Epispadija
Epispadija yra reta įgimta šlaplės anomalija, kai šlaplės anga atsiveria ne varpos galiuke, o jos viršutinėje pusėje. Ši būklė gali pasireikšti tiek berniukams, tiek mergaitėms, nors dažniau nustatoma vyriškos lyties naujagimiams. Laiku neatpažinta ir negydyta epispadija gali sukelti šlapimo nelaikymą, pasikartojančias šlapimo takų infekcijas ir kitų komplikacijų, todėl ankstyva diagnostika yra itin svarbi.
Epispadija - tai vystymosi defektas, atsirandantis ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, kai šlaplė nesusiformuoja tinkamai. Berniukams šlaplės anga gali būti ties varpos viršumi (galvinė epispadija), ties varpos šaknimi (kamieninė) ar net šlapimo pūslės srityje (proksimalinė). Mergaitėms šlaplės anga dažniausiai atsidaro tarp klitorio ir didžiųjų lytinių lūpų. Ši anomalija neretai būna susijusi su šlapimo pūslės ekstrofija - rimtesniu apsigimimu, kai šlapimo pūslė yra išsiverčusi į išorę. Pažeidžiami ne tik šlaplės ir šlapimo pūslės, bet ir gretimų raumenų bei kaulų struktūros, ypač dubens srityje.
- Šlaplės anga varpos viršutinėje pusėje (nuo pat galiuko iki šaknies)
- Šlapimo srovė nukreipta į viršų, šlapinantis sunku išlaikyti kryptį
- Nuolatinis šlapimo nelaikymas (ypač esant proksimalinėms formoms)
- Varpos išlinkimas į viršų (dorsalinė chorda), galimas varpos trumpėjimas
- Šlaplės anga atsiveria tarp klitorio ir lytinių lūpų
- Šlapimo nelaikymas, ypač fizinio krūvio metu
- Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos dėl netinkamos anatomijos
- Galimas šlapimo pūslės išsikišimas (ekstrofija)
Tiksli epispadijos priežastis nėra iki galo išaiškinta. Manoma, kad ši būklė atsiranda dėl kompleksinės genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (4-6 nėštumo savaitę), kai formuojasi šlapimo ir lytinių organų sistema. Rizikos veiksniai gali būti motinos rūkymas, nepakankama folio rūgšties koncentracija, kai kurių vaistų (pvz., antiepileptinių) vartojimas. Nors epispadija retai paveldima tiesiogiai, šeimose, kuriose yra buvę šlapimo sistemos apsigimimų, rizika gali būti šiek tiek didesnė.
Epispadija dažniausiai diagnozuojama iškart po gimimo, gydytojui apžiūrėjus naujagimio lytinius organus. Pagrindinis požymis - nenormali šlaplės angos vieta. Siekiant įvertinti visos šlapimo sistemos būklę ir nustatyti galimus susijusius apsigimimus, atliekami papildomi tyrimai: šlapimo pūslės ir inkstų ultragarsas, cistouretrografija (rentgenas su kontrastu), magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Retkarčiais prireikia cistoskopijos - šlaplės ir šlapimo pūslės apžiūros specialiu endoskopu. Mergaitėms papildomai gali būti atliekamas ginekologinis ištyrimas.
Gydymo taktika priklauso nuo epispadijos sunkumo formos. Lengvais atvejais, kai nėra šlapimo nelaikymo ar funkcinių sutrikimų, gali pakakti dinaminio stebėjimo. Tačiau daugeliu atvejų rekomenduojama chirurginė korekcija, kurią geriausia atlikti kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje (nuo 6 mėnesių iki 3 metų). Operacijos tikslas - perkelti šlaplės angą į anatomiškai tinkamą vietą, atstatyti šlapimo pūslės kaklelį (jei pažeistas), koreguoti varpos išlinkimą ir užtikrinti šlapimo sulaikymą. Kartais prireikia kelių etapų operacijų. Po operacijos gali būti skiriama šlapimo pūslės treniravimo programa, padedanti atkurti normalų šlapinimąsi.
Tėvai turėtų kreiptis į gydytoją, jei naujagimiui pastebi neįprastą šlaplės angos išsidėstymą ar šlapinimosi sunkumus. Skubios konsultacijos reikia, jei vaikas nuolat šlapinasi ant drabužių net ir sulaukęs amžiaus, kai įprastai kontroliuojama šlapimo pūslė (vyresni nei 3-4 metai). Taip pat verta kreiptis, jei kartojasi šlapimo takų infekcijos, jaučiamas skausmas šlapinantis ar atsiranda kraujo šlapime. Suaugusieji, sergantys epispadija, pas gydytoją turėtų apsilankyti dėl kosmetinių problemų, šlapimo nelaikymo ar erekcijos sutrikimų - šiuolaikinė chirurgija gali pasiūlyti efektyvius sprendimus.
