Episkleritas
Episkleritas yra paviršinio akies baltymo sluoksnio uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis staigiu akies paraudimu ir nedideliu diskomfortu. Nors vaizdas veidrodyje gali išgąsdinti, ši būklė paprastai nėra pavojinga regėjimui ir dažnai praeina savaime. Vis dėlto svarbu atskirti episkleritą nuo rimtesnių akių ligų, ypač sklerito, kuris gali kelti grėsmę regėjimui.
Episkleritas yra episkleros uždegimas. Episklera - tai plonas, kraujagyslių turintis audinio sluoksnis tarp junginės, kuri dengia akies paviršių, ir skleros, tvirto baltojo akies dangalo. Kai šis sluoksnis sudirgsta ar uždegamas, akyje atsiranda ryškesnis paraudimas, dažniausiai vienoje vietoje arba vienoje akyje.
Episkleritas dažniausiai būna gerybinė, trumpalaikė ir savaime rimstanti būklė. Ji nėra užkrečiama, paprastai nepažeidžia ragenos, tinklainės ar regos nervo, todėl regėjimas dažniausiai išlieka normalus. Uždegimas gali būti vienkartinis, tačiau daliai žmonių episkleritas linkęs kartotis.
Skiriamos dvi pagrindinės formos. Paprastasis episkleritas pasireiškia difuziniu arba sektoriniu akies paraudimu, be aiškaus mazgelio. Mazginis episkleritas sukelia lokalų, jautrų, šiek tiek pakilusį paraudusį mazgelį akies paviršiuje. Mazginė forma gali trukti ilgiau ir būti nemalonesnė, bet daugeliu atvejų taip pat nėra pavojinga regėjimui.
Svarbiausia, kad episkleritas būtų atskirtas nuo sklerito. Skleritas pažeidžia gilesnį, tvirtesnį akies sluoksnį, dažniau sukelia stiprų, gilų skausmą, jautrumą šviesai ir gali būti susijęs su sunkiomis sisteminėmis ligomis. Todėl naujai atsiradęs ar neįprastas akies paraudimas turėtų būti įvertintas gydytojo, ypač jei yra skausmas ar regėjimo pokyčių.
- Staigus vienos akies arba akies dalies paraudimas.
- Paraudimas dažnai būna sektorinis - matomas tarsi ryškesnis raudonas plotas akies baltyme.
- Lengvas ar vidutinio stiprumo akių maudimas, tempimas, perštėjimas.
- Svetimkūnio pojūtis, lyg į akį būtų patekęs smulkus krislas.
- Ašarojimas arba padidėjęs akies jautrumas.
- Nedidelis jautrumas spaudžiant voką ar liečiant sritį aplink akį.
- Regėjimas dažniausiai išlieka nepakitęs.
- Akies baltyme atsiranda lokalus paraudęs, šiek tiek pakilęs mazgelis.
- Mazgelis gali būti jautrus ar skausmingas spaudžiant.
- Paraudimas dažniausiai aiškiai apribotas vienoje vietoje.
- Simptomai gali tęstis ilgiau nei paprastos formos episklerito atveju.
- Ryškus regėjimo pablogėjimas nėra būdingas ir turėtų kelti įtarimą dėl kitos ligos.
- Stiprus, gilus, naktį pažadinantis akies skausmas labiau būdingas skleritui.
- Gausios pūlingos išskyros labiau rodo infekcinį konjunktyvitą.
- Intensyvus šviesos baimės pojūtis gali rodyti ragenos ar rainelės uždegimą.
Daugeliu atvejų tiksli episklerito priežastis nenustatoma. Tokiais atvejais sakoma, kad episkleritas yra idiopatinis, tai yra atsiradęs be aiškiai įrodomo provokuojančio veiksnio. Uždegimas gali kilti dėl vietinės imuninės reakcijos episkleros kraujagyslėse, tačiau jis dažniausiai būna ribotas ir nepereina į gilesnius akies sluoksnius.
Vis dėlto pasikartojantis, abiejų akių ar ilgiau trunkantis episkleritas kartais siejamas su bendromis organizmo uždegiminėmis ligomis. Tarp galimų sąsajų minimos reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ir opinis kolitas, ankilozinis spondilitas, psoriazinis artritas, vaskulitai, podagra. Rečiau episkleritas gali būti susijęs su infekcijomis, pavyzdžiui, herpes virusais, Laimo liga, sifiliu ar tuberkulioze, tačiau tai nėra dažniausia priežastis.
Riziką gali didinti polinkis į autoimunines ligas, anksčiau buvę pasikartojantys akių uždegimai, rožinė, lėtinės uždegiminės būklės, kai kurie hormoniniai ar imuninės sistemos pokyčiai. Episkleritas dažniau nustatomas suaugusiesiems, ypač jauno ir vidutinio amžiaus žmonėms, tačiau gali pasireikšti ir vyresniame amžiuje. Moterims jis aprašomas šiek tiek dažniau nei vyrams.
Kasdieniai dirgikliai, tokie kaip sausas oras, dulkės, dūmai, ilgalaikis darbas prie ekranų ar kontaktinių lęšių netinkamas naudojimas, gali pabloginti akių komfortą ir sustiprinti paraudimo pojūtį, tačiau jie ne visada yra tikroji episklerito priežastis. Jei paraudimas kartojasi, svarbu ne tik malšinti simptomus, bet ir įvertinti, ar nėra gretutinės sisteminės ligos požymių.
