada turėtų būti įvertintas gydytojo.
- Kraujas teka iš vienos arba abiejų nosies landų.
- Kraujas gali lašėti, tekėti srovele arba pasirodyti tik pučiant nosį.
- Gali būti jaučiamas kraujo tekėjimas į gerklę, ypač gulint ar esant užpakaliniam kraujavimui.
- Burnoje gali atsirasti kraujo skonis, pykinimas dėl nuryto kraujo.
- Po kraujavimo nosyje gali likti krešulių, sausumo ar perštėjimo pojūtis.
- Kraujavimas trunka ilgiau nei 15-20 minučių, nepaisant taisyklingo spaudimo.
- Kraujavimas labai gausus arba greitai kartojasi.
- Atsiranda silpnumas, galvos svaigimas, šaltas prakaitas, alpimo jausmas.
- Kraujas teka į gerklę, žmogus jį ryja ar atkosėja.
- Kraujavimas prasidėjo po stipraus smūgio į veidą ar galvos traumos.
Dažniausia epistaksė priežastis - nosies gleivinės išsausėjimas ir smulkių kraujagyslių pažeidimas. Tai dažnai nutinka šaltuoju metų laiku, kai patalpose oras sausas, arba sergant sloga, alerginiu rinitu, sinusitu. Kraujavimą gali išprovokuoti intensyvus nosies pūtimas, nosies krapštymas, čiaudulys, vietinių nosies purškalų perdozavimas ar net nedidelė trauma.
Svarbūs rizikos veiksniai yra padidėjęs kraujospūdis, kraujo krešėjimo sutrikimai, kepenų ligos, trombocitų kiekio sumažėjimas, taip pat vaistai, veikiantys krešėjimą - aspirinas, klopidogrelis, varfarinas, tiesioginiai geriamieji antikoaguliantai. Kai kuriems žmonėms epistaksė kartojasi dėl nosies pertvaros iškrypimo, polipų, kraujagyslinių darinių ar rečiau - navikų.
Vaikams epistaksė dažnai susijusi su gleivinės dirginimu, infekcijomis ar mechaniniu pažeidimu. Vyresniems žmonėms dažniau reikia įvertinti kraujospūdį, vartojamus vaistus ir bendrą kraujagyslių būklę. Paveldimi kraujagyslių sutrikimai, pavyzdžiui, paveldima hemoraginė teleangiektazija, taip pat gali lemti pasikartojantį kraujavimą iš nosies.
Diagnozuojant epistaksė, gydytojas pirmiausia įvertina kraujavimo stiprumą, trukmę, pasikartojimą, vartojamus vaistus ir bendrą paciento būklę. Apžiūrima nosies ertmė, dažnai naudojamas priekinis rinoskopas arba endoskopas, leidžiantis tiksliau pamatyti kraujavimo vietą.
Gydytojas gali pamatuoti arterinį kraujospūdį, įvertinti pulsą, odos spalvą, galimo kraujo netekimo požymius. Jei kraujavimas gausus, pasikartojantis ar pacientas vartoja antikoaguliantus, gali būti atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, hemoglobino kiekis, trombocitų skaičius, krešėjimo rodikliai, tokie kaip protrombino laikas, INR, APTT.
Jeigu įtariama struktūrinė nosies ar sinusų problema, trauma, polipai, navikas ar užpakalinis kraujavimo šaltinis, gali būti skiriama nosies endoskopija, veido daubų kompiuterinė tomografija arba, retesniais atvejais, magnetinio rezonanso tomografija. Svarbu nustatyti ne tik tai, iš kur kraujuoja, bet ir kodėl kraujavimas prasidėjo.
Pirmoji pagalba prasidėjus epistaksė yra labai svarbi. Reikėtų atsisėsti, šiek tiek palenkti galvą į priekį ir 10-15 minučių tvirtai spausti minkštąją nosies dalį žemiau nosies kaulo. Galvos atlošti nereikėtų, nes kraujas gali tekėti į gerklę, sukelti pykinimą ar vėmimą. Ant nosies ir skruostų galima uždėti šaltą kompresą.
Jei kraujavimas nesustoja, gydytojas gali naudoti vietinius kraujagysles sutraukiančius vaistus, kraujavimo vietos prideginimą sidabro nitratu arba elektrokauterizaciją. Kai kuriais atvejais reikalingas nosies tamponavimas specialiais tamponais ar balionėliais. Užpakalinė epistaksė dažniau gydoma ligoninėje, nes gali prireikti atidesnės stebėsenos.
Pasikartojančio kraujavimo profilaktikai rekomenduojama drėkinti nosies gleivinę fiziologiniu tirpalu, naudoti drėkinamuosius tepalus ar gelius, vengti nosies krapštymo, per stipraus pūtimo, palaikyti tinkamą patalpų drėgmę. Jei epistaksė susijusi su vaistais ar kraujo krešėjimo sutrikimais, gydymą būtina koreguoti tik pasitarus su gydytoju - savarankiškai nutraukti kraują skystinančių vaistų negalima.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei epistaksė kartojasi dažnai, kraujavimas trunka ilgiau nei 15-20 minučių, yra gausus arba atsiranda silpnumas, galvos svaigimas, dusulys, širdies plakimas. Skubi pagalba būtina, jei kraujavimas prasidėjo po galvos ar veido traumos, jei įtariamas nosies lūžis, jei kraujas teka į gerklę arba žmogus negali jo sustabdyti.
Taip pat svarbu kreiptis medicininės pagalbos, jei vartojate antikoaguliantus, turite kraujo krešėjimo sutrikimų, sergate kepenų liga ar labai padidėjusiu kraujospūdžiu. Vaikams gydytojo apžiūra reikalinga, jei kraujavimas dažnas, labai gausus, susijęs su mėlynėmis, dantenų kraujavimu ar bendru silpnumu.
Nors dauguma epistaksė atvejų praeina be rimtų pasekmių, pasikartojantis kraujavimas yra signalas įvertinti nosies gleivinę, kraujospūdį ir bendrą sveikatos būklę.