Episkleritas dažniausiai nustatomas akių gydytojo apžiūros metu. Gydytojas įvertina, kada prasidėjo paraudimas, ar yra skausmas, jautrumas šviesai, regėjimo pablogėjimas, išskyros, trauma, kontaktinių lęšių naudojimas, ankstesni akių uždegimai ir bendri sveikatos simptomai.
Svarbiausias tyrimas yra akies apžiūra plyšine lempa. Tai mikroskopinis akies paviršiaus tyrimas, leidžiantis įvertinti junginę, episklerą, sklerą, rageną ir priekinę akies kamerą. Episklerito atveju gydytojas mato paviršinių kraujagyslių išsiplėtimą, kuris paprastai yra ryškesnis tam tikrame sektoriuje. Dažnai tikrinamas regėjimo aštrumas ir akispūdis, nes šie rodikliai padeda atmesti kitas akių ligas.
Kartais naudojamas fenilefrino lašų mėginys. Episkleros kraujagyslės po šių lašų paprastai pabąla arba paraudimas sumažėja, nes jos yra paviršinės. Sklerito atveju giliosios kraujagyslės išlieka ryškios, todėl šis požymis padeda atskirti būkles. Gydytojas taip pat gali atlikti fluoresceino mėginį, kad patikrintų, ar nėra ragenos pažeidimo, erozijos ar opelės.
Jei episkleritas pasireiškia pirmą kartą, yra lengvas ir greitai praeina, papildomų kraujo tyrimų dažnai nereikia. Tačiau pasikartojant ligai, esant abiejų akių uždegimui, stipresniam skausmui ar sisteminiams simptomams, gali būti atliekami kraujo ir kiti tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis, reumatoidinis faktorius, anti-CCP antikūnai, antinukleariniai antikūnai, ANCA, HLA-B27, šlapimo rūgštis. Pagal situaciją gali būti tiriama dėl sifilio, tuberkuliozės, Laimo ligos ar kitų infekcijų. Kartais prireikia reumatologo, infektologo ar šeimos gydytojo konsultacijos.
Lengvas episkleritas dažnai praeina savaime per 1-3 savaites. Gydymo tikslas - sumažinti diskomfortą, sutrumpinti uždegimo trukmę ir, jei reikia, nustatyti bei gydyti pagrindinę priežastį. Savarankiškai pradėti stiprių akių lašų, ypač steroidinių, nereikėtų, nes netinkamai vartojami jie gali sukelti akispūdžio padidėjimą, infekcijų paūmėjimą ar kitų komplikacijų.
Pirmoji pagalba dažnai yra dirbtinės ašaros be konservantų, kurios drėkina akies paviršių ir mažina perštėjimą. Šalti kompresai kelioms minutėms kelis kartus per dieną gali palengvinti paraudimą ir maudimą. Svarbu vengti akių trynimo, dūmų, dulkių, dirginančios kosmetikos, o jei nešiojami kontaktiniai lęšiai - laikinai jų atsisakyti, kol gydytojas leis vėl naudoti.
Jei simptomai ryškesni, gydytojas gali skirti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Kartais pakanka geriamųjų vaistų, pavyzdžiui, ibuprofeno ar naprokseno, jei žmogus gali juos vartoti ir neturi kontraindikacijų, tokių kaip skrandžio opa, inkstų liga, kraujavimo rizika ar tam tikri širdies ir kraujagyslių sutrikimai. Kai kuriais atvejais skiriami vietiniai priešuždegiminiai akių lašai.
Trumpas silpnų ar vidutinio stiprumo kortikosteroidinių akių lašų kursas gali būti taikomas, kai uždegimas ryškus, skausmingas arba užsitęsęs. Tokį gydymą turi prižiūrėti akių gydytojas, nes būtina stebėti akispūdį ir įsitikinti, kad nėra infekcijos ar ragenos pažeidimo.
Jei episkleritas susijęs su sistemine liga, vien akių gydymo gali nepakakti. Tuomet svarbu gydyti pagrindinę būklę kartu su reumatologu, gastroenterologu ar kitu specialistu. Tinkamai kontroliuojant reumatoidinį artritą, uždegiminę žarnyno ligą ar kitą imuninę ligą, episklerito epizodai gali retėti ir būti lengvesni.
Į gydytoją verta kreiptis, jei akies paraudimas atsirado pirmą kartą, nepraeina per kelias dienas, kartojasi arba yra lydimas skausmo. Nors episkleritas dažnai nėra pavojingas, pacientui pačiam sunku patikimai atskirti jį nuo sklerito, keratito, uveito, glaukomos priepuolio ar infekcijos.
Skubiai kreipkitės į akių gydytoją arba skubios pagalbos skyrių, jei atsiranda bent vienas iš šių požymių: regėjimas pablogėja ar tampa neryškus, skausmas stiprus arba gilus, vargina ryški šviesos baimė, akyje matomas melsvai violetinis ar labai tamsus paraudimas, yra pūlingų išskyrų, buvo akies trauma, į akį pateko cheminė medžiaga, nešiojate kontaktinius lęšius ir akį skauda, atsirado ragenos drumstumas ar balta dėmelė, kartu yra karščiavimas, sąnarių patinimas, odos bėrimai, burnos ar lytinių organų opos, kraujas išmatose ar stiprūs pilvo skausmai.
Taip pat reikėtų pasitarti su gydytoju, jei episkleritas kartojasi kelis kartus per metus, apima abi akis arba trunka ilgiau nei įprastai. Tokiais atvejais gali prireikti platesnio ištyrimo dėl autoimuninių ar kitų uždegiminių ligų. Laiku įvertinus būklę, dažniausiai galima greitai sumažinti simptomus ir išvengti nereikalingo nerimo.
